- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- e1-2242-1072/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21744-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marijos Ridikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:
A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K“ darbuotoju, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį 3 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs);
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs);
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. F. 2021 m. liepos 1 d., apie 22.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą delnu trenkė savo šeimos narei – sugyventinei I. B., o šiai nuo smūgio nukritus ant grindų, ne mažiau kaip 5 kartus spyrė kojomis į galvą, krutinę, rankas, taip I. B. sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. F. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. liepos 2 d.) parodė, kad su sugyventine I. B. kartu gyvena apie 5 metus adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 1 d. kartu su sugyventine namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, jis nebuvo labai girtas, o sugyventinė buvo girta. Po to jis išėjo pas kaimynę, su kuria pasišnekučiavo, ir grįžo namo. Kai grįžo namo, sugyventinė pradėjo priekaištauti, kad buvo pas kaimynę, pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, rėkė, atrodo, kad jai buvo isterijos priepuolis. Kai sugyventinė būna girta, ji visada taip elgiasi. Apie 23 val. konfliktas vyko namuose kambaryje, sugyventinė stovėjo, jis prie jos priėjo, buvo supykęs dėl jos tokių kalbų ir trenkė dešiniu delnu jai per veidą, pataikė jai į kairį skruostą. Trenkė labai silpnai, norėjo tiesiog, kad ji nešnekėtų ir eitų miegoti. Nuo smūgio ji nenukrito, ką sakė, kai jai trenkė, neprisimena, bet tikriausiai kažką negražaus. Trenkęs sugyventinei apsisuko ir išėjo iš namų pas kaimyną parūkyti, po to leidosi laiptine į apačią ir ten jau sutiko policijos pareigūnus. Pareigūnams vardą pamelavo, nežino kodėl, šiaip sau. Tuomet į apačią nusileido ir jo sugyventinė, bet nesuprato, ką ji pasakė pareigūnams. Kodėl sugyventinė sako, kad ją spardė, nesupranta, ji visada girta šneka nesąmones, jis tikrai jos nespardė. Savo sugyventinės jokių pinigų neprašė, nes jų pats turi, ji visada girta sako, kad ji jam pinigus duoda, kad automobilį jam nupirko, tačiau tai netiesa. Su automobiliu jis taip pat niekur nevažiavo, visą laiką buvo pas kaimyną iš 8 aukšto. Šio įvykio metu sugyventinė peilio rankose neturėjo, jis šito tikrai nepastebėjo, tačiau sugyventinė yra jį ankščiau sužalojusi peiliu. Gailisi, kad trenkė sugyventinei į skruostą, jam nemalonu, kad įvyko toks konfliktas (priedo b. l. 46-48).
Kaltinamasis A. F. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. liepos 2 d.) parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl savo veiksmų, buvo supykęs dėl savo sugyventinės žodžių, stengsis, kad daugiau nepasikartotų tokie konfliktai, ruošiasi skirtis su sugyventine (priedo b. l. 49-50).
Nukentėjusioji I. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. liepos 2 d.) parodė, kad nuo 2017 m. gyvena (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu A. F., jį tiek laiko ir pažįsta. 