Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau ir – Vilniaus skyrius) teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalyje, numatytas nusikalstamas veiks, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64 ¹ straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. Ž. taikytas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Bausmės pabaiga 2025 m. kovo 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 29 d. gautas Vilniaus skyriaus teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam T. Ž. panaikinti lygtinį paleidimą ir jį pasiųsti atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodyta, jog probuojamojo elgesį Vilniaus skyrius kontroliuoja nuo 2023 m. gegužės 12 d., jis 2023 m. gegužės 3 d. supažindintas su lygtinio paleidimo bausmės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas. Priežiūros laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, prižiūrimasis nuo (duomenys neskelbtini) registruojasi Užimtumo tarnyboje, specialiąją pareigą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą – įvykdė (duomenys neskelbtini) dalyvavo motyvacinėje elgesio keitimo programoje „Elgesys-pokalbis – pasikeitimas“. Teisės pažeidėjo įvertinimo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 71 balas iš 168 galimų, nustatyta žema Didelės žalos rizika be identifikuojančių požymių.

Teikime nurodyta, jog probacijos laikotarpiu, T. Ž. netinkamai vykdė specialiąją pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir padarė 2 administracinius nusižengimus: 2024 m. sausio 15 d. gyvenamojoje vietoje buvo patikrintas probuojamojo blaivumas, nustatytas 0,76 prom. girtumas, 2024 m. sausio 18 d. atvykęs į Vilniaus skyrių asmuo pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 15 d. buvo neblaivus, nes namuose buvo svečių, brolis grįžo iš (duomenys neskelbtini), T. Ž. buvo primintos bausmės nevykdymo teisinės pasekmės bei buvo siūlyta pagalba dėl piktnaudžiavimo alkoholiu problemos sprendimo, tačiau jos atsisakė. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) probuojamasis dalyvavo šešiose (duomenys neskelbtini) konsultacijose dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos. 2024 m. kovo 19 d. gyvenamojoje vietoje buvo patikrintas T. Ž. blaivumas, nustatytas 0,33 prom. girtumas, 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. kovo 21 d. padarė administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį (paskirtą 8 Eur baudą sumokėjo, o apie paskirtos 16 Eur baudos sumokėjimą informacijos nėra), 2024 m. kovo 22 d. atvykęs į Vilniaus skyrių, probuojamasis pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. kovo 15 d. važiavo viešuoju transportu be bilieto, nes namuose pamiršo mėnesinį bilietą, o 2024 m. kovo 21 d. neaktyvavo bilieto, 2024 m. kovo 19 d. buvo išgėręs alaus, todėl buvo nustatytas neblaivumas, informuotas, kad byla siunčiama į teismą dėl lygtinio paleidimo.

Vilniaus skyrius, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 8 dalimi, siūlo T. Ž. panaikinti lygtinį paleidimą ir pasiųsti jį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismo posėdžio metu Vilniaus skyriaus atstovė teikimą palaikė, papildomai nurodė, kad 16 eurų bauda, kuri buvo paskirta už ANK 446 straipsnio 4 dalyje nustatytą pažeidimą yra sumokėta.

Teismo posėdžio metu nuteistasis T. Ž. nurodė, kad jis sutinka, kad padarė pažeidimus, bet šiuo metu keičia savo elgesį, nenori grįžti į įkalinimo įstaigą, patikino teismą, kad išsiims verslo liudijimą ir pradės oficialiai dirbti, šiuo metu registruojasi užimtumo tarnyboje ir neoficialiai uždarbiauja. Nurodė, kad yra pasirengęs ateityje nepažeidinėti nustatytų probacijos draudimų ir tinkamai laikytis visų probacijos sąlygų.

Prokuroras nurodė, kad teikimas formaliai yra pagrįstas, tačiau siūlė teikimo netenkinti, nes nuteistasis pažadėjo pradėti oficialiai dirbti, baudos už administracinius nusižengimus sumokėtos..

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo prabuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą išvadai, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis, t. y. kad bausmės tikslai nebus pasiekti neizoliavus asmens nuo visuomenės.

Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnį probuojamieji privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (2 punktas); pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, būtina konstatuoti, kad probuojamasis, probacijos vykdymo laikotarpiu teismo skirtų įpareigojimų nevykdo be pateisinamų priežasčių. Tam turi būti išsiaiškinamos padarytų pažeidimų aplinkybės, priežastys, patikrinama, ar asmuo turėjo realią galimybę vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, ar nebuvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jį tinkamai vykdyti.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus probacijos skyrius T. Ž. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. gegužės 12 d., probacijos pabaiga 2025 m. kovo 21 d. Lygtinio paleidimo laikotarpiu jis buvo supažindintas su probacijos atlikimo sąlygomis, tvarka bei probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (asmens b. l. 6-7). Teikime nurodyta, kad priežiūros laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, nuo (duomenys neskelbtini) registruojasi Užimtumo tarnyboje (asmens b.l. 12), specialiąją pareigą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą – įvykdė (duomenys neskelbtini) dalyvavo motyvacinėje elgesio keitimo programoje „Elgesys-pokalbis – pasikeitimas“ (asmens b.l. 22). Nuo (duomenys neskelbtini) probuojamasis dalyvavo šešiose (duomenys neskelbtini) konsultacijose dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos (asmens b.l. 15).

Teikime nurodyta, jog 2024 m. sausio 15 d. gyvenamojoje vietoje buvo patikrintas probuojamojo blaivumas, nustatytas 0,76 prom. girtumas (asmens b.l. 23), 2024 m. kovo 19 d. gyvenamojoje vietoje buvo patikrintas T. Ž. blaivumas, nustatytas 0,33 prom. girtumas (asmens b.l. 25), 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. kovo 21 d. padarė administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį (baudos sumokėtos) (asmens b.l. 12).T. Ž. kviečiamas į probacijos tarnybą atvyksta, dėl pažeidimų yra pateikęs pasiaiškinimus, iš esmės tokius pat paaiškinimus dėl padarytų pažeidimų T. Ž. pateikė ir teisme.

Pažymėtina, kad bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nustačius, kad yra padaryti probacijos sąlygų pažeidimai, būtina įvertinti, ar įmanoma bausmės tikslus pasiekti nepanaikinant lygtinio paleidimo. Resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus. Tam įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę keisti probacijos sąlygas. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta galimybė probuojamajam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų pareigų <...>, kurios sugriežtintų nuteistojo atsakomybę, bausmės atlikimo sąlygas, tačiau suteiktų dar vieną galimybę nuteistajam savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio įstatymo 29 straipsnyje yra numatyta galimybė Probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus <...>. Šiuo atveju probacijos tarnyba šios galimybės nesvarstė.

Nustatytais duomenimis, teismas daro išvadą, jog T. Ž. deda pastangas nenusikalsti, siekia įsidarbinti, dalyvavo elgesio keitimo programoje, šešiose konsultacijose dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos, lygtinio paleidimo panaikinimas svarstomas pirmą kartą, Vilniaus skyrius probuojamąjį prižiūri beveik metus laiko, iki probacijos pabaigos taip pat liko apie metus laiko. Teismo nuomone, šiuo atveju būtų tikslinga ne panaikinti lygtinį paleidimą, o paskirti probacijos tarnybos manymu būtinas nuteistajam papildomas pareigas ir/ar baudžiamojo poveikio priemones. Tokiu būdu, turi būti suteikta galimybė probacijos tarnybai toliau dirbti su nuteistuoju, siekiant, kad jo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo naikinti lygtinį paleidimą, yra pagrindas manyti, kad T. Ž. stengiasi ir stengsis keistis, bendradarbiaus su probacijos tarnyba, gyvens pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, savo veiksmais ir elgesiu įrodys, kad gali pasitaisyti.

Nuteistajam išaiškintina, kad likusiu jo elgesio kontrolės, kurią atlieka Probacijos tarnyba, laikotarpiu jis turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, priešingu atveju, nuteistajam pažeidinėjant probacijos sąlygas arba darant naujus teisės pažeidimus, Probacijos tarnyba turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nuteistajam T. Ž..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.