- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1-2710-530/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00623-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- V. P., L. P.
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam J. J., nukentėjusiesiems V. P., L. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986-07-10, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. Piliakalnio g. 11-10, Kaunas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. 2013-05-19 apie 20.24 val. Kaune, Kuršių g. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas nuo Jotvingių g. link (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 24 pažeidė Kelių eismo taisyklių 123 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, dvipusio eismo kelyje su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su tuo pačiu metu priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu ir atlikinėjančiu kairį posūkį automobiliu Volvo S40, v. n. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu sužalotas automobilio Volvo S40 vairuotojas V. P., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio Volvo S40 keleivė L. P., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) registruotas mamos V. J. vardu. Jis vairavimo teisę turi nuo 2011-07-05. Važiavo 2013-05-19 vakare kaltinime nurodyta kryptimi, vežė draugą į darbą, kuris vėlavo, todėl šiek tiek skubėjo. Priekyje jo buvo kolona automobilių ir jis manydamas, kad aplenks, nematė kelio ženklinimo (manė eismas tik į vieną pusę) ir nepastebėjo priekyje važiuojančio automobilio rodančio posūkį. Tuo metu švietė saulė, buvo giedra, sausas asfaltas, pastebėjo per vėlai, stabdė, bet nespėjo išvengti susidūrimo, nes tiek vienoje, tiek kitoje pusėje buvo automobiliai. Atsitrenkė į minėto automobilio galinę dalį. Iš karto išlipo ir nuėjo prie nukentėjusiųjų. Kažkas iškvietė medikus, atvyko pareigūnai. Toje vietoje viduryje kelio nebuvo ženklinimo ir nebuvo kelio ženklų, todėl manė, kad eismas į vieną pusę. Nepagalvojo, kad jam lenkiant priekyje gali būti kliūtis, skubėjo. Teigia, jog dėl paties įvykio jis kaltas, pažeidė Kelių eismo taisykles, bet iš dalies kalti ir kelininkai, nes kelio ženklinimas toje vietoje buvo nusitrynęs, jo nesimatė. Tuo keliu važiavo ne pirmą kartą, anksčiau netoli gyveno ir teko šiuo keliu važiuoti dažnai. To kelio pirma juosta būna pristatyta automobilių. Sutinka, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkdamas automobilių koloną. Matė visus automobilius, tik nepastebėjo automobilio rodomo posūkio signalo. Išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą nežinodamas, manė, kad eismas į vieną pusę. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Mano, kad žalą turi atlyginti draudimo bendrovė.
Šalies argumentai
N. V. P. parodė, kad nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu „Volvo“ ir jam reikėjo įsukti į kiemą. Kliūčių sukti iš priekio nebuvo. Jam įjungus kairio posūkio signalą pajuto smūgį į galinę kairę pusę ir atsitrenkė į bordiūrą. Pripuolė prie žmonos, kuri gal truputį buvo sąmonę praradus. Tame kelyje visur yra dviguba juosta ir tik punktyrinė įvažiuot į kiemus, juostos truputį patrintos, bet matyti. Pirma kelio juosta praktiškai būna užstatyta automobilių ir važiuojama viena juosta. Kelio ženklinimas vietom ryškiau matosi, vietom apsitrynęs. Jis smūgio metu kryptelėjo galvą, išniro petys, kažkas su stuburu, buvo skausmas ir dabar jaučia. Gydėsi ambulatoriškai. Draudimo atlygintą žalą 4419,62 Lt vertina tik iš dalies. Jo automobilis buvo techniškai sutvarkytas, labai geros techninės būklės ir už jam draudimo atlygintą sumą 3520 Lt negali tokios būklės atstatyti. Reikėjo įsigyti naują automobilį. Teigia, jog dėl įvykio nukentėjo ir morališkai, nuo patirto smūgio negalėjo atsigauti, jam ir žmonai buvo toks pirmas atvejis. Žmona nuo kitų automobilių manevrų išsigąsta ir jam dėl to dar sudėtingiau vairuoti ir tokie dalykai pastovūs. Jis dirba reklamos konstruktoriumi, daug tenka dirbti fiziškai, gaminti, kabinti reklamą, lipti ant kopėčių. Stuburo skausmas nekelia komforto. Draudimas atlygino negautas pajamas 399,62 Lt ir 500 Lt neturtinę žalą. Prašo priteisti 9500 Lt. Kaltinamasis jų neatsiprašė. Sutiks su teismo priteista neturtinės žalos suma.
