- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- e2-166-647/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05064-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- N. V., K. P.
- Advokatai
- Justinas Borevičius, Bogdanas Chranovskij
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams N. V., K. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovų priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:
- Priteisti 0,4169 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams priteisti 1,2945 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- Nustatyti tokią naudojimosi 2,1011 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką:
a) ieškovas naudojasi 0,7679 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geo group“ grupės vadovo V. B., pažymėta indeksu 2;
b) atsakovai naudojasi 1,2558 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geo group“ grupės vadovo V. B., pažymėta indeksu 1;
c) ieškovas ir atsakovai bendrai naudojasi 0,0774 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geo group“ grupės vadovo V. B., pažymėta indeksu 3;
- Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas M. L. (toliau – ieškovas) ir atsakovai N. V. ir K. P. (toliau – atsakovai) yra 2.1011 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4169 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovui priklauso po ½ dalį abiejų žemės sklypų, o kiekvienam iš atsakovų po ¼ dalį abiejų žemės sklypų, t. y. atsakovams bendrai taip pat priklauso po ½ dalį abiejų žemės sklypų. Ieškovas iš atsakovų 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje gavo pasiūlymą nusistatyti abiejų žemės sklypų naudojimosi tvarką, tačiau, ieškovo manymu, vien tik naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymas šiuo atveju nėra tikslingas. Abiems pusėms žymiai naudingesnis variantas būtų atsidalinti mažesnį, t. y. 0,4169 ha žemės sklypą (Žemės sklypas Nr. 1), atitinkamai perskirstyti šalių turimas dalis didesniame, t. y. 2,1011 ha žemės sklype (Žemės sklypas Nr. 2), ir naudojimosi tvarką nustatyti tik dėl šio didesniojo, 2,1011 ha žemės sklypo naudojimo. Svarbu tai, kad šalia Žemės sklypo Nr. 1 yra ieškovui ir jo sutuoktinei Z. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais (namų valda). Tam, kad patekti į Žemės sklypą Nr. 1, per ieškovui priklausantį žemės sklypą (namų valdą) yra nustatytas kelio servitutas, ieškovo namų valdos sklypą padalijantis į dvi dalis. Kadangi per ieškovo kiemą eina pravažiavimas iki Žemės sklypo Nr. 1, yra apribotas ieškovo nevaržomas naudojimasis jo namų valdos žemės sklypu, kas kelia nepatogumus ir ginčus tarp sklypų bendrasavininkų. Tuo tarpu įgyvendinus ieškovo pasiūlymą dėl atsidalijimo, Žemės sklype Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai visiškai pasibaigtų, per ieškovo namų valdos sklypą einantis kelio servitutas būtų panaikintas, o dėl Žemės sklypo Nr. 2 kiekvienai šaliai būtų nustatyta aiški naudojimosi tvarka. Siūlomas atsidalijimo variantas atsakovų interesų nepažeidžia ir yra teikiamas atlikus abiejų žemės sklypų vertinimus bei atsižvelgiant į kiekvienai šaliai priklausančias žemės sklypų dalis: 1. Žemės sklype Nr. 1 atsakovams bendrai priklausanti ½ žemės sklypo dalis sudaro 20,845 a (41,69a/2=20,845). Pagal 2016 m. lapkričio 12 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. 