2021 m. liepos 1 d. ryte A. F. išėjo į darbą, ji liko namuose, buvo išėjusi į lauką. Kai apie 22 val. grįžo į namus, A. F. dar nebuvo, bet jis netrukus grįžo, jis buvo akivaizdžiai girtas. Jai būnant tarp miegamojo ir virtuvės, priėjęs A. F. pradėjo prašyti pinigų alkoholiui, bet ji jam pinigų duoti atsisakė. Tuomet A. F. supyko ir sudavė jai labai smarkų smūgį per veidą delnu, po ko ji pajuto fizinį skausmą ir nukrito ant žemės. Jai gulint ant žemės, A. F. pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas, galvą, krūtinę. Ji jo prašė ir maldavo nemušti, bet jis neklausė ir ją spardė. Kiek smūgių sudavė A. F., pasakyti negali, bet galėjo įspirti nuo 5 iki 10 smūgių. Šių smūgių metu ji jautė stiprų fizinį skausmą. Gulėdama ji dengėsi galvą nuo smūgių rankomis, todėl keletas smūgių teko ir jos rankoms. Ant dešinės rankos, ties alkūnės sąnariu, yra mėlynė, galvoje yra gumbas, taip pat jai skauda kairės pusės šonkaulius. Kuomet A. F. pradėjo ją mušti, ji bandė kviesti policiją, bet A. F. atiminėjo iš jos mobilųjį telefoną. Tuomet ji išsigando, galvojo, kad niekas į pagalbą neatvažiuos, dėl to jai pavyko atsikelti. Ji paėmė virtuvės peilį ir laikė jį savo rankoje, norėdama apsiginti nuo A. F., buvo jam sakiusi, kad jeigu jis dar prie jos lys ir bandys mušti, ji arba sužalosi jį arba susižalos pati. Po šių žodžių A. F. išėjo iš namų, jam išėjus iš namų, atvyko policijos pareigūnai. Kuomet prie namo atvyko pareigūnai, ji buvo nusileidusi į apačią ir pamatė, kad kieme nėra jos motinos automobilio, suprato, kad A. F. su juo išvyko, pasakė tai pareigūnams. Kadangi ji buvo labai susijaudinusi, dar buvo vartojusi tą pačią dieną alkoholio, parodymų iškart nesutiko duoti, pareiškimo nerašė, pareigūnai vietoje surašė dokumentus ir išvyko. Pareigūnams išvykus ji per langą pamatė, kad prie namo sugrįžo jos motinos automobilis, suprato, kad į namus tuoj sugrįš A. F., dėl to dar kartą paskambino policijai. A. F. tuo pačiu metu įėjo į namus, bet pats pamatė per langą, kad į kiemą atvažiavo policija, dėl to vėl pradėjo šalintis iš namų. Matė per langą, kad policijos pareigūnai sugavo A. F. prie laiptinės. Pamačiusi tai irgi nusileido į lauką, priėjo prie pareigūnų, girdėjo kaip A. F. prisistatė vardu T.. Ji pasakė pareigūnams, kad jo vardas ne T., o A., jis jos sugyventinis, kuris prieš ją smurtavo. Po to policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė. Pareiškimo ir civilinio ieškinio dėl savo sugyventinio A. F. nerašys. A. F., kol nevartoja alkoholio, būna geras žmogus, bet kuomet išgeria, tampa labai agresyvus ir neprognozuojamas. Prieš porą metų A. F. prieš ją buvo smurtavęs, tada irgi buvo kviesta policija, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, po to jis buvo apsiraminęs (b. l. 31-34).
2021 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog I. B. užfiksuoti patinimai kairėje galvos pusėje bei dešiniame žaste, I. B. nustatytas 2,97 promilių girtumas. Pranešėja I. B. paaiškino, kad buvo konfliktas su sugyventiniu A. F., nes jis reikalavo pinigų. Konflikto metu A. F. ją pargriovė ant grindų ir spardė kojomis bei rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tada. ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį, gindamasi nuo A. F. pasiėmė peilį ir laikė jį rankoje, kol A. F. išgirdęs, kad kviečiama policija, pasišalino iš buto (b. l. 7‑10).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, jog 2021 m. liepos 1 d. 22.52 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), moterį sumušė jos sugyventinis, kuris yra namie (priedo b. l. 3-6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio D. Š. 2021 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021 m. liepos 1 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. J., apie 23.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis, kuris prieš tai ją sumušė ir iki atvykstant policijai pasišalino, vėl sugrįžo į namus. Atvykus nurodytu adresu prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės sutiko vyrą, kuris pasistatė T. A., tačiau jokių asmenybę patvirtinančių dokumentų su savimi neturėjo. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Susisiekus su pranešėja I. B., ji priėjo prie jų (pareigūnų) ir patvirtino, kad tai jos sugyventinis A. F. (priedo b. l. 54).
