Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Byla Nr. ATP-347-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
ATP-347-557/2015
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00319-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-347-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00319-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.4.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. R. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas D. R. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimu D. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad 2014-09-25 17 val. 03 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, lengvo neblaivumo (girtumo) laipsnio (0,92 promil.). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi D. R. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą netenkintas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu D. R. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį, ir priimti naują nutartį – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino pateiktus įrodymus, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų praktika. Apylinkės teismas priimdamas nutartį neįvertino pateiktų įrodymų nei teisiniu, nei žmogiškuoju pagrindu. Teismas, nagrinėdamas D. R. prašymą, vertino aplinkybes, buvusias iki nuobaudos paskyrimo, bet visiškai nevertino jo kaip žmogaus, darbuotojo ir šeimos tėvo. Teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, rėmėsi praeityje padarytu administraciniu teisės pažeidimu (2014-04-25 nutarimas). Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti D. R. sutrumpinus paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, panašios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-243-462/2012).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų D. R. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones D. R. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais D. R. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą D. R. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatytai minimali bauda (1000 Lt), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą D. R. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Tai, kad D. R., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Atskirajame skunde ir prašyme pirmos instancijos teismui nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas D. R. sukelia sunkumų vykstant į darbą. Iš 2015 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos (b. l. 4) matyti, kad D. R. dar iki pažeidimo padarymo – nuo 2011 m. kovo mėnesio dirba šioje bendrovėje statybininko-apdailininko pareigose, taigi jis žinojo, jog norint pasiekti darbovietę, jam buvo reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė, kartu ir mokama paskola (b. l. 6), nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Iš byloje esančios medžiagos matyt, kad D. R. 2014 m. spalio 2 d. atėmus jam teisę valdyti transporto priemones, iš darbo nebuvo atleistas, kuo remiantis darytina išvada, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš esmės nesukliudė vykti į darbą (duomenys neskelbtini) iki šiol. Pastebėtina, kad tiesioginėms statybininko-apdailininko pareigoms teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina. Iš D. R. darbovietės charakteristikos (b. l. 4) matyti, kad kartu su D. R. į įmonę vyksta dar trys darbuotojai, kurie taip pat neturėjo teisės vairuoti, tačiau nepaisant to, sėkmingai dirbdavo įmonėje. Remdamasis išvardintu teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog specialiosios teisės atėmimas sąlygojo ar gali sąlygoti D. R. darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimą.

Skunde taip pat nurodyta, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi ankstesniu baustumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarstant ATPK 329 str. taikymo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į šiame straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, tačiau ir į visas aplinkybes, susijusias su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nustatant administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 p., teismas atsižvelgia į tai, ar pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. R. vairavo neblaivus, būdamas baustas už KET pažeidimus.

Nors skunde nurodoma, kad D. R. nėra linkęs prasižengti, o įvykdyti teisės pažeidimai yra nukrypimas nuo jam įprasto elgesio, tačiau iš byloje esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (b. l. 13-14), matyti, kad jis prieš vairavimą išgėrus 2014-09-25, administracine tvarka buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/h), padarytus 2014-01-01 ir 2014-05-27. Praeityje, 2009-2013 m., D. R. taip pat buvo sistemingai baudžiamas už KET pažeidimus administracine tvarka. Skundu ir prašymu pirmos instancijos teismui D. R. pažymi, kad jam nustatytas tik lengvas girtumas, o vairavo vakare, kai eismo intensyvumas gatvėse nedidelis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad alkoholio koncentracija D. R. kraujyje daugiau kaip du kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją vairuojant. Nors D. R. teigia, kad jo važiavimas būnant neblaiviu vakare,buvo mažiau pavojingas dėl mažesnio eismo intensyvumo, tačiau iš 2014-09-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimo matyti, kad D. R. vairavo 2014-09-25 17 val. 03 min., t. y. būtent tuo metu, kai dauguma žmonių baigia darbus ir dalyvauja eisme važiuodami namo. Taip pat pažymėtina, kad tokie D. R. teiginiai, kuriais jis konstatuoja, kad vakare, kai eismo intensyvumas mažesnis (pastebėtina, kad vakare blogesnis ir matomumas), vairavimas būnant neblaiviam yra mažiau pavojingas, rodo tai, kad jis iki galo nesuvokia, kokį pavojų dėl savo veiksmų jis sukėlė sau ir aplinkiniams, bei nepadarė deramų išvadų dėl savo vairavimo išgėrus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad praktikos sutrumpinti paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą laikosi ir aukštesnės instancijos teismai. Iš tiesų, skunde nurodomoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-243-462/2012 susiklostė panaši situacija tuo, kad asmuo padarė tokį pat pažeidimą, buvo nubaustas tokia pat nuobauda, kaip ir D. R., tačiau, kaip jau minėta, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Taigi net ir analogiškose bylose, kuriose susiklosto panašios situacijos, teismai, taikydami ATPK 329 str. ir atsižvelgdami į skirtingas žmonių asmenybes, jų besiskiriančius požiūrius į padarytą nusižengimą bei pačią nuobaudą, taip pat ir į ATPK 20 str. įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimą, gali priimti skirtingus sprendimus. Tai, kad susiklosčius analogiškai situacijai, teismai priima sprendimus netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino, matyti ir iš to paties Klaipėdos apygardos teismo praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose (Nr. ATP-182-107/2015, Nr. ATP-193-462/2015, Nr. Nr. ATP-161-417/2015, Nr. ATP-143-417/2015, Nr. ATP-215-557/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog D. R. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes D. R., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas D. R. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimas sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad D. R. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus D. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas