- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- 1-26-714/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33642-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Civilinis ieškovas
- T. J.
- Kaltinamasis
- I. G.
- Advokatai
- Aleksandras Uščiauskas
- Kategorijos
- 1.2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Valentinui Jakščiui,nuketėjusiajam asmeniui ir civiliniam ieškovui T. J., jo atstovui, advokatui Aleksandrui Uščiauskui, kaltinamajam I. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nevedęs, išsilavinimas - pagrindinis, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytąLietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. 2016-07-23, apie 06.30 val., Jurbarke, Gedimino g. 21 namo laiptinėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia pastūmė savo sesers vyrą T. J., kuris nuo pastūmimo griuvo ir jam nugriuvus sudavė smūgius rankomis, spyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kairės akies vokuose, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir alkūnių srityse, dešinės pusės XI-o šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. G. jam pareikštų kaltinimų iš esmės kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tuo momentu, kai sutiko T. J. laiptinėje, pastarasis iš karto bandė jam suduoti, bet jis pasilenkė ir T. J. už marškinėlių ir numetė žemyn, tarp jų buvo gal tik vienas laiptas, T. J. sudavė jam į šoną, sukilo nervai, ir tada jau jis trenkė T. J., neatsimena, kiek smūgių sudavė, buvo užvirtęs ant T. J., kai jis gulėdamas sudavė jam į dešinį šoną, paleido jį, kai pamatė seserį ant laiptų, nuėjo pas mamą, kuri jo laukė lauke, kai ėjo pasiaiškinti, kas įvyko, neketino muštis, buvo blaivus, T. J. yra sesers sutuoktinis, anksčiau su juo nebuvo susimušę,santykiai buvo normalūs, padėdavo, kai reikėdavo,2011 m. buvo susimušęs su kitu asmeniu, bet susitaikė, dabar T. J. reikalauja per dieną atnešti 200 eurų ir dar parašyti raštelį 500 eurų, bet jis tokių pinigų neturi.
Nukentėjusysis T. J., kad išėjęs į laiptinę,sutiko I. G., tuo momentu buvo neblaivus, pakėlė rankas, bet neketino suduoti, paklausė, kas čia darosi, T. G. griebė ir nustūmė jį nuo laiptų, jis nugriuvo ant alkūnių ir pajuto krušą smūgių, buvo praradęs sąmonę. žmona sakė, kad gulėjo ant šono, buvo išgėręs, T. G. taip pat, jautė nuo jo kvapą, bet T. G. girtumo niekas netikrino, dėl ieškinio bandė tartis, bet jis nesitaria, dėl sužalojimų nedirbo du mėnesius, dirba individualiai, dėl įvykio negalėjo šeimos išlaikyti, per mėnesį uždirbdavo3000 eurų prie tinkavimo darbų, deklaruoja mažesnes sumas, nes dirba pagalbiniu darbininku, dar negalėjo važiuoti laikytis teisių, nes buvo su mėlynėmis, teisių ir dabar neturi, prižiūri namie vaikus, nes žmona mokosi, 4000 eurų yra už skausmo sukėlimą, pergyveno, kad nedirba ir negali išlaikyti šeimos, nuo liepos mėnesio T. G. nebuvo atėjęs, pinigų nepasiūlė.
Po pertrauko nukentėjęs T. J. pareiškė, kad sumažino savo ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti jam 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
T. G. sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 1 000,00 Eur priteisimo
Ž. J., kad išėjo į laiptinę ir pamatė, kad jos vyras T. J. guli ant kairio šono, o brolis I. G. stovėjo ties jo pilvu, ji pradėjo šaukti ,,ką jūs darot”, ir I. G. išėjo, ji tada pasikėlė savo vyrą, parsivedė namo, iškvietė policiją ir greitąją, laiptinėje buvo daug kraujo, T. J. gydėsi ligoninėje, paskui buvo ekspertizė, buvo lūžę šonkauliai, nedirbo apie porą mėnesių, per mėnesį uždirbdavo du tris tūkstančius.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad T. J. buvo sumuštas žmonos brolio I. G., kuris iš įvykio vietos pasišalino, kad (b. l. 4).
T. J. 2016 07 23 7.26val. nustatytas 2,38 promilės girtumas (b.l. 6).
Iš specialisto išvados Nr. G19+25/2016(02)nustatyta, kadpoodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kairės akies vokuose, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir alkūnių srityse, dešinės pusės XI-o šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 14-15).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo I. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta jo paties kaltės pripažinimu, nukentėjusiojoparodymais, liudytojosparodymais, specialisto išvada.
Kaltinamojo I. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nes jis tyčia pastūmdamas savo sesers vyrą T. J., kuris nuo pastūmimo griuvo, ir jam nugriuvus, suduodamas smūgius rankomis, spirdamas į įvairias kūno vietas, ir tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kairės akies vokuose, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir alkūnių srityse, dešinės pusės XI-o šonkaulio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė T. J. sveikatą.Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad T. G. gynėsi, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmękaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.),atsižvelgia į tai, kad I. J. nusikalstamą veiką, kuri priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia.Vertinant I. G. savybes, pažymėtina, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas (įspėtas) 2014 metais, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, žalos neatlygino, tačiau sutinka atlyginti nukentėjusiam asmeniui 1 000,00 Eurnenurtinės žalos.Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skiriant į pareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat uždraudžiant lankytis pas T. J..
Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir šiuo metu nėra pagrindo ją skirti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. J. 10 000,00Eur civilinį ieškinį dėl 6 000,00Eur turtinės žalos ir 4 000,00Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 18). Vėliau patikslino ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti 2 000,00 Eur neturtinė žalos atlyginimui. Vėliau sumažino reikalavimą iki 1 000,00 Eur. Nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymo jis du mėnesius negalėjo dirbti, artimieji turėjo juo rūpintis, jis jautėsi nesmagiai, kad negali pasirūpinti savo vaikais.I. G. sutiko atlyginti 1 000,00 Eur neturtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam T. J. sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl T. J. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginį atlygį, kuriuo siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
T. J. kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus išgyvenimus, nepatogumą, stresą, gydymas truko daugiau nei du mėnesius, negalėjo pasirūpinti šeima ir dėl to išgyveno, negalėjo laikyti egzamino vairuotojo teisėms gauti. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis tikrai nėra per didelis ir šis nukentėjusiojo reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi, iš kaltinamojo priteisiant 1 000,00Eur neturtinės žalos atlyginimo, su kuo sutinka ir pats kaltinamasis (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., CK 6.251 str., 6.263 str.).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str., teismas
nusprendė:
I. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.ir skirti jambausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant I. G. visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir visą laisvės apribojimo laiką nesilankyti pas T. J..
T. J. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Igno G. T. J. naudai 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Jurbarko rajono apylinkės teismą.