Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-28 · Civilinė byla Nr. 2A-42-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-28
Bylos Nr.
2A-42-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
S. Š.
Trečiasis asmuo
notarės R, S. I., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro
Ieškovas
M. I.
Kategorijos
  • 21.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A29-1128/07Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.2.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS
2008 m. sausio 28 d.,Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,

dalyvaujant atsakovei S. Š., jos atstovui adv. A.Pocevičiui, trečiojo asmens – notarės R.Jaskutėlienės atstovui adv. Ž.Beržanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovei S. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys S. I., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Renata Jaskutėlienė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas M. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu jo motinos D. I. sudarytą testamentą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad motina D. I. sunkiai sirgo ir 2005-05-27 mirė ligoninėje. Visą savo turtą ji testamentu paliko savo seseriai atsakovei S. Š.. Ieškovui lankant motiną ligoninėje, motina dažnai jo neatpažindavo. Motinos sveikatos būklė buvo sunki, ji nerišliai kalbėdavo, neatsakydavo į klausimus arba atsakydavo nesąmoningai, buvo abejinga. Ieškovas motiną mylėjo ir kiek galėjo, tiek ja rūpinosi, slaugė. D. I. labai mylėjo savo vaikus, t.y. ieškovą ir ieškovo brolį dvynį S. I. ir niekada, būdama sveiko proto, nebūtų atėmusi iš vaikų teisės į palikimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovo motinos D. I. 2005-05-03 testamentas sudarytas testatorei būnant tokios būsenos, kai ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007-08-13 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento D. I., mirusios 2005-05-27, testamentą, jos 2005-05-03 sudarytą ir Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Renatos Jaskutėlienės patvirtintą ir įregistruotą, notarinio registro Nr. RJ-2585. Priteisė ieškovui M. I. 1 380 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės S. Š.. Teismas nurodė, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertai, atlikę 2007 m. gegužės 2-28 d. pakartotinę pomirtinę D. I. teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatė, kad dėl vykstančios organizmo, taip pat ir centrinės nervų sistemos, išreikštos intoksikacijos sparčiai blogėjo D. I. somatinė, neurologinė bei psichikos būsena, vystėsi sąmonės sutrikimai, pasireiškę visų psichikos procesų sulėtėjimu, kad testamento surašymo dieną D. I. buvo sutrikusios sąmonės (apkvaitimas) ir dėl apsunkinto realybės reiškinių suvokimo negalėjo pilnaverčiai, adekvačiai, kritiškai įvertinti sudėtingo juridinio veiksmo – testamento sudarymo, numatyti jo pasekmes ir priimti savarankiško sprendimo. Prieš tai Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos ekspertai, 2006 m. rugpjūčio 30 d. - rugsėjo 22 d. atlikę pomirtinę D. I. teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatė, kad D. I. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - demencija sergant išsėtine sklerozę ir, kad dėl psichikos sveikatos būsenos 2005-05-03 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės, trečiojo asmens atstovų teiginius apie pirminės ir pakartotinės ekspertizių išvadų prieštaringumą, kadangi ekspertai nurodo skirtingas psichikos ligas, kuriomis sirgo D. I. testamento sudarymo metu. Teismas sprendė, kad pirminės ir pakartotinės ekspetizių išvados nėra prieštaringos. Motyvavo, jog abiejų ekspertizių išvadose skirtingai ekspertų-medikų apibūdinama testatorės psichikos būsenos, pagal kurią testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininė priežastis (pirminėje ekspertizėje – demencija sergant išsėtine sklerozę, pakartotinėje – apkvaitimas), nesudaro kliūčių ginčui spręsti iš esmės. Abiejų ekspertizių išvados kategoriškos, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei, kad tokios būsenos priežastis – testatorės psichikos būsena. Nustatymas, kuri testatorės liga ar ligos sukėlė psichikos būseną, pagal kurią jį negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra esminis nagrinėjamame ginče, o be to, reikalauja specialių žinių, todėl teismas negali vertinti ir nevertina aptariamas ekspertų išvadas. Nagrinėjamame ginče būtina nustatyti, kokios būsenos buvo testatorė testamento sudarymo metu. Svarbu tai, kad sandorio pripažinimui negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu neturi reikšmės būsenos, kai asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, priežastis. Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus atsakovės bei trečiojo asmens atstovų teiginius apie ekspertizių išvadų neobjektyvumą, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių duomenų apie ekspertų, atlikusių ekspertizes, suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra jokių kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą ekspertų išvadas pripažinti neobjektyviomis. Ekspertizes atlikę teismo psichiatrai yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, turi pakankamą ekspertinio darbo stažą. Pažymėjo, kad būtent atsakovės ir jos atstovo prašymu pakartotinę ekspertizę atlikti buvo pavesta Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertams. Pakartotinės ekspertizės aktas aiškus ir išsamus. Be to, aplinkybę, turinčią reikšmės ginčui spręsti, kad testatorė, sudarydama testamentą, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikmės ir jų valdyti, įrodo ne vien ekspertų išvados, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai liudija, kad ir D. I. motina, ir sūnūs, ir buvęs sutuoktinis M. I., gyvenęs kartu, ir sesuo S. Š. pagal galimybes, kurias sąlygojo amžius, užimtumas, sveikata, turtinė padėtis ir kt., prižiūrėjo D. I., ja rūpinosi, padėjo jai gyventi kasdienį gyvenimą. Tai įrodo dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti įrodymai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad testatorę D. I. su jos vaikais siejo tokie tarpusavio santykiai, kurie galėjo sąlygoti jos apsisprendimą nepalikti savo palikimo vaikams. Surinkti įrodymai leidžia abejoti, kad D. I., būdama tokios būsenos, kad suprastų savo veiksmų reikšmę, būtų galėjusi užkirsti vaikams galimybę paveldėti jos turėtą turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-08-13 sprendimą, priimti naują sprendimą - M. I. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priimti prie apeliacinio skundo pridėtus naujus įrodymus, nes būtinybė juos pateikti atsirado vėliau, bei skirti pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, užduodant ekspertams klausimą: ar esant nustatytai D. I. būsenai - apkvaitimui, ir esant D. I. būsenos aprašymui tik 2005-04-29 ir 2005-05-06, galima daryti išvadą, jog D. I. 2005-05-03 buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Nurodo, kad teismo psichiatrai, išnagrinėję D. I. sveikatos būklės aprašymus, pirmuoju teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatė susirgimą - demencija, o antruoju ekspertizės aktu tokio susirgimo nenustatė, t.y. šioje dalyje paneigė pirmosios ekspertizės išvadą dėl demencijos. Bet antroji ekspertizė nustatė, kad testatorei buvo sąmonės sutrikimas (apkvaitimas). Atsižvelgiant į tai, kad apkvaitimas trunka iki keleto parų, kad testatorės būsenos aprašymas buvo padarytas 2005-04-28, o sekantis - 2005-05-06, kad tarp testatorės būsenos aprašymų buvo septynių dienų laiko tarpas, kad ekspertas K. V. parodė, jog ligonė galėjo būti ir tarpais orientuota, darytina išvada, kad objektyvių, patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl