- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- II-28-564/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00021-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. V.
- Nukentėjusysis
- D. M., M. M.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V. ir jos atstovui advokatui V. P.,
institucijos, atlikusios nusižengimo tyrimą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Rolandui Gyliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama D. V. skundą dėl Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019 m. gruodžio 19 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4632-2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Martynas Matulevičius 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4632-2019, kuriuo D. V. pripažino kalta pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 119 ir 226 punktų reikalavimus bei padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad ji 2019 m. balandžio 21 d., 19.46 val., kelio Liudvinavas-Gyviškiai-Padovinys 2,45 kilometre vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko priešinga kryptimi atvažiuojančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vengdamas susidūrimo, staigiai suko vairą į dešiniąją pusę, dėl to šis automobilis tapo nevaldomas ir vertėsi. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trims asmenims nežymiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
D. V. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą dėl nubaudimo pagal ANK 423 str. 2 d. ir 417 str. 1 d. ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu šioje dalyje nutraukti, nurodo, kad ji nėra kalta dėl eismo įvykio. Teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje ji, vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 40-50 km/val. greičiu dešine kelio puse, savo eismo juosta. Iš karto, tik užvažiavus į kalnelį, pamatė priešais, atstumu maždaug per vieno automobilio ilgį, viduriu kelio, maždaug pusė automobilio jos eismo juostoje, dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį BMW, kurio vairuotojas staiga pradėjo sukioti vairą- automobilis sukinėjosi į abi puses. Ji pasitraukė link dešinio kelkraščio, vienu ratu buvo išvažiavusi į kelkraštį. Automobiliai prasilenkė, vienas kito nekliudė. Ar su tuo automobiliu kas nors atsitiko- tuo metu nematė. Šis prasilenkimas įvyko iš karto pakilus į kalniuką, o ne nukentėjusiųjų nurodomoje vietoje. Saulė jos neapakino. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojos K. V. bei P. V..
Nukentėjusysis D. M. parodė, kad vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 80 km/val. greičiu. Važiavo dešine kelio puse, arčiau krašto. Užkilus į kalniuką, yra apie 200 m lygaus kelio, po to nusileidimas nuo kalniuko. Pavažiavus lygia dalimi, pamatė maždaug už 100 m iš priekio atvažiuojantį automobilį BMW, kuris važiavo viduriu kelio, išvažiavęs apie 70-80 cm į jo eismo juostą. Tas automobilis tuo metu taip pat jau buvo užkilęs ant kalno, pavažiavęs irgi gal 100 metrų lygia dalimi. Galvojo kelias sekundes, kad šio automobilio vairuotojas pasitrauks į savo eismo juostą. Likus apie 50 m, pamatęs, kad priešais atvažiuojantis automobilis nesitraukia, suko vairą į dešinę, išvažiavo į dešinės pusės kelkraštį per pilną padangos plotį, taip prasilenkė su tuo automobiliu. Jau prasilenkus šiek tiek pristabdė, tačiau tai nebuvo intensyvus stabdymas. Kadangi toje vietoje šalia kelio buvo stulpas, nenorėdamas paleisti automobilį į stulpą ir į jį atsitrenkti suko vairą į kairę, nuvažiavo į kairės pusės kelkraštį, jo automobilį sumėtė. Tuo metu automobiliai jau buvo prasilenkę. Norėdamas grįžti į savo eismo juostą pasuko vairą į dešinę pusę ir automobilis vertėsi. Tuo metu leidosi saulė, stipriai akino iš priekio atvažiuojančio automobilio vairuotoją. Šis automobilis prasilenkiant nesitraukė į dešinę. Jeigu jis (D. M.) nebūtų pasitraukęs į dešinę, būtų susidūrę. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji M. M..
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su D. V. skundu nesutinka ir mano, kad jos kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už padarytą administracinį susižengimą D. V. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Teismo posėdžio metu 2020-07-01 teismo posėdyje atstovas prašė skundą atmesti ir palikti nutarimą galioti. Paaiškino, kad eismo įvykio schemoje nurodyta eismo įvykio vieta, esanti kelyje už aukščiausio kalno vietos apie 150-200 m. Nuo Liudvinavo pusės įkalnė statesnė, o nuo Kūlokų yra gana lėkšta ir matomumas pakankamas. Įvykio vietoje matomumui galėjo įtakoti besileidžianti saulė, kuri galėjo turėti įtakos tik D. V. matomumui. Nukentėjusiųjų duomenys dėl šio įvykio yra tikslesni ir išsamesni. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymai vertintini kaip suinteresuotos pusės parodymai. Po ekspertizės atlikimo, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad įvertinus ekspertizės akto išvadas ir eksperto apklausos duomenis, administracinio nusižengimo bylos teisena D. V. atžvilgiu nutrauktina, bylos medžiaga grąžintina Marijampolės AVPK spręsti klausimą dėl D. M. atsakomybės.
Pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra šie duomenys: 2019-05-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika , turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d. sudėtį (nesant šiame straipsnyje numatytų pasekmių), ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Marijampolės apskrities VPK Eismo priežiūros poskyriui spręsti klausimą dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens nubaudimo Lietuvos respublikos administracinių nusižengimo kodekse nustatyta tvarka. Tyrimo metu nustatyta, kad D. V. ir D. M. transporto priemones eismo įvykio metu vairavo blaivūs. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane bei nuotraukose, o taip pat CD įrašuose, užfiksuota eismo įvykio vieta, vietoje rasti transporto priemonių pėdsakai, automobilio BMW , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.
Parodymų patikrinimo vietoje protokoluose ir prieduose užfiksuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V., nukentėjusiųjų D. M. ir M. M., liudytojų K. V., P. V. parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys ( b. l. 119-148).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-09-08 ekspertizės akte Nr. 11-1691 (20) pateikta išvada ( b. l. 150-153):
1. Šio eismo įvykio mechanizmas tikėtina buvo toks: automobilio ‚BMW 318 D“ vairuotojas važiavo nuo Liudvinavo link Kūlokų k. Automobilio „BMW 730“ vairuotoja važiavo nuo Kūlokų k. link Liudvinavo. Automobilio ‚BMW 318 D“ vairuotojas įvažiavo į dešinįjį kelkraštį, iš kurio judėdamas į kairę pusę nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairįjį kelkraštį, kol pradėjo verstis per kairįjį šoną. Automobilis „BMW 318 D“ sustojo statmenai kelio važiuojamajai daliai , galiniais ratais ant kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto .
2. Negalima nustatyti, kurioje kelio vietoje, jo ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko automobilių prasilenkimas .
3. Bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti automobilių greičių jų prasilenkimo metu bei automobilio „BMW 318D“ judėjimo greičio prieš jam įvažiuojant į dešinįjį kelkraštį.
4. Automobilio „BMW 318D“ vairuotojo D. M. veiksmai- nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir , praradęs judėjimo tiesiaeigiškumą, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies-techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
5. Automobilio „BMW 318D“ vairuotojas, pamatęs kliūtį-priešpriešais artėjantį automobilį, turėjo mažinti važiavimo greitį ir trauktis prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išlaikant judėjimo tiesiaeigiškumą.
6. Liudytojų nurodomos aplinkybės jų paaiškinimuose ir parodymų patikrinimo vietoje prieštarauja vieni kitiems. Ekspertai nekompetentingi vertinti prieštaringus eismo įvykio dalyvių parodymus. Objektyvių duomenų nustatyti automobilių prasilenkimo vietą tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas, įvertinęs eismo įvykio vietos plano, parodymų patikrinimo vietoje protokolų bei ekspertizės akto duomenis dėl atskaitos taško žymėjimo šiuose dokumentuose ekspertui pateikė klausimą: ar gali būti taip , kad 2020 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akto 1 paveikslėlyje netinkamai, eismo įvykio vietos plano atžvilgiu, pažymėta liudytojų P. V., K. V., M. M., D. M. ir administracinėn atsakomybėn traukiamos D. V. parodymų patikrinimo metu nurodytos automobilių prasilenkimo vietos ? jeigu taip, ar tai gali įtakoti ekspertizės akto galutines išvadas ( b. l. 166-169).
Ekspertas R. M. teismo posėdyje apklausos metu patvirtino, kad policijos atstovo pateikti duomenys dėl atskaitos taško neatitikimo teisingi, tačiau jie įtakos ekspertizės akto pirmiesiems šešiems klausimams ir atsakymams neturi, keičiasi tik 7 ir 8 punkto išvados.
Atsakant į septintą klausimą nurodė, kad D. M. ir M. M. nurodomos automobilių prasilenkimo vietos prieštarauja eismo įvykio vietos plane užfiksuotų pėdsakų išsidėstymui, nes jų nurodomomis aplinkybėmis automobilis jų nurodomoje prasilenkimo vietoje jau turėtų judėti skersai kelio važiuojamai daliai ir ,tikėtina, automobiliai susidurtų.
Atsakant į aštuntą klausimą nurodė, kad D. V., P. V., K. V. nurodytomis aplinkybėmis automobiliai jų nurodomoje vietoje galėjo prasilenkti, tačiau ar toje vietoje prasilenkė, nustatyti negalima, kadangi nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų.
Taip pat paaiškino, kad, įvertinus papildomai gautus duomenis, D. M. ir M. M. parodymai dėl prasilenkimo vietos prieštarautų ekspertizės akto pirmame punkte nurodytam eismo įvykio mechanizmui, nes pagal jų parodymus automobilis toje vietoje turėjo judėti jau skersai kelio ir būtų įvykęs susidūrimas su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už < reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą > ir šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų bei gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.
D. V. kaltinama tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko priešinga kryptimi atvažiuojančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vengdamas susidūrimo, staigiai suko vairą į dešiniąją pusę, dėl to šis automobilis tapo nevaldomas ir vertėsi. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trims asmenims nežymiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad netgi esant nustatytoms administracinio nusižengimo protokole nurodytoms faktinėms aplinkybėms, veiksmų kvalifikavimas dėl kelių eismo taisyklių, reikalaujančių vairuoti transporto priemones laikantis būtinų atsargumo priemonių ir važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, atskirai pagal ANK 417 str. 1 d. būtų perteklinis, šį pažeidimą apimtų ANK 423 str. 2 d.