Nukentėjusioji L. P. parodė, kad tvirtina vyro V. P. nurodytas įvykio aplinkybes. Jiems grįžtant į savo namus Kuršių g., vyrui įjungus posūkio signalą ir ruošiantis sukti į namo kiemą, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį, ji trumpam prarado sąmonę. Matė, jog sukant priekyje automobilių nebuvo, jiems jokių trukdžių nebuvo. Viskas įvyko labai greitai, atvyko policija, greitoji. Jai buvo sutrenkimas į galvą, kakta patino. Ją nuvežė į klinikas. Buvo kraujo išsiliejimas, kitą dieną suprato, kad sudaužytas visas kūnas. Negali atsakyti, kaip buvo galva sutrenkta. Patyrė didelį stresą, dabar bijo važiuoti automobiliais. Reiškia civilinį ieškinį. Draudimas atlygino 130,32 Lt kompensaciją už sveikatos gydymo išlaidas, 299,01 Lt negautas pajamas ir 500 Lt neturtinę žalą. Prašo priteisti 4500 Lt (atėmus 500 Lt) neturinės žalos.
Rašytinė medžiaga: Specialisto išvada Nr. G1757/13(02) nustatyta, jog V. P. konstatuota kairio peties sąnario sumušimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. 1. 38). Specialisto išvada Nr.G1751/13(02) nustatyta, kad L. P. konstatuota lengva galvos smegenų trauma-trauminis kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 35-36). Eismo įvykio plane bei papildomose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-05-19 apie 20.24 val. Kaune, Kuršių g. ties namu Nr. 24 bei automobilio (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Volvo S40, v. n. (duomenys neskelbtini) technine būklė po eismo įvykio (b. 1. 4-9). 2013-11-12 „If P&C Insurance AS“ filialo paaiškinimais nustatyta, kad V. P. dėl 2013-05-19 eismo įvykio Draudikas išmokėjo šias draudimo išmokas: 500 Lt neturtinė žala; 399,62 Lt negautos pajamos; 3520 Lt turtinė žala už transporto priemonės Volvo S40 remontą, iš viso: 4419,62 Lt. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išmokėta 249,56 Lt draudimo išmoka, atlyginti V. P. gydymo išlaidas. L. P. dėl 2013-05-19 eismo įvykio Draudikas išmokėjo šias draudimo išmokas: 500 Lt neturtinė žala; 130,32 Lt turtinė žala – kompensacija už sveikatos gydymo išlaidas; 299,01 Lt negautos pajamos, iš viso: 929,33 Lt. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išmokėta 1391,93 Lt draudimo išmoka, atlyginti L. P. gydymo išlaidas (b. l. 64-65, 66-67, 68-75).
Kaltinamojo J. J. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialisto išvados ir kt.) patvirtina, kad kaltinamasis J. J. vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų V. P. ir L. P. sveikata. Kelių eismo taisyklių 123 punktas nustato, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. Iš jo paties paaiškinimų duotų po įvykio matyti, kad jis pamatęs jog priešpriešinio eismo juosta yra laisva, o jis skubėjo, tai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kelis priekyje važiavusius automobilius. Jo teigimu iš priekio švietė saulė ir jis nepastebėjo, jog automobilis rodė posūkio signalą. Apie tai, kad jis nežinojo esant kelio žymėjimui, neužsiminė (b.l. 20). Be to, iš byloje esančių fotolentelių su eismo įvykio vietos fotonuotraukomis, matyti kad kelias yra žymėtas dviguba juosta, kuri draudžia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, o tuo pačiu ir vykdyti lenkimo manevrą(b.l. 7-9). Teismo posėdžio metu teisme patvirtino, kad tuo keliu važiavo ne pirmą kartą, anksčiau netoli gyveno ir toje vietoje buvo dvipusis eismas. Esamoje situacijoje kaltinamasis J. J., būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš lenkdamas kitus automobilius dvipusio eismo kelyje su skiriamąja juosta, privalėjo duoti kelią tuo pačiu metu priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam ir atlikinėjančiam kairį posūkį automobiliui Volvo S40. Akivaizdu, kad šis pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis - buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių - nukentėjusiųjų sveikata. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad KET būtų pažeidęs V. P., pastarajam nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl J. J. privalo atsakyti baudžiamąja tvarka pagal LR BK 281str.1d..
Dėl civilinių ieškinių.