2021 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime dėl nenustatyto girtumo nurodyta, kad 2021 m. liepos 2 d., apie 00.20 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus A. F., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, sunkiai pastovėjo ant kojų, sunkiai orientavosi aplinkoje. Pastarasis į alkoholio kiekio matuoklį papūsti atsisakė sakydamas „nepūsiu ir nieko nepasirašysiu, nuo visko atsisakau“ (priedo b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamasis nurodė, jog su nukentėjusiąją I. B. kartu gyvena apie 5 metus, pačios nukentėjusiosios parodymuose taip pat užfiksuota, jog jie gyvena kartu nuo 2017 m., abu teigia, jog yra sugyventiniai. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog tiek laiko gyvendami kartu, vesdami bendrą ūkį, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. F., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vieną kartą delnu trenkė savo šeimos narei – sugyventinei I. B., o šiai nuo smūgio nukritus ant grindų, ne mažiau kaip 5 kartus spyrė kojomis į galvą, krutinę, rankas, taip I. B. sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. F. ikiteisminio pirmos apklausos metu kaltę pripažino iš dalies, sutiko, jog sudavė vieną kartą I. B. delnu, tačiau neigė ją spardęs, vis tik papildomos apklausos metu nurodė, jog kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai. Tai, jog A. F. konflikto metu smurtavo prieš I. B. sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat patvirtina nukentėjusiosios kitą dieną po įvykio duoti parodymai, jog jai nedavus A. F. pinigų pastarasis jai vieną kartą trenkė delnu per veidą, o nuo smūgio jai nukritus ant žemės, spyrė jai kojomis ne mažiau kaip 5 kartus į galvą, krūtinę, rankas. Taip pat jo kaltę patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenys, kuriuose užfiksuota, kad I. B. skambino į bendrąjį pagalbos centrą dėl jos sugyventinio smurto, o atvykę pareigūnai nustatė ant jos kūno akivaizdžiai matomus sužalojimus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Taigi, minėtų aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. F. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei I. B. fizinį skausmą, todėl A. F. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. F. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone sutinka, esant galimybei prašo ją sumažinti arba pakeisti į viešuosius darbus (priedo b. l. 90-94). Nukentėjusioji I. B. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 96-97).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę A. F., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, t. y. šį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 690 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat teismas A. F. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįsta, jog jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis blaivumą tikrintis atsisakė, tačiau teismui nekyla abejonių, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi šią aplinkybę patvirtina tiek I. B. parodymai (kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus; kol jis būna neišgėręs, būna geras žmogus, kai išgeria, tampa agresyvus ir neprognozuojamas), tiek pareigūno D. Š., kuris sulaikė A. F., tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės (A. F. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas), tiek tarnybiniame pranešime dėl nenustatyto girtumo užfiksuoti duomenys (pristatytas A. F. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, sunkiai pastovėjo ant kojų, sunkiai orientavosi aplinkoje), be to pats kaltinamasis taip pat neneigė, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi kartu su sugyventine gėrė degtinę. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.
Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis (priedo b. l. 87-88), anksčiau buvo 5 kartus teistas, tačiau 4 teistumai išnykę, turi vieną neišnykusį teistumą už analogiškos veikos padarymą prieš tą patį šeimos narį – sugyventinę I. B., taip pat anksčiau dėl analogiškos veikos padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (2014 m. nuosprendžiu kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius), be to, už analogiškos veikos padarymą (prieš kitą nukentėjusiąją) buvo nuteistas ir 2014 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu, nors, kaip minėta, teistumas dėl šios veikos yra išnykęs, tačiau tai įvertintina charakterizuojant kaltinamojo asmenybę (priedo b. l. 66-71). Per paskutinius 5 metus daugybę kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (b. l. 72-86). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas, byloje duomenų nėra.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sutiktina su prokurore, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. F. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis – 45 paros. Teismo vertinimo būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei A. F. asmenybei.
Kaltinamasis A. F. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 30 parų arešto.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje numatyta galimybė teismui atidėti arešto bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu teismas gali paskirti vieną ar kelias šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas.
Šiuo atveju, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jog jis anksčiau nėra baustas arešto bausme, turi vieną neišnykusį teistumą, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (smurtas nebuvo intensyvus) ir pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), nukentėjusiosios poziciją (žala nepadaryta) bei tai, kad konflikto metu nukentėjusioji taip pat buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams su intensyvia priežiūra bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą pareigą – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Taip pat teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad šiuo atveju, vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. F. turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamasis A. F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 2 d. 00.10 val. iki 2021 m. liepos 2 d. 13.34 val. t. y. vieną parą (priedo b. l. 56-57, 59-60). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 arešto parai.
Kaltinamajam A. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 51-53) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkerių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. F. skirti bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 2 d. 00.10 val. iki 2021 m. liepos 2 d. 13.34 val. t. y. vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, ir A. F. laikyti nubaustu galutine bausme – 29 (dvidešimt devyniomis) paromis arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. F. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. F. turi būti namuose nuo 23 iki 5 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi bei įpareigoti jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. F. skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. F. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.