to, kad 2005-05-03, t.y. testamento sudarymo metu D. I. buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, nėra pagrindo. Kadangi atsakovei ekspertų išvados pasirodė prieštaringos, nepagrįstos ir dėl to nepatikimos, ji kreipėsi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą. To pasekoje buvo surašyta Teismo medicinos specialisto išvada Nr. P-SI-69-91, kurioje pažymima, kad D. I. nuo 2000 metų sirgo progresuojančiais somatiniais susirgimais, kurių metu nei karto nebuvo dokumentaliai patvirtinta jos psichinė būklė, išskyrus 2001 m. liepos 4-9 d. gydymą psichiatrijos stacionare dėl organinės psichozės, iš kurio buvo išrašyta pagerėjus psichikos būsenai, regresavus psichozinei simptomatikai, pasiekus remisiją ir klinikoje silpnaprotystės simptomų nebuvo aprašyta; kituose pateikiamų medicininių dokumentų apyrašuose nėra nei vieno įrašo, kad D. I. būtų atlikti psichologiniai testai, kurie padėtų objektyviai įvertinti atminties, mąstymo bei dėmesio koncentravimo funkcijų lygį, būtų buvusi padaryta kompiuterinė tomografija ar kitokie medicininiai instrumentiniai tyrimai bei konsultuota psichiatro, kas yra būtina, kad pagal šiuo metu galiojančius „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai“ ligų diagnozavimo reikalavimus bei teisės dokumentus galėtume diagnozuoti demencijos diagnozę. Tai liudija, kad diagnozė buvo nustatyta daugiau remiantis subjektyvia gydytojo (net ne psichiatro) nuomone, o ne objektyviais medicininiais ištyrimais; tuo tarpu ilgoką laiką D. I. gydžiusi Vilkpėdės gydytoja, o prieš pat pasirašant su ja bendravusi notarė ir dar trys asmenys, D. I. sesuo bei jos motina kategoriškai tvirtina, kad jokių psichikos sutrikimų nebuvo ir ji iki pat mirties buvusi sąmoninga; visa tai leidžia daryti išvadą, kad teismo psichiatrai tiek 2006-08-30 Teismo psichiatrinės ekspertizės Nr. 266 išvadoje, tiek ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 8 išvadoje pervertino medicininių dokumentų įrašus demencijos diagnozę bei kategoriškai atmetė gana akivaizdžius ir gausius liudytojų parodymus ir todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad D. I. testamento sudarymo metu buvo neveiksni ir negalėjo valdyti savo veiksmų, pirmoje išvadoje dėl demencijos sergant išsėtine skleroze, o antroje išvadoje - dėl sąmonės sutrikimo (apkvaitimo). Galutinė specialistų išvada kategoriška: 2006-08-30 Teismo psichiatrinės ekspertizės Nr. 266 išvada yra nepagrįsta objektyviais tyrimo duomenimis; 2007-05-02 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 8 išvada yra nepagrįsta objektyviais tyrimo duomenimis; objektyvių duomenų, jog D. I. testamento pasirašymo metu būtų sirgusi demencija ir dėl to būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos adekvačiai valdyti nėra, o gausūs liudytojų parodymai tai kategoriškai paneigia. Visa tai sudaro pagrindą skirti dar vieną pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, užduodant klausimą: ar esant nustatytai D. I. būsenai - apkvaitimui, ir esant D. I. būsenos aprašymui tik 2005-04-29 ir 2005-05-06, galima daryti išvadą, jog D. I. 2005-05-03 buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Teismas sprendime nurodė, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Todėl apeliaciniame skunde iškilo būtinybė atskirai aptarti sudaryto sandorio (testamento) turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kt.), o po teismo išvados dėl testamento nepagrįstumo, neprotingumo ir t.t., iškilo būtinybė pateikti naujus įrodymus. Testatorės noras ir valia palikti testamentu savo buto dalį seseriai, kuri testatorę mylėjo, ja rūpinosi bei prižiūrėjo, ir nepalikti savo buto dalies kitiems giminaičiams, niekur nedirbantiems, vartojantiems narkotikus ir piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais, yra pagrįstas ir protingas. Todėl teismo