Šalies argumentai
N. V. P. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti 10000 Lt dydžio patirtą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ (b. l. 27, 28). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Draudimo atlygintą žalą 4419,62 Lt vertina tik iš dalies. Jo automobilis buvo techniškai sutvarkytas, labai geros techninės būklės ir už jam draudimo atlygintą sumą 3520 Lt negali tokios būklės atstatyti. Reikėjo įsigyti naują automobilį. Teigia, jog dėl įvykio nukentėjo ir morališkai, nuo patirto smūgio negalėjo atsigauti, jam ir žmonai buvo toks pirmas atvejis. Žmona nuo kitų automobilių manevrų išsigąsta ir jam dėl to dar sudėtingiau vairuoti ir tokie dalykai pastovūs. Jis dirba reklamos konstruktoriumi, daug tenka dirbti fiziškai, gaminti, kabinti reklamą, lipti ant kopėčių. Stuburo skausmas kankina iki šiol, nekelia komforto. Draudimas atlygino negautas pajamas 399,62 Lt ir 500 Lt neturtinę žalą. Todėl prašo priteisti 9500 Lt neturtinė žalos.
Nukentėjusioji L. P. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 5000 Lt dydžio patirtą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ (b. l. 32, 33). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji eismo įvykio metu patyrė didelį stresą, dabar bijo važiuoti automobiliais. Po įvykio veidas atrodė baisiai, mano jog įvykio metu buvo praradusi sąmonę. Draudimas atlygino 130,32 Lt kompensaciją už sveikatos gydymo išlaidas, 299,01 Lt negautas pajamas ir 500 Lt neturtinę žalą. Prašo priteisti 4500 Lt neturinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta „If P&C Insurance AS“ (b. l. 13), šiuo pagrindu draudimo bendrovė byloje buvo įtraukta civiliniu atsakovu (b. l. 28, 33). Draudimo liudijime nurodyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį ir draudiką atsiranda dviem savarankiškais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Nors šių reikalavimų pagrindai yra savarankiški, įstatyminis reguliavimas nustato jų santykį, išskiriantį šį draudimą nuo savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo. Aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslą, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (CK 6.254, 6.987 str.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. „If P&C Insurance AS“ teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems atlygino po 500 Lt neturtinės žalos (b. l. 64-65).
Ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į LR CK 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad dėl įvykio ir sukeltų pasekmių patyrė nepatogumų, išgyvenimų, skausmo. Pripažintina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusieji patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą. Tačiau teismas sprendžia, kad nei ieškiniuose, nei posėdžių metu nurodytų neturtinės žalos dydžių pilnai nepagrindė, todėl teismas mano, kad ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinami visiškai, jie mažintini.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos A. T. nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K-616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Taigi neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.
Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus motyvus, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, taip pat, kad neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Todėl teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog V. P. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurio pasekmės yra kol kas nukentėjusiojo teigimu jaučiamos, vertintini 5000 Lt suma, kuri atsižvelgiant į tai jog draudimas dalį neturtinės žalos - 500 Lt yra atlyginęs, mažintina šia suma. L. P. patirti išgyvenimai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo vertintini 3000 Lt, kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota galva, ji jaučia pasekmes iki šiol, jaučia baimės jausmą, kelionės tapo nesaugios, jaučia diskomfortą, teismas mano jog ši suma būtų teisingas kompensavimas jos patirtų išgyvenimų, dėl eismo įvykio, pinigine išraiška. Iš šios sumos atimtina 500 Lt sumokėtos neginto tvarka. Todėl 4500 Lt ir 2500 Lt priteistinos iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“, nukentėjusiųjų naudai.
Likusiose dalyse ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Daiktinių įrodymų byloje nėra. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kaltinamajam J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 50, 51) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. J. J. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis J. J. neteistas (b. l. 43), administracine tvarka baustas (b. l. 41-42), dėl priklausomybės ligų neregistruotas (b. l. 40), padarė neatsargų nusikaltimą, nedirba, jauno amžiaus, todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį- baudą. Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę žino, kad pastarasis šiuo metu nedirba, tačiau teismas įvertina ir tai, kad jis yra jauno darbingo amžiaus, nenurodė jokių priežasčių dėl ko jis negalėtų pradėti dirbti, gauti pajamas. Parenkant bausmės dydį svarbiomis reikšmingomis aplinkybėmis yra tai, kad kaltinamasis po įvykio nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata, jų neatsiprašė, neteikė žmoniškosios pagalbos nelaimės atveju, padarė sveikatos sutrikdymus dviems žmonėms, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, manytina jog kaltinamajam skirtina 20 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir skirti bausmę – 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį pareikštą V. P. tenkinti iš dalies ir priteisti 4500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ draudimo, V. P. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Civilinį ieškinį pareikštą L. P. tenkinti iš dalies ir priteisti 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ draudimo, L. P. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Įpareigoti nuteistąjį J. J. baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.