Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. birželio 21 d. Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Utenos AVMI; Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 165449 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172³ straipsnyje, padarymo. Protokole nurodoma, kad 2007 m. birželio 21 d. buvo nustatyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 13 punktu, 41 straipsnio nuostatomis, 2005 m. lapkričio 30 d. G. K. pagal jo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Zarasai, buvo išsiųstas Utenos AVMI (mokesčių administratoriaus) nurodymas Nr. 7.21-233 pateikti paaiškinimus prie šio nurodymo pridėtame priede apie per laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti iki 2005 m. gruodžio 19 d. G. K. mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie nurodytų laikotarpių turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti neįvykdė. 2005 m. gruodžio 19 d. G. K. Utenos AVMI Zarasų skyriui pateikė pranešimą dėl 2005 m. lapkričio 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. 7.21-233, kuriame informavo, kad šio nurodymo nevykdys, nes jį apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. 2006 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas savo sprendimu G. K. skundą dėl 2005 m. lapkričio 30 d. nurodymo Nr. 7.21-233 pateikti iki 2005 m. gruodžio 19 d. paaiškinimus apie įsigytą turtą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius per laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir juos pagrįsti atmetė kaip nepagrįstą. 2006 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2006 m. gruodžio 7 d. pagal Utenos AVMI pavedimą tikrinti Nr. 18-06-10-111 buvo pradėtas G. K. teminis mokestinis laikotarpio nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. patikrinimas. Tą pačią dieną G. K. buvo išsiųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (23.102)-23.1-1739, kuriame šio asmens buvo prašoma 2006 m. gruodžio 27 d. atvykti į Utenos AVMI Zarasų skyrių ir numatomam mokestiniam patikrinimui pateikti 2001-2005 metų dokumentus, pagrindžiančius pajamų gavimą. Dokumentų apie pajamų gavimą pateikimas buvo grindžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutarties vykdymu. G. K. nurodytą dieną mokestiniam patikrinimui dokumentų, pagrindžiančių pajamų gavimą per 2001-2005 metus nepateikė. G. K. tokiais savo veiksmais trukdė mokesčių administratoriaus pareigūnams tinkamai atlikti mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas ir pažeidė MAĮ 33 straipsnio, 40 straipsnio 2 punkto, 41 straipsnio reikalavimus.

II.

Atkreipė dėmesį į tai, jog įstatymais yra detaliai reglamentuotos Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų teisės dėl nurodymų mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą apskaičiavimo bei mokėjimo klausimais bei atitinkamos mokesčių mokėtojų pareigos: MAĮ 33 straipsnis suteikia mokesčių administratoriui daug teisių, tarp jų – ir teisę gauti iš asmenų jo funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, nurodyti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais, kreiptis į mokesčių mokėtoją, kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir liepti pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas, atlikti mokestinį tyrimą ir kt. MAĮ 40 straipsnio 2, 5 ir 8 punktuose įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

Išaiškino, kad ATPK 172³ straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą. Nurodė, kad Protokole nurodyta, jog G. K. pažeidė MAĮ 33 straipsnio, 40 straispnio 2 punkto ir 41 straipsnio nuostatas.

Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2005 m. lapkričio 28 d. buvo atliekamas mokesčių mokėtojo G. K. mokestinis tyrimas, kurį atlikti buvo pavesta mokesčių administratoriaus pareigūnams N. L. ir P. K., kurie nustatė, kad G. K. per laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. įsigijo tris žemės sklypus (2002, 2003, 2004 metais), butą (2000 metais), garažą (2003 metais), gyvenamąjį namą (2004 metais). G. K. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo 2001-2004 m. gautas pajamas. Kilus pagrįstam įtarimui, kad tai gali būti neapmokestintos pajamos, mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 13 punkto ir 41 straipsnio nuostatomis, G. K. 2005 m. lapkričio 30 d. davė nurodymą Nr. 7.21-233 pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. G. K. Utenos AVMI Zarasų skyriui pateikė pranešimą dėl šio nurodymo, kuriame informavo, kad minėto nurodymo nevykdys, nes jį apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris 2006 m. balandžio 21 d. sprendimu G. K. skundą atmėtė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Utenos AVMI 2006 m. gruodžio 7 d. pavedimu tikrinti Nr. 18-06-10-111 buvo pradėtas G. K. teminis mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., tą pačią dieną G. K. buvo išsiųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (23.102)-23.1-1739, kuriame jo buvo prašoma 2006 m. gruodžio 27 d. atvykti į Utenos AVMI Zarasų skyrių ir numatomam mokestiniam patikrinimui pateikti 2001-2005 metų dokumentus, pagrindžiančius pajamų gavimą, nes buvo įsiteisėję minėti teismų sprendimai. G. K. ir toliau skundė VMI nurodymus, tačiau jo atstovo skundai (dėl permokėto gyventojų pajamų mokesčio, sprendimo atlikti tyrimą ir inspekcijos nurodymo panaikinimo) tiek Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartimi buvo atmesti. Kadangi G. K. skundas dėl 2005 m. lapkričio 30 d. nurodymo Nr. 7.21-233 buvo baigtas nagrinėti 2007 m. kovo 15 d., ir, įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, G. K. toliau VMI nurodymų neįvykdė, Protokolas buvo surašytas 2007 m. birželio 21 d., todėl pirmosios instancijos teismas vertino, jog administracinės nuobaudos paskyrimo terminas nėra pasibaigęs.

Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog buvo įrodyta, kad G. K. mokestiniam patikrinimui paaiškinimų, dokumentų, pagrindžiančių pajamų gavimą, nepateikė ir tokiais savo veiksmais trukdė mokesčių administratoriaus pareigūnams tinkamai atlikti MAĮ nustatytas pareigas, t. y. pažeidė MAĮ 33 straipsnio, 40 straipsnio 2 punkto ir 41 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172³ straipsnyje. Pažymėjo, kad G. K. kaltė padarius šį administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta byloje surinktais įrodymais: Protokolu, 2005 m. lapkričio 28 d. užduotimi atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį tyrimą Nr. 7.24-331, 2005 m. lapkričio 30 d. nurodymu Nr. 7.21-233 bei kita byloje esančia medžiaga. Vertino, kad G. K. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas G. K. administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir, nustatęs, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį taikyti nėra, paskyrė jam administracinę baudą, savo dydžiu artimą ATPK 172³ straipsnio sankcijoje numatytam jos dydžio minimumui (ATPK 30² straipsnis).

III.

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 248 ir 257 straipsnius, nes administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir įrodymus įvertino vienašališkai, paviršutiniškai ir neobjektyviai, nepasisakė dėl visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymų ir reikalavimų, ir teigia, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo išvados nemotyvuotos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių:

1.1. pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pagrįsti G. K. argumentai dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;

1.2. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Protokolo turinio trūkumų (nenurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, konkrečiai nesuformuluotas kaltinimas, nenurodytas konkretus MAĮ 33 straipsnio punktas, kurį G. K. pažeidė);

1.3. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2005 m. lapkričio 28 d. užduoties atlikti mokestinį tyrimą Nr. 7.24-331 autentiškumo;

1.4. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tų faktų, kad 2006 m. gruodžio 7 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (23.102)-23.12-1739 pasirašė Utenos AVMI Zarasų skyriaus vyriausioji specialistė, o ne vedėja ir kad 2006 m. gruodžio 7 d. pavedimą tikrinti Nr. 18-06-10-111 pasirašė Utenos AVMI Zarasų skyriaus vedėja, t. y. neįgalioti asmenys;

1.5. pirmosios instancijos teismas nevertino, ar mokesčių administratorius, vadovaudamasis Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi, turėjo pagrindą reikalauti dokumentų apie pajamų gavimą.

1.6. pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad mokestinio patikrinimo metu G. K. nėra gavęs jokių privalomų vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymų, o mokestinis tyrimas buvo užbaigtas 2006 m. sausio 31 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, jog laiku neįvykdė Utenos AVMI 2005 m. lapkričio 30 d. nurodymo Nr. 7.21-233 (b. l. 6).

Minėtas Utenos AVMI nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2005 m. gruodžio 19 d., tačiau pažymėtina, jog G. K. apskundė jį ABTĮ nustatyta tvarka ir 2005 m. gruodžio 15 d. apie tai informavo Utenos AVMI (b. l. 7). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 21 d. sprendimu (b. l. 28-29) G. K. skundą dėl Utenos AVMI 2005 m. lapkričio 30 d. nurodymo Nr. 7.21-233 panaikinimo atmėtė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 30-31) minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo 2006 m. lapkričio 24 d. (ABTĮ 96 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, motyvuojant, kad G. K. administracinė nuobauda buvo paskirta nepažeidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, taip pat remiasi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi (b. l. 35) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. (b. l. 36-37). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepgrįstai remiasi pastaraisiais teismų sprendimais, kadangi, Utenos AVMI 2005 m. lapkričio 30 d. nurodymo Nr. 7.21-233 teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nors Protokole nurodoma, kad Utenos AVMI apie G. K. trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymą paaiškėjo 2007 m. birželio 21 d., tačiau iš tiesų šio pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina 2006 m. lapkričio 24 d.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nurodytos ATPK nuostatos reiškia, kad administracinė nuobauda negali būti skiriama praėjus daugiau kaip metams nuo trunkamojo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau su sąlyga, jeigu ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra pratęsiami. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas būtų pratęstas, priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos paskyrimo terminas nėra pasibaigęs.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju trunkamojo administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina 2006 m. lapkričio 24 d., vadinasi, administracinės nuobaudos paskyrimo terminas, atsižvelgiant į tai, jog jis nebuvo pratęstas, baigėsi 2007 m. gegužės 25 d. (ABTĮ 66 straipsnio 2 ir 3 dalys). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo G. K. buvo paskirta administracinė nuobauda, buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 5 d., t. y. praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius, kad yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradedama, o pradėtoji turi būti nutraukiama, remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ir/ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos. Todėl teisėjų kolegija nesvarstys kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisės pažeidimo kvalifikavimu ir padaryto pažeidimo konstatavimu.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, G. K. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu, remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.