Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu V. K. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449; toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėmis nuobaudomis – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

2017 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas gavo V. K. prašymą, kuriame prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pateiktame prašyme nurodoma, kad jis yra mokytas ir testuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, per specialiosios teisės atėmimo terminą nepadarė jokio teisės pažeidimo - nėra nei teistas, nei pakartotinia baustas administracine tvarka, sumokėjo teismo paskirtą baudą, baigė papildomus vairuotojų mokymus. Prašo teismo atsižvelgti į jo dabartinę padėtį, nes jis serga onkologine liga bei slaugo sunkiai sergančius šeimos narius. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeninėms ir darbinėms funkcijoms atlikti, atsakingai pasižada ateityje jokių teisės pažeidimų nedaryti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ANK nėra numatyta galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau minėto kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas V. K. prašymą, vadovaujasi (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, <...> sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) str. normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Iš 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas V. K. nuobaudą už pažeidimą, vertino, kad tik tokios trukmės suvaržymai yra adekvatūs pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjo asmenybei ir tik jie paveiks pažeidėją taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, nedarys naujų teisės pažeidimų. Teismas pažymi, kad vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymas nėra sąlyginis ar lygtinis atleidimas nuo nuobaudos atlikimo, priešingai, šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko ir ši teisė nebegali būti panaikinama, o nuobaudos vykdymas negali būti toliau tęsiamas dėl kokių nors priežasčių, pvz. naujo pažeidimo padarymo likusiu neįvykdytos nuobaudos laikotarpiu. Todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytos sąlygos. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šių aplinkybių vertinimas negali būti traktuojamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nes net ir nepritaikius (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų, pažeidėjo padėtis nėra pasunkinama, jis tik toliau vykdo paskirtą nuobaudą.

N. V. K. atitinka visus (duomenys neskelbtini) str. įtvirtintus formaliuosius pagrindus, nes yra praėję daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų, atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, tačiau sprendžiant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo galimybės, kaip jau minėta, būtina įvertinti, ar pažeidėjo atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Išimčių iš šios įstatyminės normos nenumatyta.

Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.

Pažeidėjo padarytas pažeidimas, už kurį jam paskirtos administracinės nuobaudos – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nėra mažareikšmis. Pažymėtina, kad pažeidėjas nubaustas už tai, kad vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 1,20 promilių girtumas). Pažeidėjas nurodo, kad išvadas dėl savo elgesio padarė, tačiau teismas, įvertinęs pažeidėją charakterizuojančią medžiagą (praeityje ne vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, taip pat ir pakartotinai tų pačių metų bėgyje už analogiškas veikas), daro išvadą, kad jo išreiškiamas išvadų dėl padarytos neteisėtos veikos padarymas yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, be to, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas išvadai, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Tai, kad V. K. iki aptariamo įvykio administracine tvarka aštuonis kartus baustas už įvairius KET pažeidimus charakterizuoja jį kaip asmenybę, jo požiūrį į eismo saugumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pasikartojantis administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET nesilaikymu, vykdymas, neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo neatsakingą ir lengvabūdišką jo požiūrį į vairavimą, kad prieš tai buvę nubaudimai nedarė jam lemiamos įtakos kaip asmeniui ir jis vėl nusižengė įstatymams, tik šiuo konkrečiu atveju sunkiau. Pažeidėjas prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą teigdamas, kad reikia atsižvelgti į jo interesus ir jo patiriamus nepatogumus, neprisiima atsakomybės būtent dėl to, kad jo patiriamų nepatogumų ir sunkumų priežastis ir yra būtent jo paties priešingi teisei veiksmai.

V. K. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, kas sąlygojo ir atitinkančias pažeidimą teisines pasekmes. Teismas pažymi, kad adekvačiai V. K. padarytam pažeidimui, jis buvo nubaustas sankcijoje numatyta minimalia papildoma administracine nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Pažeidėjo nurodoma aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą paskirtos administracinės nuobaudos terminą trumpinti. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad sugrąžintas vairavimo pažymėjimas palengvintų lankymąsi pas gydytojus, įvertinus lankymosi pas juos dažnumą bei tai, kad prieinamos ir kitos susisiekimo priemonės (pvz., viešuoju transportu ir pan.), taip pat nėra išskirtinė, sudaranti pagrindą grąžinti vairuotojo pažymėjimą, nes vienu iš nuobaudos tikslų yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį, todėl tam tikri nepatogumai ir praradimai neišvengiamai susiję su paskirtos nuobaudos atlikimu. Pažeidėjo nurodyti jo gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės sutrumpinimo. V. K. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, todėl nusižengęs privalo prisiimti visas neigiamas tokio elgesio pasekmes. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdienei veiklai, darbui ir pan., turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju pirmenybė teikiama visuomenės interesui, jog taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją, būtų užtikrintas saugus eismas, visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui – išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat teigiama, kad pažeidėjas gera valia sumokėjo baudą, atitinka kitas įstatymo numatytas sąlygas, tačiau pažymėtina, kad pažeidimo padarymo metu V. K. buvo nustatytas net 1,20 promilių girtumo laipsnis, kuris ženkliai viršijo leidžiamą vairuoti minimalią ribą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudos sumokėjimas yra pažeidimą padariusio asmens pareiga, kurios nevykdymas atitinkamai vėlgi gali sukurti naujas neigiamas teisines pasekmes. Dėl nurodytų priežasčių minėtosios aplinkybės taip pat nepripažintinos išskirtinėmis.

Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, įvertinus anksčiau V. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų istoriją, jų pakartotinumą, manytina, kad specialiosios teisės atėmimo paskyrimo vykdymas, trukęs tik truputį daugiau nei pusę paskirtojo laikotarpio (apie 7 mėnesius) minėtu atveju nelaikytinas pakankamu nuobaudos tikslams, numatytiems ATPK 20 straipsnyje pasiekti, todėl V. K. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.