išvada, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad testatorę D. I. su jos vaikais siejo tokie tarpusavio santykiai, kurie galėjo sąlygoti jos apsisprendimą nepalikti savo palikimo vaikams, nepagrįsta. Surinkti įrodymai leidžia abejoti, kad D. I., būdama tokios būsenos, kad suprastų savo veiksmų reikšmę, būtų galėjusi užkirsti vaikams galimybę paveldėti jos turėtą turtą, nepagrįsta. Nurodytos teismo išvados nepagrįstumą, o testatorės apsisprendimą nepalikti savo buto dalies vaikams įrodo ir tai, kad 2005-04-28 testatorė buvo sudariusi įgaliojimą, kuriuo savo seserį (atsakovę) įgaliojo testatorei priklausančią buto dalį padovanoti E. Š. (motinai). Įgaliojimą taip pat tvirtino notarė Renata Jaskutėlienė. Todėl pažymėtina, kad sandorius tvirtinusiai notarei net du kartus nekilo abejonių dėl D. I. sveikatos būklės. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Atsiliepimas

Ieškovas M. I. bei tretysis asmuo S. I. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-08-13 sprendimą nepakeistą, o atsakovės S. Š. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog pirminės ir pakartotinės ekspertizės išvados yra kategoriškos, teigiančios, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei, kad tokios būsenos priežastis - testatorės psichikos būsena. Ekspertizių išvados negali būti vertinamos kaip prieštaringos vien dėl to, kad jose skirtingai apibūdinama testatorės psichinė būsena, jei išvados yra kategoriškos ir vienareikšmiškos - testatorė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovės prie apeliacinio skundo pateikta teismo medicinos eksperto išvada Nr. P-SI-69-91 yra paprastas rašytinis įrodymas, pateiktas suinteresuotos šalies ir negali būti vertinama kaip prieštaraujanti abejoms teismo psichiatrijos ekspertizėms, ir tuo pagrindu negalima reikalauti skirti dar vieną pakartotinę teismo ekspertizę. Atsižvelgiant į proceso normas, ribojančias naujų įrodymų pateikimą apeliaciniame procese, apeliaciniame procese ekspertizės skyrimas yra galimas, jei pirmosios instancijos teisme ekspertizė nebuvo skirta ir apeliaciniame procese iškyla klausimas dėl įrodymų pakankamumo. Šioje byloje buvo atliktos net dvi išsamios ekspertizės, pateikusios kategoriškas ir analogiškas išvadas, todėl atsakovės prašymas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Be to, prašyme skirti ekspertizę ekspertams formuluojami klausimai yra tendencingi ir dviprasmiški, juk D. I. būsena buvo aprašyta ne tik 2005-04-29 ir 2005-05-06 medicininės dokumentacijos įrašuose. Be to apeliaciniame procese yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas, t.y. nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nepriimami, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovei nepalankaus teismo sprendimas negali būti vertinamas, kaip vėliau iškilusi įrodymų pateikimo būtinybė. Atsakovė per du metus vykusį teismo procesą turėjo ne vieną galimybę pateikti įrodymus, susijusius su įrodinėjimo dalyku. Naujai pateikti įrodymai nepatvirtina jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl gali būti vertinami kaip nesąžiningas atsakovės elgesys ir piktnaudžiavimas procesu. Pirmos instancijos teismas įvertino šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą apie testatorės ir jos vaikų tarpusavio santykius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovės naujai pateiktą byloje įrodymą – 2007-09-06 teismo medicinos specialisto išvadą (b.l. 292-310), kurioje teismo medicinos specialistas A.A.G. ir psichiatras psichoterapeutas R. A. išvadą duoda ištyrę bylos medžiagą, vadovaudamiesi atsakovės S. Š. žodiniu prašymu. Iš tyrimo išvadų matyti, jog specialistai teigia, kad byloje esančios 2006-08-30 teismo psichiatrinės ekspertizės Nr. 266 ir 2007-05-28 teismo psichiatrijos, teismo psichplogijos akte Nr. 8 esančios išvados nepagrįstos objektyviais tyrimo