Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. A. gynėjo advokato Artūro Balčiūno skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria įtariamajam E. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. įtariamas tuo, kad jis 2014-02-28, apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje M. B., V. Č., A. G., T. T., įsibraudami į negyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra išlauždami dviejų durų kablius, jėga nusivesdami į šalia esančio negyvenamojo buto Nr. 3 patalpas nukentėjusiąją V. P. bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tuo palauždami jos pasipriešinimą, lytiškai santykiavo natūraliu būdu bei tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu būdu, taip prieš jos valią išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją V. P., tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.

2014-03-03 E. A. buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka.

2014-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.

Skundžiama 2014-04-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant pasibaigus ankstesne nutartimi nustatytam terminui.

E. A. gynėjas Artūras Balčiūnas skundžia 2014-04-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Gynėjas nurodo, kad suėmimo pagrindų, kuriais remiantis E. A. skirtas suėmimas, nėra. Teigia, kad įtariamajam E. A. nėra būtinumo slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sugyventine, augina keturis jos vaikus, be to, jis apklausiamas nurodė, kad kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar į teismą atvyktų, o nusikaltimo, kuriuo įtariamas, nepadarė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad E. A. dalyvavimas procese negali būti užtikrinamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Skunde teigiama, kad teismas neįvertino to, kad įtariamasis gyvena su šeima, padeda buityje, augina keturis jos vaikus. Pažymi, jog kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik siekiant BPK 119 str. nurodytų tikslų bei kai jų pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones neįmanoma. Todėl teismas privalėjo svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo įtariamajam klausimą. Gynėjas nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas ir pažymi, jog suėmimas gali būti pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra teisėtas tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos požiūriu.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Sutinkamai su BPK 121 str. 2 d. reikalavimais, spręsti bet kokios kardomosios priemonės, ne tik pačios griežčiausios - suėmimo, skyrimo įtariamajam klausimą galima tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

Skunde įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuotas veikas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad teismui nagrinėjant to paties įtariamojo skundą dėl šios kardomosios priemonės paskyrimo, duomenų, leidžiančių manyti, kad E. A. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, egzistavimo klausimu jau buvo pasisakyta, todėl šis klausimas pakartotinai nenagrinėjamas.

BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas, o vėliau tęsiamas tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas, o vėliau pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 p. numatytais pagrindais, t.y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui.

Kaip matyti E. A. yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė bei aplinkybės, jog įtariamasis nėra saistomas stipriais šeimyniniais ryšiais, nedirba, nesimoko, neigia padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas, sudaro pagrindą manyti, kad būdamas nesuimtas įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios aplinkybės buvo įvertintos Panevėžio apygardos teismo 2014-03-21 nutartyje nagrinėjant įtariamojo E. A. gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo ir jos iki šiol nėra pasikeitusios.

Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog E. A. gyvena su sugyventine ir augina keturis jos vaikus. Teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą įtariamajam, į šias aplinkybes atsižvelgė ir tai nurodė skundžiamojoje nutartyje, bet šios gynėjo skunde nurodomos aplinkybės suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p. buvimo nepaneigia.

Tačiau BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bandydamas paveikti proceso dalyvius, teismas suėmimo terminą pratęsė nepagrįstai. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje yra duomenys apie tai, kad įtariamojo E. A. sugyventinė A. M. darė poveikį nukentėjusiajai V. P.. Tačiau kaip matyti iš pateiktos bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas pateiktoje baudžiamojoje byloje iš esmės yra baigiamas. Byloje 2014-03-17 A. M. pareikštas įtarimas nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d. padarymu, nukentėjusioji V. P. apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, atliktas nukentėjusios parodymų patikrinimas vietoje ir įtariamųjų atpažinimai, atlikta daiktų apžiūra, liudytojų apklausos ir įtariamųjų apklausos, surinkta įtariamuosius charakterizuojanti medžiaga, paskirti tyrimai ir atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tokiu būdu byloje surinkti duomenys rodo, kad tyrimui reikšmingi daiktai jau surasti, proceso dalyviai apklausti, todėl įtariamojo galimybė pačiam ar per kitus asmenis daryti poveikį kitiems proceso dalyviams apribota iki minimumo.

Tačiau, esant nors vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo (pratęsimo ) pagrindui, ji gali būti taikoma, jei švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti kardomosios priemonės tikslų. Todėl, skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta, suėmimo termino pratęsimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms. Aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai E. A. nebus pasiekti. Taigi, naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo E. A. gynėjo Artūro Balčiūno skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.