- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- N-62-615-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjas 2008 m. gruodžio 2 d. surašė A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2008 m. lapkričio 28 d., apie 16.00 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio durų spirdama išvertė J. N. kibirą su obuoliais, žmonių akivaizdoje vadino J. N. necenzūriniais žodžiais, taip įžeidžiamai priekabiaudama prie žmonių, padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
2009 m. kovo 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, jog A. D. kaltė padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta nukentėjusiosios J. N., liudytojų A. S. ir E. M. J. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. J. N. parodė, kad 2008 m. lapkričio 28 d., apie pietus, A. D. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Vėliau ji su kaimyne E. M. J. nuėjo į rūsį po namu parsinešti daržovių, obuolių, prisidėjo obuolių į kibirą ir pastatė jį šalia savo rūsio durų, tuomet įėjusi A. D. stipriai spyrė koja į kibirą, kibiras nuvirto, o obuoliai išbyrėjo. Paprašyta surinkti obuolius, A. D. dar kartą išvadino ją necenzūriniais žodžiais. A. D. neprisipažino padarius administracinį teisės pažeidimą, teigė, jog tuo metu buvo su mažamete dukra pas gydytoją, taip pat nurodė, kad vaiką pas gydytoją nuvedė neužregistravusi, todėl jos versijos tikrinimas rezultatų neduos. Šią A. D. versiją teismas atmetė, nusprendė, kad ji neįtikinanti ir nelogiška, nes gydytojo darbo užmokestis priklauso nuo aptarnautų ligonių skaičiaus, todėl visi pacientai yra registruojami, tik vaikų nereikia registruoti iš anksto. Teismas, remdamasis ATPK 256 straipsniu, A. D. pateiktame kompaktiniame diske įrašytos nenustatytų asmenų pokalbio frazės nevertino. A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę sunkinai tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. D. nedirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, jos sugyventinis II grupės invalidas, skyrė jai ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
II.
Nesutikdama su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarimu, A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais ir prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, o jos paaiškinimus atmetė. Teismas pažeidė jos procesines teises, netikrino iškeltos versijos, kad nurodytu laiku su vaiku buvo pas gydytoją, taip pat nepagrįstai nevertino pateikto audioįrašo, kurį padarė būdama savo rūsyje prie atviro lango, už kurio yra vieša vieta (gatvė), be to, iš įrašo galima nustatyti, kad J. N. ir E. M. J. ruošiasi duoti teisme melagingus parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tinkamai, pilnai ir visapusiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
A. D. yra pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. A. D. ginčija administracinio teisės pažeidimo padarymą iš esmės, nurodo, kad nurodytu laiku jos nebuvo namuose, o nukentėjusioji J. N. bei liudytojos E. M. J. ir A. S. davė teisme melagingus ir prieštaringus parodymus, be to, buvo pažeistos jos procesinės teisės.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė nukentėjusiosios J. N. bei liudytojų E. M. J. ir A. S. parodymais. Pažymėtina, kad nors yra nustatyta nukentėjusiosios parodymų neatitikimų su jos paaiškinimais raštu, tačiau šie neatitikimai nėra esminiai, paaiškintini ilgu, beveik 4 mėnesių, laiko tarpu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo iki teismo posėdžio dienos. Be to, iš liudytojos A. S. parodymų galima spręsti, jog konfliktai tarp kaimynų, kuriuos išprovokuoja A. D. ir jos sugyventinis, vyksta nuolat (b. l. 37, 38), o taip pat A. D. iki šio administracinio teisės pažeidimo padarymo per paskutinius metus buvo bausta tris kartus už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, iš viso nuo 2004 m. – šešis kartus (b. l. 7 - 8).
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad apeliantė dalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir gavo jo nuorašą (b. l. 2), jai buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (b. l. 6), kuriomis apeliantė aktyviai naudojosi: teikė pirmosios instancijos teismui prašymus (b. l. 9, 13, 23, 30; visi prašymai buvo patenkinti, tame tarpe ir prašymas iškviesti liudytojas E. M. J. ir A. S. į teismo posėdį), naudojosi profesionalia valstybės garantuojama teisine advokato pagalba (b. l. 18 - 19), dalyvavo 2009 m. kovo 19 d. vykusiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad laiko tarpas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki teismo posėdžio buvo pakankamai ilgas pasiruošti bylai bei surinkti savo argumentus patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantės procesinės teisės pažeistos nebuvo. A. D. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų jos teiginius apie buvimą gydymo įstaigoje administracinio teisės pažeidimo padarymo metu. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs apeliantės pateiktame kompaktiniame diske esantį audioįrašą, pagrįstai jo nevertino ir nelaikė leistinu įrodymu byloje.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. D. kalta padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, A. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.