duomenimis. Specialistų išvados atmestinos, nes tuo atveju, kai byloje reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių žinių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato srityse, teismas gali skirti ekspertizę, būtent ekspertų išvados byloje yra įrodymais (LR CPK 177 str. 2 d.). Specialistų duota išvada yra rašytiniu įrodymu byloje, tačiau tuo atveju, kai byloje reikalingos specialios žinios ir jos gali būti gautos paskiriant ekspertizes, specialistų išvados pripažintinos nepakankamu įrodymu. Šiuo atveju specialistai, remdamiesi apeliantės prašymu, įvertino keturių ekspertų duotas išvadas byloje. Tai, kad visi ekspertai turi ekspertinio darbo stažą, yra teismo psihiatrai ekspertai, leidžia daryti išvadą, kad visi jie turi reikiamą kvalifikaciją duoti išvadai į teismo pateiktus klausimus. Nei vienas iš specialistų nenurodė turį ekspertinio darbo stažą, be to, specialistas A.A.G. yra ne psichiatrijos specializacijos gydytojas, o teismo medicinos specialistas. Vien šios aplinkybės sleidžia atmesti specialistų išvadą, be to, iš jos turinio matyti, kad specialistai ėmėsi vertinti liudytojų parodymus apie mirusiosios D. I. sveikatos būklę, t. y. ėmėsi teismui priskirtų funkcijų – vertinti byloje surinktus įrodymus. Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus K. D. rašte nurodyta, kad specialistai A. G. ir R. A. neturi patvirtinančių dokumentų apie jų žinias teismo psichiatrijos srityje. Šis raštas yra išduotas valstybės institucijos, todėl turi didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. 2 d. ).

Kitas atsakovės apeliacinio skundo argumentas - kad antruoju ekspertizės aktu nebuvo nustatytas D. I. toks susirgimas kaip demensija, kuris nurodytas pirmajame ekspertizės akte, buvo paneigtas teismo posėdyje apklausiant ekspertą K. D., kuris paaiškino, kad tie patys sutrikimai sveikatos buvo įvertinti vienų ekspertų kaip demensija, o kitų kaip sąmonės sutrikimas. Kadangi išvada apie ligonės sugebėjimą suprasti savo veiksmus daroma pagal ligos požymius, o ne pagal tai, kokią ligos diagnozę jai nustato gydytojas, todėl darytina išvada, kad šis neatitikimas ekspertų išvadose nėra esminis. Į klausimą, kuris yra reikšmingesnis byloje, abi ekspertų išvados yra analogiškos, t.y. jose nurodyta, jog 2005-05-03 D. I. negalėjo suprasti savo veiksmų, jų reikšmės ir jų valdyti. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje, padarydamas išvadą, kad D. I. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Apeliantė teigia, kad testatorės noras ir valia nepalikti savo buto dalies kitiems giminaičiams, yra pagrįstas ir protingas. Ieškovas yra D. I. sūnus. Motinai vaikas nėra eiliniu giminaičiu, todėl motinos valia palikti savo turtą tik giminystės ryšiais su ja susijusiai netikrai seseriai, o nepalikti turto kad ir nedirbančiam, vartojančiam narkotikus, piknaudžiaujančiam alkoholiu sūnui, būtų išskirtiniu atveju. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad motinos apsisprendimas siekti, kad jos turto nepaveldėtų jos vaikai, turėtų būti įrodytas, pateikiant duomenis byloje apie tokį motinos apsisprendimą galėjusias lemti ypatingas aplinkybes.

Byloje pateikti įrodymai apie eksperto K. D. darbo dienos ir valandos užmokesčio vidurkį, kuris yra 29,32 Lt. Kadangi dėl dalyvavimo 2008-01-14 teismo posėdyje ekspertas sugaišo 2 val., šias išlaidas turi apmokėti apeliantė. Jai nustatytinas terminas – iki 2008-02-07 įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 58,64 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 91 str. 5 d., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. Š. į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 58,64 Lt apmokėjimui ekspertui K. D. už jo dalyvavimą 2008-01-14 teismo posėdyje. Įpareigoti atsakovę S. Š. įmokėti šią sumą iki 2008-02-07d.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius