- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- eI-10047-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03639-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, vertėjaujant Agatai Voinič, dalyvaujant pareiškėjai V. B., pareiškėjos atstovei adv. pad. Renatai Belovaitei, atsakovų atstovams Dariui Binkiui, Limantei Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-20 sprendimą Nr. 5MA-34-775 dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo, panaikinti Muitinės departamento 2015-06-15 sprendimą Nr. 1A-268, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-20 sprendimas Nr. 5MA-34-775. Nurodo, kad mokestinis ginčas dėl 2013-06-05 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo Nr. 2TR-19-0052, kuriuo įregistruota mokestinė prievolė muitinei, nebuvo prasidėjęs dėl praleisto apskundimo termino neatnaujinimo, todėl muitinė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 straipsnio 2 dalį. MAĮ 152 straipsnio 6 dalyje sureguliuota, kada yra stabdomas mokesčių išieškojimas – kai priimamas sprendimas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas. Ginčijamu sprendimu apskaičiuota delspinigių suma sudaro pusę apskaičiuotos akcizo sumos bei pusę PVM, todėl neatitinka mokesčių administravimui keliamų teisingumo ir protingumo principų. Nesutinka, kad sprendimas įregistruoti delspinigius priimtas pareiškėjos atžvilgiu, nors mokestinė prievolė, iš kurios kildinamas delspinigių apskaičiavimas, solidari.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė prašo skundą atmesti, nurodo, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo 2010-04-26, kai buvo padarytas pažeidimas, iki 2013-06-05 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo surašymo dienos. Pareiškėja, nesutikusi su 2013-06-05 sprendimu, jį apskundė Muitinės departamentui. Kadangi pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, Muitinės departamentas skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Toliau vykęs ginčas dėl apskųsto Muitinės departamento sprendimo buvo kilęs iš mokestinio ginčo. Vykusio teisminio ginčo metu Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, sustabdė priskaičiuotos mokestinės prievolės, baudų ir delspinigių išieškojimą. Vilniaus teritorinė muitinė, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčio mokėtojo skundas buvo atmestas. Skundžiamu sprendimu delspinigių suma buvo įregistruota pareiškėjai atskirai, nes ji atskirai nuo kitų solidarių skolininkų pateikė skundą Muitinės departamentui.
Atsakovas Muitinės departamentas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad iš MAĮ 152 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, kad asmuo, praleidęs terminą skundui paduoti, turi pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, o kartu su juo ir skundą, kurio padavimo terminas praleistas. Iš faktinių ginčo aplinkybių matyti, kad pareiškėja teritorinei muitinei pateikė ne prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, bet skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo, kuriuo taip pat suformulavo ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Tokiu būdu muitinė pagrįstai manė, kad kilo mokestinis ginčas ir taikė MAĮ 110 straipsnio nuostatas. Muitinė neturėjo pagrindo gavusi pareiškėjos skundą vertinti jo turinį ir nustatinėti kilo ar ne mokestinis ginčas, o atsižvelgdama, kad paduotas skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo ir vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, turėjo sustabdyti ginčijamų sumų priverstinį išieškojimą. Pareiškėja neskundė Vilniaus teritorinės muitinės 2013-07-30 sprendimo, kuriuo sustabdytas ginčijamų sumų priverstinis išieškojimas. Muitinės departamento nuomone, teritorinė muitinė, atsižvelgdama į tai, kad mokesčių išieškojimas buvo sustabdytas ir kad pareiškėjos skundas buvo atmestas, turėjo teisę pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį už visą sustabdymo laiką skaičiuoti delspinigius. Atsakovo manymu, ilgą delspinigių skaičiavimo laikotarpį lėmė pačios pareiškėjos veiksmai, ji laiku ir tinkamai nevykdė mokestinės prievolės, nesutinka, kad delspinigiai pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, delspinigių skaičiavimas yra individualus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti, padavė rašytinį prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar MAĮ 98 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, o taip patar MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 97 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, kurios aiškinamos kaip suteikiančios teisę mokesčių administratoriui įpareigoti sumokėti delspinigius, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai (el. b. l. 106-108).
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1312-244/2014 medžiagos (priedas prie nagrinėjamos administracinės bylos) matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2013-06-05 sprendimu pripažino jame nurodytus asmenis, tarp jų ir pareiškėją, solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, įregistravo mokestinę prievolę muitinei už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimą: 3470 Lt muito, 49727 Lt akcizo, 12436 Lt PVM, 17748 Lt akcizo delspinigių ir 4438 Lt PVM delspinigių (b. l 8-9).
Pareiškėjos atstovė dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo Muitinės departamentui padavė skundą, kartu skunde prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 12-17). Muitinės departamentas 2013-09-04 sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino ir skundą laikė nepaduotu bei grąžino pareiškėjai (b. l. 10-11).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Muitinės departamento 2013-09-04 sprendimą ir įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo (b. l. 1-5, 23-27). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-01-13 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-19 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-13 sprendimą paliko nepakeistą.
Pastebėtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2013-07-08 buvo priėmusi sprendimą Nr. 10000246053 nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos kredito įstaigoje (el. b. l. 54). Pareiškėjai padavus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo panaikinimo, Vilniaus teritorinė muitinė 2013-07-30 priėmė sprendimą stabdyti 2013-07-08 sprendimo Nr. 10000246053 nurašyti mokestinę nepriemoką bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje (el. b. l. 52).
Vilniaus teritorinė muitinė 2014-10-28 raginimu mokestinę nepriemoką įvykdyti geruoju (el. b. l. 53), atsižvelgusi į aplinkybę, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-19 nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą, vadovaudamasi MAĮ 34 ir 89 straipsniais, pareiškėją paragino sumokėti Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimu apskaičiuotus mokesčius ir jų delspinigius.
Vilniaus teritorinė muitinė 2015-01-20 sprendimu Nr. 5MA-34-140, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja nesumokėjo mokesčių per raginime nustatytą terminą, priskaičiavo ir įregistravo pareiškėjai delspinigius (el. b. l. 118-119).
Be to, Vilniaus teritorinė muitinė 2015-01-27 priėmė sprendimą išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2014-12-30 iki 2027-01-19 (el. b. l. 55-57).
Pareiškėja skunde Muitinės departamentui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo Nr. 2TR-19-0052 (administracinės bylosNr. I-1312-244/2014 l. 12-17) nurodė, jog Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimą gavo 2013-06-15. Vadinasi, šiuo sprendimu apskaičiuotas mokesčių sumas pareiškėja privalėjo sumokėti iki 2013-06-25. Kadangi dalis apskaičiuotų mokesčių iki šio termino nebuvo sumokėta, muitinė, remdamasi MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi ir 105 straipsniu, nuo 2013-06-26 įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę prievolę ir tęsti delspinigių skaičiavimą. Taigi Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamu sprendimu pagrįstai delspinigių skaičiavimą tęsė nuo 2013-06-26.
Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje, delspinigių skaičiavimas turėjo būti ribojamas laike, t. y. delspinigiai turėjo būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (2013-06-26). Tačiau, minėta, nagrinėjamu atveju delspinigiai buvo apskaičiuoti iki mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpio pradžios (2014-12-30), t. y. daugiau, nei už 180 dienų. Tokį sprendimą atsakovas grindžia tuo, kad pareiškėja buvo padavusi skundą dėl 2013-06-05 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo Nr. 2TR-19-0052. Atsakovas remiasi MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, kad sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.
MAĮ 110 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti <...>.
MAĮ 2 straipsnio 22 dalis mokestinius ginčus apibrėžia kaip ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
MAĮ mokestiniams ginčams nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Pagal MAĮ 147 straipsnį mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. MAĮ 152 straipsnyje numatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Pagal MAĮ 152 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas praleidžia skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminą, jo skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas. Tačiau mokesčių mokėtojas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kartu paduodamas ir skundą. Tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius atnaujina praleistą skundo padavimo terminą, pradedamas mokestinio ginčo nagrinėjimas ir sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad mokestinis ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 priimto sprendimo panaikinimo Muitinės departamente ir teisme nebuvo nagrinėjamas, nes, kaip minėta, pareiškėja skundą dėl šio sprendimo panaikinimo Muitinės departamentui padavė praleidusi apskundimo terminą, o jos prašymas atnaujinti praleistą terminą buvo atmestas. Tolesnis ginčas teisme vyko dėl Muitinės departamento sprendimo, kuriuo nebuvo atnaujintas apskundimo terminas, teisėtumo. Šis ginčas negali būti pripažintas mokestiniu, nes neatitinka požymių, nurodytų MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje. K. M. departamentas neatnaujino pareiškėjos skundo padavimo termino, Vilniaus teritorinei muitinei nebuvo teisinio pagrindo taikyti MAĮ 110 straipsnio 1 dalies ir 152 straipsnio 6 dalies bei sustabdyti priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų išieškojimo.
Taigi konstatuotina, kad pareiškėjai padavus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo panaikinimo, Vilniaus teritorinės muitinės 2013-07-30 sprendimas stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą buvo priimtas nesant MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo, todėl jis negali sukelti pareiškėjai neigiamų pasekmių, nustatytų MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje.
Kitaip tariant, atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, leidžiančia delspinigius skaičiuoti ilgiau nei 180 dienų, kai sustabdomas mokesčių priverstinis išieškojimas šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (mokesčių mokėtojui inicijavus mokestinį ginčą), jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Teismas pažymi, kad pastarąja nuostata įstatymų leidėjas siekia, kad mokesčių mokėtojai neinicijuotų mokestinių ginčų, siekdami vien mokesčių priverstinio išieškojimo sustabdymo. Be to, siekiama, kad valstybei būtų kompensuota už pavėluotą mokesčių sumokėjimą (išieškojimą) dėl mokesčių mokėtojų nepagrįstai inicijuotų mokestinių ginčų. Nagrinėjama situacija kitokia – aplinkybė, kad pareiškėja padavė skundą dėl Muitinės departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino, nekliudė muitinei priverstinai išieškoti priskaičiuotų mokesčių sumų. Taigi mokesčiai laiku buvo neišieškoti (valstybė neturėjo galimybės jų išieškoti) ne dėl pareiškėjos nepagrįstai inicijuoto mokestinio ginčo, o dėl to, jog pati muitinė nesant teisėto pagrindo atsisakė vykdyti priverstinį mokesčių išieškojimą (jį sustabdė). Esant tokiai situacijai, pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės, numatytos MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje (ilgesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis), nes priešingu atveju būtų pažeistas principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria ius non oritur).
Teismas pažymi, kad būtent nagrinėjamoje dėl delspinigių apskaičiavimo byloje turi būti nustatoma, ar delspinigių skaičiavimo pabaigos momentas buvo nustatytas tinkamai, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėja neskundė Vilniaus teritorinės muitinės 2013-07-30 sprendimo, kuriuo stabdytas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas, sprendžiamam klausimui neturi teisinės reikšmės.
Muitinės departamento argumentus, kad pareiškėja teritorinei muitinei pateikė ne prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, bet skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo, kuriuo taip pat suformulavo ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, tokiu būdu muitinė manė, kad kilo mokestinis ginčas ir taikė MAĮ 110 straipsnio nuostatas, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pabrėžia, kad teritorinė muitinė kaip viešojo administravimo subjektas turi pareigą susipažinti su paduotu skundu, įvertinti, ar nėra praleistas skundo padavimo terminas, jei taip, perduoti praleisto skundo termino atnaujinimo klausimą nagrinėti Muitinės departamentui, o ne formaliai persiųsti gautą skundą Muitinės departamentui ir, neįsigilinus į situaciją, sustabdyti priverstinį išieškojimą. Nagrinėjamu atveju pačiame skunde Muitinės departamentui pareiškėja nurodė, kad praleido skundo padavimo terminą, prašė šį terminą atnaujinti, taigi teritorinei muitinei turėjo būti akivaizdu, jog būtent Muitinės departamentas turės įgaliojimus spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo ir, atitinkamai, tik išsprendus šį klausimą galės būti stabdomas mokesčių priverstinis išieškojimas.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad skundžiamu teritorinės muitinės sprendimu pareiškėjai delspinigiai buvo nepagrįstai apskaičiuoti iki mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpio pradžios (2014-12-30), t. y. iki 2014-12-29 imtinai. Šiuo atveju delspinigiai turėjo būti apskaičiuoti taikant bendrąją taisyklę, įtvirtintą MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje – delspinigių skaičiavimas turėjo būti ribojamas laike ir jie turėjo būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (2013-06-26).
Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamame sprendime pareiškėjai delspinigius apskaičiavo atskirai nuo kitų solidarių skolininkų, motyvuodama pareiškėjos individualiai atliktais veiksmais, vykdant mokestinę nepriemoką. Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą nurodė, kad delspinigių suma buvo įregistruota tik pareiškėjai, nes ji atskirai nuo kitų solidarių skolininkų pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo. Byloje teismas konstatavo, jog delspinigiai pareiškėjai turėjo būti apskaičiuoti taikant bendrąsias taisykles ir neatsižvelgiant į pareiškėjos paduotą skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-06-05 sprendimo. Vadinasi, Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamo sprendimo dalis dėl delspinigių apskaičiavimo pareiškėjai atskirai nuo kitų solidarių skolininkų pripažintina nepagrįsta.
Dėl išdėstytų argumentų skundžiami Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-20 sprendimas Nr. 5MA-34-775 dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo ir Muitinės departamento 2015-06-15 sprendimas Nr. 1A-268, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-20 sprendimas Nr. 5MA-34-775, naikintini kaip neteisėti iš esmės (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja vis dėlto turi pareigą sumokėti delspinigius, skaičiuojamus už ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (2013-06-26), tačiau tam reikalinga atlikti naujus skaičiavimus, taip pat atsižvelgus į tai, kad pagal MAĮ nuostatas būtent mokesčių administratoriui tenka pareiga apskaičiuoti delspinigius, teismui nelieka nieko kito, kaip ginčą išspręsti kitu įstatymuose nustatytu būdu, t. y. įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę dėl delspinigių mokestinės prievolės pareiškėjai įregistravimo priimti naują sprendimą (ABTĮ 88 straipsnio 2, 4 punktai). Vilniaus teritorinė muitinė, priimdama naują sprendimą, turi iš naujo įvertinti ir išsamiai motyvuoti, ar yra pagrindas pareiškėjai delspinigius skaičiuoti atskirai (individualiai) nuo kitų solidarių skolininkų.
Konstatavus, kad delspinigiai pareiškėjai turi būti apskaičiuojami iš naujo, plačiau dėl pareiškėjos argumentų, jog apskaičiuota delspinigių suma neatitinka mokesčių administravimui keliamų teisingumo ir protingumo principų, teismas nepasisako.
Teismui nekyla abejonė dėl byloje taikytinų MAĮ nuostatų konstitucingumo, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjos V. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą „Dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo“ Nr. 5MA-34-775 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. birželio 15 d. sprendimą „Dėl V. B. skundo“ Nr. 1A-268.
Įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę priimti naują sprendimą dėl V. B. delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.