- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- e2-353-630/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01340-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovui V. K. už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 300,00 Eur aplinkai padarytą žalą. Ieškovas teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 27 d. išeksploatuotame Pilviškių žvyro karjere (Vilkaviškio r. sav.) esančiame vandens telkinyje žvejojo draudžiamu būdu bei draudžiamais įrankiais – statomais tinklais ir neteisėtos žvejybos metu sugavo penkis lynus. Tuo savo veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 10.1 papunkčio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje. Neteisėtai sugavęs žuvis, aplinkai padarė 300 Eur žalą. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punktu ir Aprašo 2 priedu – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. sausio 9 d. Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: atsakovas V. K. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d. 22 val. išeksploatuotame Pilviškių žvyro karjere (Vilkaviškio r. sav.) esančiame vandens telkinyje žvejojo draudžiamu būdu bei draudžiamais įrankiais – aštuoniais statomais tinklais ir neteisėtos žvejybos metu sugavo penkis lynus. Buvo apskaičiuota aplinkai padaryta žala, kuri sudaro 300,00 Eur. Žala apskaičiuota pagal Aprašo 9 punktą ir Aprašo 2 priedą – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius. 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovui V. K. buvo surašyta pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo. Duomenų apie žalos sumokėjimą nėra.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Aplinkai padaryta žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis), šiuo atveju - Aprašą.
Įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visi atsakovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindai: byloje nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovo atlyginti nuostolius, apskaičiuotus norminių aktų nustatyta tvarka, todėl ieškinys tenkintinas ir 300,00 Eur žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, byloje mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų šimtų eurų (300,00 Eur) žalos atlyginimą ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolikos eurų (15,00 Eur) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.