Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-27-843/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
eAN2-27-843/2020
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00261-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Martynas Stankevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-27-843/2020
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00261-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1.; 21.11.1.; 21.11.10.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje G. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 23 dalį, grąžinta tyrimą atlikusiai institucijai, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. 2019 m. spalio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmuose buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje G. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 247 straipsnio 23 dalį už tai, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. 14.00 val. magistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vievyje, Vievio sen., Elektrėnų sav., patikrinus transporto priemonę „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežamas krovinys – automobiliams skirti švino akumuliatoriai, buvo vežami neuždengti septyniuose specialiuose konteineriuose, bendras svoris 8448 kg, tuo pažeidžiant Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 „Dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 28 punktą, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 80 ir 83 punktus.

2. Teismas pažymėjo, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, kai nustatomi visi keturi nusižengimo sudėties elementai: nusižengimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Iš byloje esančių duomenų neaiškus administracinio nusižengimo subjektas. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas ne tas asmuo, kuris atsakingas už padarytą nusižengimą. Nagrinėjamu atveju institucija, atvykus įgaliotam UAB “(duomenys neskelbtini) ” atstovui, tinkamai neišsiaiškino atstovo įgaliojimų apimties, pareigybių ir atsakomybės įmonėje, nesurinko būtinų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Todėl teismas sprendė, kad byla grąžintina Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartį ir grąžinti G. A. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. Apelianto teigimu, ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme. Šioje byloje traukiamas atsakomybėn asmuo prisipažino, kad yra atsakingas už pavojingų atliekų išvežimo organizavimą, teigė, kad dėl didelio darbo kiekio tiesiog užmiršo uždengti pavojingą krovinį. Skunde pabrėžiama, kad byloje tai pat yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad į bylos nagrinėjimą įmonė atsiųs būtent dėl pažeidimo padarymo atsakingą asmenį.

3.2. Institucija mano, kad šiuo atveju nusižengimo faktas ir sudėtis nekelia jokių abejonių, kaltinimas suformuluotas tinkamai, subjektas tai pat tinkamas.

Šalies argumentai

3.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarka ir bylą nagrinėjančio subjekto pareigos galioja ne tik valstybinėms institucijoms, įgaliotoms nagrinėti bylas, tačiau ir bylą nagrinėjančiam teismui. Skunde pabrėžiama, kad teisingumo vykdymas pasireiškia ne formaliais sprendimais ir proceso vilkinimu, o pareiga išaiškinti tiesą ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn.

3.3. Skunde nurodoma, kad ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta – jeigu teismas mano, kad byloje trūksta įrodymų ar nori pašalinti abejones, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Apelianto manymu, skundžiamoje nutartyje nurodyti įrodymų trūkumai gali būti ištaisyti teisme iki nutarimo priėmimo, o visus trūkstamus įrodymus pirmosios instancijos teismas galėjo išsireikalauti pats arba įpareigoti juos pateikti Instituciją.

3.4. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas ir byloje esantys asmenų parodymai akivaizdžiai patvirtino administracinio nusižengimo sudėtį. Skunde nurodoma, kad šioje byloje aktyvus teismo vaidmuo nebuvo įgyvendintas, teismas ypač formaliai tyrė byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, jeigu teismui kilo abejonių dėl bylos aplinkybių, jis turėjo imtis priemonių jas pašalinti. Pavyzdžiui, apklausti įmonės vadovą, vairuotoją, kuris vežė krovinį, bei stengtis išsiaiškinti kokia įmonėje nusistovėjusi praktika dėl krovinių pakrovimo.

3.5. Konstitucinio teismo praktikoje suformuluota, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus stebėtojas, ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga yra pateikta teismui. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Skunde pabrėžiama, kad Konstitucinio teismo praktikoje tai pat suformuluota, jog iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas.

3.6. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgus į aukščiau išvardytas aplinkybes, manytina, kad pirmosios instancijos teismas veiksmai neatitiko bylos nagrinėjimo teisme principų, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. A. atstovas advokatas Martynas Stankevičius skundo pagrįstumą prašo įvertinti teismo nuožiūra. Tai pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra jo atstovaujamojo prašymas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti švelnesnę nuobaudą ir išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Advokato nuomone, būtent toks nuobaudos skyrimo principas atitiktų nuobaudos skyrimo tikslus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su apeliacinio skundo teiginiais. ANK 627 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad byloje nėra duomenų apie tikslias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigas, jo pareigybių aprašymo, kitų dokumentų, iš kurių galima spręsti apie jo pareigas įmonėje, atsakomybę už vežamų krovinių reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, kad šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas galėjo išsireikalauti pats arba pavesti surinkti Institucijai, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog teismas priima nutartį grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Iš šios teisės normos formuluotės spręstina, kad bylos grąžinimas yra galimas tik išimtiniais atvejais, jeigu reikėtų surinkti tokius duomenis, kurių pats teismas surinkti objektyviai negali. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nebuvo esminiai ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, nes galėjo būti pašalinti paties teismo. Pritartina apeliaciniame skunde nurodytam teiginiui, kad teismo vaidmuo administracinio nusižengimo teisenoje privalo būti aktyvus, o teisingumo vykdymas negali priklausyti nuo pateiktos medžiagos kiekio.

6. Pirmosios instancijos teismas bylos grąžinimą tai pat motyvavo tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas ne tas asmuo, kuris atsakingas už padarytą nusižengimą. Vertindamas tokią išvadą apygardos teismas pažymi, kad Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir surinkusi byloje duomenis, kaltinimą įvykdžius ANK 247 straipsnio 23 dalyje numatytą administracinį nusižengimą suformulavo ir administracinio nusižengimo protokole įformino būtent G. A., tad pirmosios instancijos teismas, be kitų aplinkybių, privalėjo, visų pirma, nustatyti, ar būtent šis asmuo yra kaltas dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo. Pagrįstą procesinį sprendimą šiuo klausimu galima priimti tik tuomet, kai ištiriami ir įvertinami visi reikšmingi duomenys.

7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir ginčijamą teismo nutartį panaikinti.

8. Pažymėtina, kad atsiliepime nurodytų prašymų dėl nuobaudos švelninimo bei baudos mokėjimo dalimis nagrinėjimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, tad apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais nepasisakys. Šie prašymai spręstini nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartį ir grąžinti G. A. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Bielskė