Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015 m. birželio 12 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpų koridoriuje savo mažamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje konfliktavo su vaiko tėvu A. G., vaiko močiute T. G., atvykusiais pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-6738-323/2015 bendrauti su D. G., t. y. garsiai šaukė, stumdėsi ir mojavo rankomis, tokiais veiksmais kėlė mažamečiui vaikui baimę, neužtikrino jam saugios aplinkos, tinkamų sąlygų ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 6 str. 1 d., 21 str. 1 d. numatytas bendrąsias ir pagrindines vaiko teisių apsaugos nuostatas.

Teismas neatsižvelgė į jos pateikiamus paaiškinimus, kad konfliktą sukėlė A. G. ir T. G.. Teismas neįvertino jos pozicijos konflikto metu, t. y. neanalizavo, kad konflikto metu ji buvo ne agresorė, o nukentėjusioji, gynėsi nuo kūno sužalojimo. Konflikto metu ji neatliko nė vieno veiksmo, kuris būtų buvęs nukreiptas prieš nepilnametį sūnų, sūnaus išgąstis iš esmės buvo susijęs su pakartotinais A. G. ir T. G. veiksmais smurtaujant prieš vaiko motiną, vaikui girdint grasinimus jį atskirti nuo motinos. Teismas nevertino A. G. ir T. G. priešiško požiūrio į ją, nevertino jų parodymų objektyvumo. Mano, jog dėl pažeidimo yra kalti kiti įvykio dalyviai A. G. ir T. G., kurie nuolat ir ilgą laiką pažeidinėja nepilnamečio vaiko teises, nesilaiko ir nevykdo teismo sprendimų ir nutarčių, vartoja psichologinį, fizinį smurtą prieš ją vaiko akivaizdoje. Teismas privalėjo kritiškai atsižvelgti į jos smurtą patvirtinančius įrodymus, nes A. G. ir T. G. yra suinteresuoti veikti prieš ją, jie jau ne pirmą kartą vartoja fizinį smurtą prieš ją. Apeliantė tvirtina, jog neatliko jokių motinos valdžios panaudojimo prieš nepilnametį sūnų veiksmų, Vaiko teisių apsaugos skyriuje kilęs konfliktas nebuvo nukreiptas prieš nepilnametį vaiką ar jo interesus. Teismas nesilaikė teismų praktikoje suformuluotos taisyklės, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė ginčija administracinio teisės pažeidimo padarymą, teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino bylos aplinkybių viseto, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ji padarė ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apygardos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, konstatuoja, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais G. K. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remdamasis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

ATPK 181 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog, teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad G. K. kartu su sūnumi D. G. atvyko į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su vaiko tėvu A. G.. Į Vaikų teisių apsaugos skyrių atvyko A. G. kartu su savo motina T. G.. Koridoriuje mažamečio vaiko akivaizdoje tarp G. K. ir A. G. bei T. G. įvyko konfliktas.

Apeliantė neneigia, jog įvykio dieną tarp jos ir vaiko močiutės T. G. bei vaiko tėvo A. G. įvyko konfliktas, tačiau teigia, kad jokių veiksmų, kurie galėjo daryti neigiamą įtaką vaikui, neatliko, konfliktą pradėjo ne ji, o vaiko močiutė T. G. bei tėvas A. G., ir dėl jų veiksmų prieš ją buvo sukeltas išgąstis vaikui.

Apygardos teismas pažymi, jog nustatant ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius nėra svarbu nustatyti asmenį, pradėjusį konfliktą, o būtina nustatyti, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, reikiamu metu nepanaudojo tėvų valdžios arba ją panaudojo priešingai vaiko interesams. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus surašyto protokolo matyti, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, išgirdusi koridoriuje triukšmą, išėjo į koridorių ir matė, kaip G. K. mažamečio vaiko D. G., gim. 2011-02-03, akivaizdoje konfliktavo su savo buvusiu sutuoktiniu ir vaiko tėvu A. G. bei vaiko močiute T. G., t. y. garsiai šaukė, stumdėsi ir mojavo rankomis. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. S. teismo posėdžio metu parodė, jog konflikto metu koridoriuje buvo labai didelis triukšmas, G. K., A. G. ir T. G. stumdėsi, draskėsi, šaukė, vienas kitam grasino ir tai matė šalia jų stovintis vaikas. G. K. nesistengė išvengti konflikto ir kad iš konflikto būtų pašalintas sūnus, kuris buvo labai išsigandęs. Įsiplieskusiam konfliktui nuraminti buvo iškviesta policija. Liudytojai A. G. ir T. G., buvę įvykio vietoje, patvirtino, jog tarp G. K. ir T. G. kilo konfliktas, jo metu G. K. stumdėsi, šaukė bei nežymiai sutrikdė T. G. sveikatą.

Aptartos aplinkybės patvirtina, jog G. K. aktyviai dalyvavo konflikte su vaiko močiute ir tėvu, – garsiai šaukė, grasino, stumdėsi, mojavo rankomis. Nors Vaikų teisių apsaugos specialistė nematė konflikto pradžios, tačiau Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja išgirdusi konfliktą ir iš karto išėjusi į koridorių matė, kaip abu vaiko tėvai bei močiutė rėkė vienas ant kito, stumdėsi, šaukė, įspėjo abu tėvus, kad prie vaiko elgtųsi ramiai, tačiau visi asmenys, taip pat ir apeliantė į įspėjimą nesureagavo ir toliau konfliktavo vaiko akivaizdoje, t. y. šaukė, stumdėsi. Neturi esminės reikšmės ir tai, prieš ką buvo nukreiptas konfliktas, svarbiausia tai, jog apeliantė taip pat stumdėsi, rėkė, grasino, taigi netinkamai elgėsi vaiko akivaizdoje ir toks apeliantės elgesys padarė neigiamą poveikį vaikui, nes vaikas dėl tokio tėvų elgesio buvo išsigandęs. Taigi apeliantė, tokiu savo elgesiu, rodydama savo mažamečiam sūnui netinkamą pavyzdį ir nesudarydama jam saugios aplinkos, sukėlė jam baimę ir toks jos elgesys traktuotinas kaip motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Apygardos teismo nuomone, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, G. K. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jos nepilnamečiam vaikui baimę, stresą, taip akivaizdžiai pažeisdama jo interesus. Toks G. K. elgesys mažamečio vaiko akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog G. K. neužtikrino saugios vaiko D. G. aplinkos. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog G. K. veika iš esmės atitinka jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Atsižvelgus į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. K. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181 str. 1 d., pažeidėjos kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir nutraukti bylą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nutarimą nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.