Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo K. M. (K. M.) gynėjos Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria įtariamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. lapkričio 15 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo K. M. gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M., pravarde „K“, įtariamas tuo, kad 2007 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, į bendrą nusikalstamą veiką įtraukė P. J., N. Š. ir K. Š., kuriuos siejo pastovūs tarpusio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, taip pat organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą bendrai, pelningai ir pastoviai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) mieste.

Taip pat, K. M. nusikalstamo susivienijimo nariams paskirstė vaidmenis, t. y. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui P. J. įgyti iš jo narkotines ir psichotropines medžiagas, jas paskirstyti mažesniais kiekiais, laikyti, gabenti ir perduoti platinimui K. Š. bei N. Š., taip pat surinkti lėšas gautas už narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat, K. M. nusikalstamo susivienijimo nariams K. Š. ir N. Š. nurodė neteisėtai iš P. J. įgyti, gabenti, laikyti bei platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, jas paskirstyti mažesniais kiekiais bei surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat nurodyti surastiems asmenims narkotinių ir psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų asmenų ir taikyti fizinį smurtą platinantiems narkotines ir psichotropines medžiagas asmenims, nevykdant nurodytų reikalavimų.

Vykdant K. M. nurodymus bei paskirstymus nusikalstamo susivienijimo nariai K. Š. ir N. Š. į prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įtraukė J. K. (J. K.), A. G., J. M., O. B. ir D. J.

Taip pat, K. M., siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui bei šias medžiagas pirkusius asmenis, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius, bei kitus asmenis, kurie nevykdė K. M. nurodymų ar galinčius savo kitais veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.

2007 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, K. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bei jam vadovaudamas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. labai didelį kiekį – 18,844 g psichotropinės medžiagos 2-CB, labai didelį kiekį – 18,055 g psichotropinės medžiagos JWH-018, didelį kiekį – 26,932 g narkotinės medžiagos kokaino, didelį kiekį – 50,1593 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, didelį kiekį – 54,774 g psichotropinės medžiagos mefedrono bei 1,136 g psichotropinės medžiagos l-(3-chlorofenil) piperazino, 173,594 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), 3,161 g psichotropinės medžiagos MDMA ir šias medžiagas paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams P. J. ir K. Š. bei N. Š., kurie neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė minėtas medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti.

Taip pat, K. Š. veikdama kartu su N. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tiesiogiai iš K. M. ir per P. J., neteisėtai įgijo didelį kiekį – 25,827 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 29,214 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurių dalį – 0,295 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 2,024 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat jų 2009 m. vasario 27 d. suradimo ir paėmimo atliktos kratos metu. Tuo tarpu, dalį – 12,66 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 13,15 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2009 m. birželio 15 d. neteisėtai atgabeno K. M. automobiliu „XXXX“ valst. Nr. XXXX, iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo ir laikė iki 2009 m. birželio 17 d. suradimo ir paėmimo atliktos kratos metu. Tuo tarpu, dalį – 1,944 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2009 m. birželio 17 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė J. M. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) už 120 Lt. Tuo tarpu, dalį – 10,928 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 14,04 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, 2009 m. liepos 23 d. neteisėtai P. J. įgijus iš K. M. ir tą pačią dieną atgabenus iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), K. Š. įgijo ir laikė šias narkotines ir psichotropines medžiagas bute iki 2009 m. liepos 23 d.

Taip pat, K. M. ir K. Š., veikdami nusikalstamame susivienijame, ir K. Š. vykdant K. M. nurodymus, suorganizavo susitikimą su J. K., kuriam 2007 m. rugpjūčio 20 d. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), K. M. veikiant kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, metalinėmis lazdomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius J. K. į galvą, nugarą bei kojas, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokie K. M. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

K. M. buvo sulaikytas 2011 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi įtariamajam K. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2011 m. lapkričio 15 d.

Skunde pažymima, kad apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo išaiškinimo reikalavimus.

Gynėjos nuomone, skundžiamojoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nepagrįsti bylos duomenimis.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. M. nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė, nevengė duoti parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes, pats atvyko į policijos komisariatą, pateikė apžiūrai automobilį. Be to, atliktų kratų metu jokių reikšmingų tyrimui duomenų nebuvo rasta.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo K. M. gynėjos Loretos Guižauskienės skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi įtariamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Apeliacinis teismas taip pat nesvarsto, ar įtariamojo K. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis K. M. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra liudytojų O. B., R. G., D. J., A. G. parodymai, kitų įtariamųjų N. Š., K. Š. apklausos protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialistų išvados, slapto sekimo protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo K. M. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Vilniaus apygardos teismas įtariamajam suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Atmetami įtariamojo K. M. gynėjos skundo argumentai, kad apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodyti suėmimo pratęsimo pagrindai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas).

K. M. įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad įtariamasis K. M. vadovavo ir organizavo nusikalstamo susivienijimo veiklai ilgą laiką (nuo 2007 m. iki 2011 m.), turint tikslą neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti didelius ir labai didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius ir juos platinti, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Be to, įtariamojo nusikalstamo susivienijimo veikla buvo gerai organizuota, iš anksto suplanuota, taip siekiant galimai gauti pragyvenimui reikalingas pinigines lėšas.

Šios nurodytos aplinkybės bei nusikalstamų veiksmų darymas ilgą laiko tarpą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis K. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinis teismas atsižvelgia į suimtojo gynėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad įtariamasis K. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina kūdikį, sutuoktinė gauna socialinę pašalpą, iki suėmimo dirbo, todėl turi legalias pajamas, užsiėmė profesionaliniu sportu, dalyvavo tarptautinėse varžybose, studijuoja aukštojoje mokykloje, charakterizuojamas teigiamai, teistumas išnykęs, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punktas).

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, tyrimas atliekamas dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems įtariamiesiems, buvo atliekami įvairūs objektų tyrimai, kurie atėmė daug laiko, byloje paskirtas sudėtingas biologinis tyrimas (tiriama 116 mėginių), kuris skubos tvarka planuojamas atlikti iki 2011 m. gruodžio 23 d., laukiama specialistų išvadų dėl DNR ir Informacinių technologijų tyrimų, ruošiami galutiniai pranešimai apie įtarimus. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl K. M. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo K. M. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Pažymima, kad visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, buvo surašyti procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154 straipsnyje protokolai bei atliktas jų vertimas iš rusų kalbos, atlikta papildoma proceso dalyvio apklausa, gauti pranešimai iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro ir kt.

Skunde taip pat nurodoma, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Apygardos teismas Lie­tu­vos Respubli­kos Konstitucijos ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pagrindi­nių lais­vių apsaugos konvencijos nuosta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti atim­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias procedū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, nepažeidė. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu K. M. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo K. M. (K. M.) gynėjos Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.