16-N11-31 viso Žemės sklypo Nr. 1 vertė yra 32.500,00 Eur, 1 aro vertė – 779,5634 Eur (Priedas Nr. 4 – Turto vertinimo ataskaitos Nr. 16-N11-30 Turto vertės nustatymo pažyma ), o atsakovams tenkanti dalis verta 16.250,00 Eur. 2. Žemės sklype Nr. 2 atsakovams bendrai priklausanti ½ žemės sklypo dalis sudaro 105,055 a (210,11a/2=105,055 a). Pagal 2016 m. lapkričio 12 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. 16-N11-30 viso Žemės sklypo Nr. 2 vertė yra 140.000,00 Eur, 1 aro vertė – 666,3176 Eur (Priedas Nr. 5 – Turto vertinimo ataskaitos Nr. 16-N11-30 Turto vertės nustatymo pažyma), o atsakovams tenkanti dalis verta 70.000,00 Eur. Taigi, jeigu atsakovai perleidžia ieškovui ½ dalį Žemės sklypo Nr. 1, kurios vertė 16.250,00 Eur, tuomet šia suma turi padidėti jų dalis Žemės sklype Nr. 2. Kadangi Žemės sklypo Nr. 2 vieno aro vertė yra 666,3176 Eur, už 16.250,00 Eur vertės perleistą Žemės sklypo Nr. 1 dalį ieškovas atsakovams perleistų ~24,39 a Žemės sklype Nr. 2 (16.250,00 Eur/666,3176=24,3877 a). Taigi atsakovams perleidus savo ½ dalį Žemės sklype Nr. 1, tačiau vietoj jos įgijus 24,39 a Žemės sklype Nr. 2, Žemės sklypas Nr. 1 būtų visiškai atsidalintas, tačiau atsakovų interesų tai niekaip nepažeistų, kadangi iš atsakovų nebūtų atimta jokia jiems priklausančios žemės dalis, taip pat nebūtų reikalingos ir jokios papildomos kompensacijos. Atsakovų turimos žemės dalies praradimas Žemės sklype Nr. 1, būtų visiškai kompensuotas didesne žemės dalimi Žemės sklype Nr. 2. Atsidalinus Žemės sklypą Nr. 1, Žemės sklypas Nr. 2 ir toliau liktų bendrosios dalinės nuosavybės objektu, priklausančiu ieškovui ir atsakovams, tačiau pasikeistų šalių turimas ir naudotinas žemės sklypo plotas, todėl, siekiant išvengti bet kokių tarp šalių galinčių kilti konfliktų, yra tikslinga šiam žemės sklypui nustatyti naudojimosi tvarką. Prie šio ieškinio pridedame 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo Nr. 2 naudojimosi tvarkos nustatymo planą (Priedas Nr. 6), parengtą UAB „Geo group“ grupės vadovo V. B.. Plane, įvertinus Žemės sklypo Nr. 1 atsidalijimą, yra nurodytas ieškovo bei atsakovų asmeniniam ir bendram naudojimui priskirtinas žemės sklypo plotas. Po Žemės sklypo Nr. 1 atsidalijimo, ieškovo naudojimui Žemės sklype Nr. 2 priklausytų 76,79 a dalis, plane pažymėta Nr. 2, o atsakovams atitinkamai padidėjusi – 125,58 a dalis, plane pažymėta Nr. 1. Tam, kad atsakovai galėtų patekti į jiems tenkančią Žemės sklypo Nr. 2 dalį, nustatomas pravažiavimas, 7,74 a sklypo dalis, plane pažymėta Nr. 3, priskiriama bendrai naudotis visoms šalims. Taigi pagal siūlomą variantą atsakovų naudojimui tektų ne mažesnė žemės sklypo dalis negu jiems priklauso, įvertinus Žemės sklypo Nr. 1 atidalijimą ir atitinkamai padėjusią atsakovų dalį Žemės sklype Nr. 2. Negana to, pravažiavimas iki atsakovų sklypo dalių nustatytas šalia ieškovui tenkančios sklypo dalies, todėl jokių neigiamų pasekmių atsakovai nepatirtų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė:
- Atmesti ieškovo M. L. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Nurodė, kad ieškovo teiginys, kad žemės sklypai galėtų būti atidalijami tokiu būdu, kad atsakovai ieškovui perleistųjų turimą ½ dalį Žemės sklypo Nr. 1 (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šis žemės sklypas liktų tik ieškovo nuosavybe, tuo tarpu ieškovas savo ruožtų atsakovams perleistų atitinkamą jam priklausančią dalį Žemės sklype Nr. 2 (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jog atsakovai nepatirs jokių neigiamų pasekmių, bei kad toks siūlomas atsidalijimo variantas atsakovų interesų nepažeidžia ir yra teikiamas