Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Šilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Šilsta“ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „Šilsta“ ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ naudai 510,47 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 69 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 108-111). Teismas konstatavo, kad butas nėra įregistruotas kaip atskiras pastatas, o yra patalpa, kuri suformuota gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektai. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad jam priklausančios patalpos neturi jokio ryšio su namo bendro naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine įranga, kad patalpos neprijungtos prie namo centrinio šildymo, vandentiekio ir kad atsakovas turi atskirą įėjimą. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, negali būti atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti bendro turto išlaikyme. Tai, kad konkrečiai su atsakovu, kaip su atitinkamų patalpų savininku, nebuvo sudaryta sutartis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 4.82 str. nuostatos bei CK 6.3 str. užfiksuoti pagrindiniai prievolių atsiradimo principai neatleidžia atsakovo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės patalpų savininko, nuo prievolės dėl jam priklausančios patalpų dalies administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo, nes priešingu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų trečiųjų asmenų, t.y. kitų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų (namo gyventojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad apeliantui UAB „Šilsta“ nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6,7). Ieškovas UAB „Lazdynų būstas“ nuo 2003 m. vasario 20 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objekto administratoriaus funkcijas (b.l. 10-12). Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar apeliantui priklausanti patalpa yra gyvenamojo namo dalis ar atskirasis nekilnojamasis daiktas, ir ar apeliantas turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Apeliaciniame skunde apeliantas UAB „Šilsta“ paaiškina, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos funkciškai nėra susijusios su gyvenamuoju namu, neturi bendrų komunalinių objektų – šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros įrangos, iš šių patalpų nėra įėjimo į gyvenamąjį namą, todėl nesinaudojama jokiais gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais. Dėl šios priežasties apeliantui nekyla pareiga mokėti už bendrosios nuosavybės administravimą ir namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir kt.

Byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog apeliantui nuosavybės teise priklausantis butas, nors jam yra suteiktas atskiras unikalus numeris, tačiau yra laikomas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, t.y. butu Nr. 61 (b.l. 6-7). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. liepos 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi bendrą sieną bei perdangą su gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais (b.l. 98). Minėti duomenys yra pagrindas pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui priklausantis butas nėra įregistruotas kaip atskiras pastatas, o yra patalpa, kuri suformuota gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str., 197 str. 2 d.).

Aplinkybės, jog apeliantui priklausantis butas yra suformuotas gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su namu turi bendrą sieną bei perdangą, suponuoja išvadą, jog apeliantui priklausantis butas kaip atskiras nekilnojamasis objektas negalėtų funkcionuoti. Sprendžiant dėl apeliantui priklausančio buto priskyrimo prie gyvenamojo namo esminę reikšmę turi ne jo funkcinis ir teisinis savarankiškumas, bet fizinis bei techninis/konstrukcinis ryšys su namu, reiškiantis, jog buto kaip nekilnojamojo objekto egzistavimas yra neatsiejamai susijęs su gyvenamojo namo bendrosiomis konstrukcijomis, t.y. jos yra būtinos apeliantui priklausančių patalpų fiziniam egzistavimui bei siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi jomis. Remiantis tuo konstatuotina, kad esamas buto ir gyvenamojo namo fizinis ryšys reiškia, jog apeliantas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bendrasavininkis.

Remiantis CK 4.82 str. 3 d. apeliantas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Apelianto bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal CK 4.82 str. 5 d. nustatoma pagal apeliantui nuosavybės teisė priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį. Esant išdėstytam apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apeliantui priklausančių patalpų atskirimu nuo gyvenamojo namo, atmeta kaip nepagrįstus bei neturinčius reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Pagal kasacinio teismo formuojamą CK 4.82 str. 5 d. aiškinimo praktiką butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pažymėtina, kad prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Kitos aplinkybės, tokios kaip bendraturčiui asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtis, naudojimosi jomis mastas, jų pobūdis, ar bendraturtis naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės objektais, kurių išlaikymui yra daromos išlaidos ir pan. nereikšmingos bendraturčio pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo apimčiai. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmetami ir apeliacinio skundo argumentai esą ieškovui neaptarnaujant apeliantui priklausančių patalpų komunalinių sistemų, esant patalpose apsunkintai ventiliacijai, ribotam šviesos patekimui ir pan., ieškovas turėtų nustatyti mažesnius mokesčius negu gyvenamojo namo patalpoms.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto UAB „Šilsta“ ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ naudai priteistina 242 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šilsta“ ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ naudai 242,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.