Tačiau teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. V. padarė jai inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Teismas nustatė, kad šioje byloje yra esminių prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų P. V. , K. V. parodymų ir nukentėjusiųjų parodymų, o ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiųjų duodami parodymai dėl automobilių prasilenkimo vietos prieštarauja eismo įvykio vietos plane užfiksuotų pėdsakų, D. M. vairuoto automobilio slydimo žymių, išsidėstymui. Objektyvių duomenų, ką patvirtino ir ekspertizės akto išvados, kurių pagrindu būtų galima nustatyti automobilių prasilenkimo vietą, jų greičius, važiavimo trajektorijas prieš prasilenkimą, nėra ir net specialus tyrimas šių aplinkybių nenustatė. Kaip patvirtino ekspertizės išvados ir eksperto apklausa teisme, nukentėjusiųjų D. M. ir M. M. parodymai dėl prasilenkimo vietos neatitinka užfiksuotiems pėdsakams, nes jų nurodomomis aplinkybėmis automobiliai nebūtų galėję prasilenkti (būtų susidūrę) , taigi jų parodymai nėra patikimi, kad tik jais remiantis būtų galima neginčijamai spręsti, jog D. V. vairuodama automobilį nesilaikė Kelių eismo taisyklių 119 p. reikalavimo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko sudarė kliūtį priešpriešais D.,M. vairuojamam automobiliui ir šis buvo priverstas staigiai sukti vairą į dešinę. Be to ekspertizės akte taip pat pateikta išvada, kad automobilio „BMW 318D“ vairuotojas, pamatęs kliūtį-priešpriešais artėjantį automobilį, turėjo mažinti važiavimo greitį ir trauktis prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išlaikant judėjimo tiesiaeigiškumą. ir tai, kad jis nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, praradęs judėjimo tiesiaeigiškumą, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies-techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats D. M. paaiškino, kad pamatęs priešpriešais atvažiuojantį automobilį, iš karto nestabdė, nesitraukė arčiau dešinio kelkraščio , tikėdamasis, kad tas automobilis pasitrauks, taigi pamatęs kliūtį pats jokių aktyvių veiksmų iš karto nesiėmė. Įvertinus įvykio vietos apžiūros plane užfiksuotus duomenis, nurodytoje kelio vietoje abu automobiliai turėjo galimybę saugiai prasilenkti net neišvažiuodami į kelkraštį.
Iš bylos duomenų matyti, jog surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas D. V. vadovaujantis vien tik nukentėjusiųjų parodymais, nors iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo bei liudytojų P. V., K. V. parodymų matyti, jog jų parodymai visiškai skiriasi dėl prasilenkimo vietos, automobilių išsidėstymo kelio pločio atžvilgiu prieš prasilenkiant. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ( ANK 617 str. 1 dalis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje be kitų aplinkybių nurodyta, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, motyvuotai įvertinta bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismo posėdžio metu net paskyrus ir eismo įvykio ekspertizę, nepavyko paneigti D. V. ir liudytojų K. V., P. V. parodymų, kad D. V. vairuodama automobilį, važiavo dešine kelio puse, savo eismo juosta ir iš priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui prasilenkimui kliūties nesudarė, todėl teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. V. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, o ne administracinio nusižengimo padarymu kaltinamam asmeniui.
Vertinant byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina, kadangi padaryta veika neturi šių administracinių nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. V. buvo nubausta už trijų administracinių nusižengimų, t. y. už ANK 423 str. 2 d., 417 str. 1 d ir 415 str. 1 d ,padarymą, galutinė nuobauda D. V. buvo paskirta vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. pagal ANK 423 str. 2 d. Kadangi administracinio nusižengimo teisena D. V. dėl ANK 423 str. 2 d., 417 str. 1 d. nusižengimų nutrauktina, o nutarimas dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 415 str. 1 d. paliktinas galioti, nutarimas dėl galutinės nuobaudos paskyrimo pakeistinas, galutine nuobauda nustatytina skundžiamu nutarimu paskirta pagal ANK 415 str. 1 d. 80 eurų bauda.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinio nusižengimo byloje, nėra įgaliotas pradėti administracinio nusižengimo bylų teiseną kitiems asmenims, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, kuris panaikinamas, privalo pati atlikti tolesnį eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir spręsti administracinį nusižengimą padariusių asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. Teismui pateikta tik administracinio nusižengimo bylos kopija, todėl Marijampolės AVPK atstovo prašymas dėl bylos gražinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
D. V. skundą tenkinti.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-4632-2019 dalyje dėl D. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną D. V. nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1dalies 1 punktas) .
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-4632-2019 dalyje dėl galutinės nuobaudos paskyrimo pakeisti ir paskirti galutinę nuobaudą-80 ( aštuoniasdešimties) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.