- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-634-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04115-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- V. Č.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovei V. Č. dėl skolos už šilumos energiją, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovei V. Č.. 2018 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovės V. Č. apeliacinis skundas. 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismas nutarė atsakovės V. Č. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 2018 m. gruodžio 17 d. teisme gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi netenkino atsakovės V. Č. prašymo dėl procesinio termino pratęsimo.
3. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 77 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis apeliantei (atsakovei) išsiųsta 2018 m. gruodžio 6 d. per LITEKO VEP posistemį ir įteikta 2018 m. gruodžio 7 d. Vadinasi, terminas apeliacinio skundo trūkumų pašalinimui baigėsi 2018 m. gruodžio 14 d. Teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, t. y. apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes per teismo nustatytą terminą nurodytų esminių apeliacinio skundo trūkumų apeliantė (atsakovė) nepašalino. Atsižvelgiant į tai, kad terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus pasibaigė 2018 m. gruodžio 14 d., atsakovė prašymą pratęsti terminą pateikė tik 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, pagrindo pratęsti terminą nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė V. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 gruodžio 19 d. nutartį ir pratęsti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, skaičiuojant jį nuo nedarbingumo pažymėjimo nutraukimo datos 7 dienas (teismui pranešant apie tai atskirai).
5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 gruodžio 5 d. nutartis atsakovei nebuvo įteikta tokiu būdu, kokiu atsakovė prašė, t. y. Lietuvos paštu registruotu laišku. Vadinasi, teiginys, kad nutartis atsakovei buvo įteikta gruodžio 7 d., yra nepagrįstas. Tai patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis, kurioje nurodoma, kad nurodyti apeliacinio skundo trūkumai turi būti pašalinti iki 2018 m. gruodžio 17 d.
5.2. 2018 gruodžio 17 d. nutartis priimta nesilaikant paties teismo nustatytų terminų, t. y. tą pačią gruodžio 17 d., o ne gruodžio 18 d.
5.3. Prašymas pratęsti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti buvo pateiktas 2018 gruodžio 17 d., o ne gruodžio 18 d., kaip nurodo teismas, t. y. nepraleidžiant termino.
5.4. Teismui pateiktas prašymas buvo grindžiamas aplinkybe, jog nuo 2018 m. gruodžio 10 d. atsakovė serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Kartu su prašymu buvo pateikta pažyma apie asmeniui išduotus nedarbingumo pažymėjimus, kurioje nurodyta, kad atsakovė yra nedarbinga nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. Pažymos išduodamos nuo atsakovės nepriklausančia tvarka, todėl pateikti nedarbingumo pažymą, kurioje būtų nurodytos nedarbingumo datos gruodžio 17 d., gruodžio19 d., gruodžio 21 d., 2019 sausio 4 d. nebuvo galima ne dėl apeliantės kaltės ar aplaidumo, o dėl teisės aktais patvirtintos tvarkos, nepriklausančios nuo atsakovės. Šiuo metu nedarbingumo pažyma yra pratęsta iki 2019 m. sausio 4 d., todėl Klaipėdos apylinkės teismas turėjo tenkinti atsakovės prašymą pratęsti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nes procesiniams dokumentams pateikti reikalingas advokatas, kurio paieškai reikia laiko. Tai padaryti, turint nedarbingumo pažymėjimą, nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl prašymo pratęsti pasibaigusį procesinį terminą nagrinėjimo
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nepatenkintas atsakovės prašymas pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad nutartis atsisakyti tenkinti anksčiau minėtą prašymą buvo priimta 2018 m. gruodžio 19 d., t. y. jau po to, kai pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi konstatavo, kad nustatyti apeliacinio skundo trūkumai per teismo nustatytą terminą yra nepašalinti, ir nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, grąžinti jį padavusiam asmeniui (atsakovei). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmiausiai kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti ir išnagrinėti atsakovės prašymą dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęsimo, kai teismas nustatė, kad prašymas dėl termino pratęsimo pateiktas pasibaigus tam terminui.
8. CPK 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Iš šios normos turinio matyti, kad gali būti pratęsiami tik nepasibaigę procesiniai terminiai. Vadinasi, teismas neturi teisės ir negali spręsti termino pratęsimo klausimo, jei nustato, kad prašymo pratęsti terminą pateikimo teismui dieną tas terminas jau yra pasibaigęs. Jei toks prašymas gaunamas, teismas turi atsisakyti jį priimti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kartu teismas turėtų prašymą pateikusiam asmeniui išaiškinti, kad teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl termino pratęsimo neužkerta kelio kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis) (žr., pagal analogiją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018, 26 p.).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad prašymas pratęsti terminą buvo paduotas terminui pasibaigus. Atskirajame skunde atsakovė ginčija šią aplinkybę, todėl apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti atsakovės argumentus.
Dėl nutarties pašalinti apeliacinio skundo trūkumus įteikimo datos
10. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 gruodžio 5 d. nutartis atsakovei nebuvo įteikta tokiu būdu, kokiu atsakovė prašė, t. y. Lietuvos paštu registruotu laišku. Atsakovės manymu, teiginys, kad nutartis atsakovei buvo įteikta gruodžio 7 d., yra nepagrįstas. Jos nuomone, tai patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad apeliacinio skundo trūkumai turi būti pašalinti iki 2018 m. gruodžio 17 d.
11. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 7.2. punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: <...> 7.2. patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje).