atlikus abiejų žemės sklypų vertinimus bei atsižvelgiant į kiekvienai šaliai priklausančias žemės sklypų dalis, yra nepagrįstas ir neišlaiko jokios kritikos. Sutinkamai su LR CK 1.2 str. 1 d. civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo ir t. t. LR CK 4.37 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pažymėtina, kad atsakovai 2005-02-24 pirkimo – pardavimo sutartimi įgyjant minėtų žemės sklypų dalis norėjo įgyti nuosavybės teisę būtent į nurodytų abejų žemės sklypų dalis. Tai yra šiuo metu atsakovai ir šiuo metu tinkamai, nepažeidžiant ieškovo interesų, įgyvendina savo nuosavybės teisę, valdo ir disponuoja jiems priklausančią ½ Žemės sklypo Nr. 1 (Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį. Atsakovai nesutinka perleisti nuosavybės teisė į jiems priklausančią Žemės sklypo Nr. 1 (Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį kaip to reikalauja ieškovas. Pažymėtina, kad ieškovas sąmoningai nuslepia, kad egzistuoja vienintelė galimybė patekti į Žemės sklypą Nr. 2 tik per ieškovui priklausantį žemės sklypą (namų valdą) bei per Žemės sklypą Nr. 1 (kitos techninės galimybės numatyti kelią nėra), tai yra patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti jam visą Žemės sklypą Nr. 1, kelio servitutas lieka ne tik ieškovui priklausančiame žemės sklype (namų valda), bet ir bus nustatytas Žemės sklype Nr. 1, taigi ir toliau bus apribotas ieškovo nevaržomas naudojimasis jo namų valdos žemės sklypu bei ir Žemės sklypu Nr. 1, kas ir toliau kels nepatogumus ir ginčus.
Šalies argumentai
3. Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė:
- Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovams dalį pagal pirmą, arba antrą aprašomojoje dalyje nurodytą variantą.
- Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovams dalį pagal pirmą, arba antrą aprašomojoje dalyje nurodytą variantą.
- Priteisti iš Atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005-02-24 pirkimo – pardavimo sutartimi įgyjant minėtų žemės sklypų dalis norėjo įgyti nuosavybės teisę būtent į nurodytų abiejų žemės sklypų dalis. Ieškovai tinkamai, nepažeidžiant atsakovo interesų, įgyvendina savo nuosavybės teisę, valdo ir disponuoja jiems priklausančią ½ žemės sklypo Nr. 1 (Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį. Ieškovų manymu, žemės sklypai turi būti atidalijami tokiu būdu, kad nei ieškovai, nei atsakovas nepatirtų jokių neigiamų pasekmių. Pažymi, kad toks siūlomas atsidalijimo variantas atsakovo interesų nepažeidžia ir yra teikiamas atsižvelgiant į kiekvienai šaliai priklausančias žemės sklypų dalis:
Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalinti taip:
Pirmas variantas – N. V., K. P. atitenka žemės sklypo dalis pažymėta schemoje Nr. 1 taškais: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, o M. L. atitenka žemės sklypo dalis pažymėta schemoje taškais: 1, 2, 3, 13, 14, 15, 16 (pažymėta schemoje – 2).
Antras variantas – N. V., K. P. atitenka žemės sklypo dalis pažymėta schemoje Nr. 2 taškais: 1, 2, 3, 13, 14, 15, 16 (pažymėta schemoje – 2), o M. L. atitenka žemės sklypo dalis pažymėtas schemoje taškais: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 (pažymėta schemoje -1):
Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalinti taip:
Pirmas variantas – N. V., K. P. atitenka žemės sklypo dalis pažymėta taškais: 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, o M. L. atitenka žemės sklypo dalis pažymėta schemoje taškais: 1, 2, 3, 4, 17, 18, 19, 20.
Antras variantas – N. V., K. P. naudotis atitenka žemės sklypo dalis pažymėta taškais: 1,2, 3, 4, 17, 18, 19, 20, o M. L. atitenka žemės sklypo dalis pažymėta taškais: 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė:
- Priešieškinį atmesti.
Nurodė, kad priešieškinio reikalavimams neatitinkant pateiktų žemės sklypų pasidalijimo planų, visiškai neaišku, ko pareikštu priešieškiniu reikalauja atsakovai, t.y. atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Jeigu atsakovai vis tik siekia naudojimosi tvarkos nustatymo (kaip galima suprasti iš su priešieškiniu pateiktų žemės sklypų planų), tuomet jų priešieškinio reikalavimai yra suformuluoti netinkamai, supainiojant atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo institutus, todėl jau vien dėl šios priežasties priešieškinys negali būti tenkinamas. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovai siekia nustatyti naudojimosi abiem žemės sklypais tvarką, jie turi tikslinti ne tik priešieškinio reikalavimus, tačiau ir šio priešieškinio priedus – žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo schemas, jose išskiriant pravažiavimui reikalingą, tačiau abiejų šalių naudojimui priskirtiną, sklypų plotą. Atsidalinus vieną žemės sklypą, bent jau dėl šio sklypo naudojimo, valdymo ir disponavimo būtų išvengta bet kokių ginčų. Tuo tarpu šalims ir toliau likus abiejų žemės sklypų bendraturčiais ir nustatant tik naudojimosi jais tvarką, iš esmės savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas nebūtų palengvintas, o bendraturčių ginčai tęstųsi. Atsakovai priešieškinyje tik deklaratyviai pažymi, kad ieškovo ieškinys pažeidžia jų teises, tačiau jokių konkrečių argumentų dėl jų pažeidžiamų teisių nepateikia. Kaip nurodė ieškinyje, pagal siūlomą variantą atsakovų naudojimui tektų ne mažesnė žemės sklypo dalis negu jiems priklauso, įvertinus 0,4169 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimą ir atitinkamai padėjusią atsakovų dalį 2,1011 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taigi jokių priežasčių, ieškinį vertinti kaip ieškovo nesąžiningumą ar atsakovų teisių pažeidimą, nėra.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui ir jo sutuoktinei priklauso žemės sklypas, su šiuo žemės sklypu ribojasi žemės sklypas, kurio dydis 0,4169 ha, t. y. šio žemės sklypo pusė priklauso ieškovui ir pusė atsakovams, taip pat yra ir 2,1011 ha žemės sklypas, kurio pusė priklauso ieškovui ir pusė atsakovams. Į žemės sklypą, kurio plotas 0,4169 ha, patekti galima tik per namų valdą, kurioje gyvena ieškovas. Turi žemės sklypus, kuriuose nėra statinių, joks esminis pokytis negali būti padaromas net ir tuo atveju, jeigu būtų atidalinama ieškinyje prašomu būdu. Ieškovas yra suinteresuotas būtent mažesniuoju žemės sklypu. Atsakovai gyvena kitoje vietoje nei yra žemės sklypai. Su priešieškiniu buvo pateikti naudojimosi tvarkos planai, bet prašoma priešieškiniu atidalinti. Servitutas savam daiktui negali būti nustatytas. Abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Teismui tenkinus ieškinį, nustatyti servitutai niekur neišnyksta.
Atsiliepimas
Atsakovas K. P. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Atsakovas N. V. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad nurodytuose žemės sklypuose negyvena.
Atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad siūlo rinktis iš dviejų atidalijimo variantų. Ieškinys nepagrįstas, kadangi atsakovai norėjo įsigyti būtent nurodytų žemės sklypų nurodytas dalis. Ta aplinkybė, jog mažesnis žemės sklypas yra prie ieškovo žemės sklypo, nereiškia, kad jis ir turi atitekti ieškovui. Mažesnis žemės sklypas įeina į planuojamų gyvenamųjų vietovių teritorijų, o didesnis žemės sklypas patenka į intensyvaus ūkininkavimo zoną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinys atmestinas.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ½ dalis 0,4169 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui, o atsakovams priklauso po ¼ dalį šio žemės sklypo, taip pat jog ½ dalis 2,1011 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui, o atsakovams priklauso po ¼ dalį šio žemės sklypo. Atsakovai jiems priklausančias nurodytų žemės sklypų dalis įgijo 2005-02-24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
7. Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
8. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
9. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
10. Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, jog ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007, 2011-12-08 nutartis Nr. 3K-3-492/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti šalių pateiktus padalinimo variantus ir parinkti tą, kuris optimalesnis, sudarys galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigs nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kai bendraturčiai turi bendrosios nuosavybės teise du atskirus nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus) ir bendraturtis, siekiantis atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, siūlo atidalyti taip, kad jam būtų paskirtas vienas iš bendrąja nuosavybe esančių žemės sklypų, o kitiems bendraturčiams – kitas, tačiau kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, šalių ginčas spręstinas laikantis proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų. Toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas, kai kiti bendraturčiai nesutinka taip atsidalyti, būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu bendrąja nuosavybe esančių atskirų žemės sklypų būtų neįmanoma padalyti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos žemės sklypų paskirčiai, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų. Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).
14. Vertindamas ieškovo reikalavimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog žemės sklypų būtų neįmanoma padalinti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos žemės sklypų paskirčiai. Teismo vertinimu, žemės sklypai yra pakankamo ploto, ieškovui priklauso ½ dalis ginčo žemės sklypų, o atsakovams po ¼ dalį, todėl, teismo vertinimu, žemės sklypus ne tik galima padalinti be neproporcingos žalos žemės sklypų paskirčiai, tačiau tai labiausiai atitiktų šalių interesus.
15. Teismas pažymi, kad ieškovo reikalavimų tenkinimas iš esmės pažeistų atsakovų interesus, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2,1011 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra net keturi vandens telkiniai, ženkliai skiriasi žemės sklypų vertės, atsakovai nurodė, kad turi interesą turėti ir po ¼ dalį 0,4169 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
16. Pažymėtina ir tai, kad ieškinyje, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geo group“ grupės vadovo V. B., nurodoma, jog atsakovai naudotųsi 1,2558 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1. Iš pateikto plano matyti, jog didelę dalį nurodytos dalies sudaro vandens telkiniai.
17. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog tenkinus ieškinio reikalavimus atsakovų teisės bus neproporcingai pažeidžiamos, todėl ieškinys atmestinas.
18. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški, todėl, teismo vertinimu, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės šiuo atveju yra geriausia nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiška. Atsakovai priešieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pagal pirmą, arba antrą aprašomojoje dalyje nurodytą variantą bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pagal pirmą, arba antrą aprašomojoje dalyje nurodytą variantą.
19. Įvertinęs atsakovų reiškiamus reikalavimus, teismas pažymi, kad atsakovai byloje pateikė žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo schemas, kai tuo tarpu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, reiškia alternatyvius reikalavimus. Atsakovų pateiktos priešprojektinės atidalijimo schemos taip pat nėra tinkami dokumentai, kurių pagrindu galimas žemės sklypų atidalijimas. Teismas pažymi, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laikotarpį, posėdžiai šalių prašymu buvo atidedami dėl įvairiausių priežasčių, tačiau atsakovai per visą bylos nagrinėjimo laiką teismui taip ir nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, todėl pagrindo tenkinti ieškiniui taip pat nėra.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas ieškinį ir priešieškinį atmesti.
21. CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmetamas, priešieškinys atmetamas, todėl šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
22. Iš šalių valstybės naudai taip pat priteistina ir 13,33 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, t. y. 6,67 Eur iš ieškovo ir 6,67 Eur iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,67 Eur (šešis eurus 67 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovų N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 6,67 Eur (šešis eurus 67 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.