- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-166-531/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apylinkės prokuratūros ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau bendrai – ikiteisminio tyrimo institucijos) skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-26 nutarties, kuria netenkintas tyrėjos prašymas dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19244-16, kurioje V. I. įtariamas BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu, t.y., kad jis 2016-04-23 apie 21.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą peiliu dūrė sugyventinei V. D. į kairę šlaunį, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei V. D. fizinį skausmą.
Tyrėja 2016-04-26 pateikė apylinkės teismui prašymą LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) pagrindu įpareigoti įtariamąjį V. I. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-26 nutartimi minėtas tyrėjos prašymas netenkintas.
Šalies argumentai
Panevėžio apylinkės prokuratūra skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-26 nutartį ir priimti naują sprendimą – skirti įtariamajam V. I. LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytas priemones: įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusios V. D., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. Mano, kad ši teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, joje padarytos išvados yra klaidingos ir prieštaraujančios BPK numatytiems kardomųjų priemonių skyrimo pagrindams. Prokuroras nesutinka su teismo pateiktu aiškinimu dėl LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 2 p. taikymo. Teigia, kad BPK neįpareigoja prokuroro visuomet skirti įtariamajam kardomąją priemonę, o Įstatymas numato galimybę tyrėjui kreiptis į teismą dėl asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-26 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti tyrėjos prašymą dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių paskyrimo. Institucija nesutinka su teismo teiginiu, kad prasidėjus baudžiamajam procesui kreiptis į teismą dėl prievartos priemonių taikymo turi teisę tik prokuroras. Mano, kad tokią teisę turi ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
Ikiteisminio tyrimo institucijos pateikiamais skundais nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-26 nutartimi dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių neskyrimo. Mano, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas. Tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas neįžvelgia priežasčių ikiteisminio tyrimo institucijų skundų tenkinimui ir pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimui.
Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pagal tyrėjos pateiktą prašymą buvo sprendžiamas klausimas dėl LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytų priemonių skyrimo įtariamajam. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo V. I. smurtavimo prieš sugyventinę, t.y. veikos numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo. Ikiteisminio tyrimo teisėja, atsižvelgdama į šio Įstatymo normas bei duomenų apie prokuroro kreipimąsi į teismą dėl kokių nors kardomųjų priemonių skyrimo įtariamajam nebuvimą, sprendė apie teisinio pagrindo esamu laiku ir šioje situacijoje taikyti tyrėjos prašomas aukščiau nurodytas Įstatyme numatytas priemones nebuvimą. Aukštesnysis teismas su teismo argumentais sutinka, o Institucijų skunduose nurodomi teiginiai nepaneigia teismo išvados bei neįgalina keisti ją.
Įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą skiriamos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės skiriamos <...>, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria BPK nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šias priemones skiria teismas ne vėliau kaip per 48 valandas. Dėl šių priemonių į teismą gali kreiptis ir smurto artimoje aplinkoje faktą nustatęs policijos pareigūnas.
Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad Įstatymo 5 str. 2 d. įtvirtinta to paties straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių skyrimo tvarka suteikia teisę į teismą dėl priemonių skyrimo kreiptis ne tik prokurorui, bet ir smurto artimoje aplinkoje faktą nustačiusiam policijos pareigūnui. Tačiau tiek prokuroras, tiek ir policijos pareigūnas dėl Įstatymo 5 str. 1 d. numatytų priemonių skyrimo į teismą gali kreiptis tik po to, kai BPK XI skyriuje nustatyta tvarka dėl kardomųjų priemonių į teismą kreipėsi prokuroras ir teismas šių kardomųjų priemonių neskyrė.
Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras BPK nustatyta tvarka būtų kreipęsis į teismą dėl kokių nors kardomųjų priemonių skyrimo įtariamajam. Tokių duomenų nenurodė ir žemesniojo teismo posėdyje dalyvavusi ir į teismą dėl Įstatymo 5 str. 1 d. numatytų priemonių skyrimo besikreipusi tyrėja. Todėl nesant pirmiau paminėtos būtinosios kreipimosi į teismą dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo sąlygos (prokuroro kreipimosi į teismą dėl atitinkamų kardomųjų priemonių skyrimo BPK nustatyta tvarka ir tokio prokuroro prašymo netenkinimo teisme) tyrėja neturėjo teisės savarankiškai kreiptis į teismą dėl minėtų priemonių skyrimo įtariamajam V. I.. Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaip ir šiuo atveju, įtariamajam turi būti taikomos BPK numatytos kardomosios priemonės.
Remiantis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama skunduose, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti tyrėjos paduotą prašymą dėl Įstatymo 5 str. 1 d. numatytų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo įtariamajam V. I.. Tokiu būdu naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti Panevėžio apylinkės prokuratūros ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundus ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-26 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.