12. Vadovaudamasis anksčiau paminėta teisės norma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad atsakovė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP (viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio paskyroje, nes ji yra aktyvi EPP (teismų elektroninių paslaugų portalo) vartotoja. Be to, ji yra teikusi teismui procesinius dokumentus per savo LITEKO VEP paskyrą (pvz., atsiliepimą į ieškinį šioje byloje, prašymą pratęsti procesinį terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti). Tačiau apeliaciniame skunde, kuriam pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, atsakovė nurodė, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus paštu registruotu laišku. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo atsakovei įteikti procesinius dokumentus į atsakovės LITEKO VEP paskyrą.
13. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 35 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.
14. Iš anksčiau paminėtų teisės akto nuostatų matyti, kad atsakovė turėjo teisę atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir pateikė pirmosios instancijos teismui atitinkamą prašymą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šis atsakovės prašymas buvo pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų išsiuntė atsakovei į jos LITEKO VEP paskyrą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti formalūs procesinių dokumentų įteikimo atsakovei tvarkos pažeidimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti baigėsi ne 2018 m. gruodžio 14 d., kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 2018 m. gruodžio 17 d., kaip teigia atsakovė. Šią išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai.
15. Procesinių dokumentų įteikimo instituto tikslas – informuoti asmenis apie atitinkamus procesinius veiksmus ar įvykius. Tai reiškia, kad esminę reikšmę, sprendžiant dėl procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimo padarinių, turi tai, ar asmuo buvo informuotas apie atitinkamus procesinius veiksmus ar įvykius, ar jį pasiekė ta informacija, kurią buvo siekiama jam suteikti įteikiamu procesiniu dokumentu.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei prašydama pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nei pateikdama atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties nenurodė, kad ji negavo ar negalėjo gauti per LITEKO VEP paskyrą jai išsiųstos pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties. Iš 2018 m. gruodžio 17 d. prašymo pratęsti terminą matyti, kad jai buvo žinoma nutarties esmė, kas liudija, kad į LITEKO VEP paskyrą ji nutartį buvo gavusi. Be to, 2018 m. gruodžio 17 d. prašymą pratęsti terminą atsakovė grindė savo liga, o ne pavėluotu minėtos nutarties gavimu ar apskritai jos negavimu, nesusipažinimu su jos turiniu. Lygiai taip pat ir atskirajame skunde atsakovė tik akcentuoja formalų procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimą, tačiau nepateikia nei argumentų, nei įrodymų, kad 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties laiku ji negavo ar negalėjo gauti. Pateikti dokumentai rodo, kad jos nedarbingumas prasidėjo 2018 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po nutarties išsiuntimo į jos LITEKO VEP paskyrą. Atsakovė atskirajame skunde net nepaaiškina, kaip ji skaičiuoja, kad terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2018 m. gruodžio 17 d.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad galima laikyti, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti 2018 m. gruodžio 7 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Priešingas aiškinimas neatitiktų procesinių dokumentų įteikimo esmės ir tikslų. Nesant pagrįstų duomenų ir įrodymų, kad atsakovė laiku negavo (negalėjo gauti) jai išsiųstos 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, būtų neteisinga laikyti, jog ši nutartis atsakovei buvo (laiku) neįteikta.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad atsakovei pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis gali būti laikoma įteikta 2018 m. gruodžio 7 d. Vadinasi, minėtoje 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti baigėsi 2018 m. gruodžio 14 d. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartyje parašyta, kad terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti baigėsi 2018 m. gruodžio 17 d., laikytinas rašymo apsirikimu.
19. Nustačius, kad atsakovės prašymas pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 17 d., t. y. pasibaigus (2018 m. gruodžio 14 d.) terminui trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atsakovės prašymą dėl termino pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo išaiškinti atsakovei, kad jei terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 78 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi ne atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl termino pratęsimo, bet jo netenkino dėl tos priežasties, kad prašymas dėl termino pratęsimo pateiktas pasibaigus nustatytam terminui. Teismas taip pat neišaiškino atsakovei jos teisės prašyti atnaujinti terminą. Tačiau nors pirmosios instancijos teismo nutartis proceso teisės požiūriu nėra tiksli, bet ji yra iš esmės teisinga, nes pagrindo pratęsti terminą iš tiesų nebuvo. Naikinti skundžiamos nutarties dėl šių ne esminių netikslumų nėra pakankamo pagrindo (CPK 338 straipsnis, 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
21. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio atsakovei kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 78 straipsnis). CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad neturi pagrindo atsakovės 2018 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl termino pratęsimo perkvalifikuoti ir vertinti kaip prašymą dėl termino atnaujinimo. Minėta, kad CPK 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Paduodama 2018 m. gruodžio 17 d. prašymą atsakovė šių reikalavimų neįvykdė (nepateikė dokumentų, kuriais būtų šalinami 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje nustatyti trūkumai). Vadinasi, minėtas jos prašymas negali būti perkvalifikuotas ir vertinamas kaip prašymas atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje atsakovei nurodytas trūkumas, kad apeliacinį skundą turi surašyti advokatas arba pats apeliantas turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nebėra aktualus ir atsakovė, jei ji nuspręs kreiptis dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo, šio trūkumo šalinti nebeprivalės.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad nutartys, kuriomis netenkintas prašymas pratęsti procesinį terminą, apeliacine tvarka yra neskundžiamos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1265-516/2018). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nurodė, kad aptariama nutartis yra skundžiama, atskirąjį skundą priėmė, apeliacinės instancijos teisme jis buvo nagrinėjamas daugiau kaip tris mėnesius, skundas yra susijęs su atsakovės teisės į apeliaciją realizavimu, vadovaudamasis teisingumo principu, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nusprendė apeliacinio proceso nenutraukti ir iš esmės pasisakyti ginčijamais klausimais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šios nutarties kopiją atsakovei V. Č. išsiųsti paštu registruotu laišku ir į jos LITEKO VEP paskyrą.