- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- A2.9.-876-718/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00606-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Advokatai
- Gediminas Žlioba
- Kategorijos
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., jos atstovui advokatui Gediminui Žliobai, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,
išnagrinėjo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2015-02-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-1557 pagal ATPK 181 str. 1 d., t.y. tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams. Protokole nurodyta, kad 2015-01-24 A. G. (A. G.) atvykus pasiimti sūnaus D. vaiką buvo aprengusi nešvariais drabužiais, užpuolė A. G. iš nugaros pradėjo draskyti vaiko akivaizdoje, G. K. sūnų vadina kitu vardu ir pavarde, t. y. T. K.. Tėvų konfliktas sūnaus D. G., gim. 2011-02-03, akivaizdoje, žaloja vaiko psichiką, tuo tėvai veikia priešingai vaiko interesams. Vardas vaikui svarbus ne tik tuo, kad gali pabrėžti savo individualumą, bet ir todėl, kad prisideda prie teisingo savojo ,,aš“ suvokimo ir formavimosi. Būtent todėl, faktas, jog kiekvienas iš tėvų vaiką vadina skirtingais vardais, nėra toleruotinas.
Teismo posėdžio metu G. K. kaltės nepripažino, parodė, kad tą dieną atvažiavo A. G., buvęs jos sugyventinis, į Rietavą, ir pradėjo “moralą” sakyti. Konfliktai nuo 2013m. prasidėjo, šiuo metu jie kartu nebegyvena, turi bendrą sūnų. Sausio 24 d. vaikas buvo savo kambary Rietave, A. G. atvažiavo jo pasiimti. A. G. pradėjo sakyti, kad nešvarūs vaiko drabužiai, vaikas netvarkingas, ir pasakė, kad vaiko neatveš. Dėl to prasidėjo konfliktas. Ji pasakė, kad jeigu jis vaiko neatveš iš Klaipėdos, vaiko ji neduos. Jis greitai vaiką į mašiną įsodino. A. G. pradėjo ją stumdyti, jos mama atėjo į pagalbą, mamą A. G. įstūmė į mašiną ir važiavo atviromis durelėmis visą kelią. Jai sužalojo pirštus, nes ji gynėsi. Ėjo pro šalį kaimynas, paprašė, kad policiją iškviestų, tai ir tą kaimyną A. G. užkliuvo. Savo sūnaus T. K. nevadina, D. vadina. T. yra vaiko krikšto vardas. Kartais jį taip pavadina. Koks vardas yra, taip ir vadinamas. Vaikas buvo su švariais rūbais, jis lanko vaikų darželį. Konfliktą pradėjo A. G.. Konfliktą matė kaimynė J. G., Z. vyras, šalia esantys kaimynai. A. G. ją nustūmė nuo mašinos, ji buvo 2-3 kartus ant žemės nukritusi, ant kojų buvo mėlynės. A. G. mama sėdėjo su vaiku mašinoje. Vaikiškos kėdutės jo mašinoje nebuvo. Per 2 metus nėra tėvas vaiko atvežęs atgal. A. G. ji nepuolė, o gynėsi, A. G. nevadino necenzūriniais žodžiais. T. K. vaiko nevadina. Ant spintelės vaiko daržely parašyta taip, kaip parašyta vaiko dokumentuose. Namuose T. dažniausiai sūnų vadina, jis žino, kad tai jo krikšto vardas. Vaikas šaukiamas atsiliepia ir tuo, ir tuo vardu.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. parodė, kad tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje, nesutarimai yra pasikartojančio pobūdžio. Tėvas negrąžino vaiko, pristato ne tuo adresu motyvuodamas, kad mamos deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, nors žino, kad ji gyvena Rietave. Vaiko perdavimas kartais vyksta vaiko teisių apsaugos skyriuje. Už tokį elgesį A. G. jau buvo surašytas protokolas, jis gavo įspėjimą, kad vaiką nuveža ne mamai. Konfliktai nesibaigia ir tai vyksta vaiko akivaizdoje. Tėvai nenori suprasti, kad jie tarpusavyje turi bendrauti taip, kad nekenktų savo vaikui. A. G. pareiškime nurodė, kad jis atvyko ir atvežė vaiką mamai, įvyko konfliktas. Jį užpuolė G. K. ir draskė iš nugaros, vaikas sėdėjo automobilyje ir visą tai matė. Tai jau yra vaiko teisių pažeidimas, kada konfliktuoja tėvai vaiko akivaizdoje neatsižvelgdami į tai, kad vaikas mato. Be A. G. parodymų niekas daugiau nepatvirtino. Mama pateikė kitą įvykio versiją. Faktas tas, kad tas konfliktas įvyko ir nė vienas iš tėvų neginčija, kad tas konfliktas įvyko. Dėl sausio 24 d. įvykio A. G. surašytas ATP protokolas, nes abu asmenys dalyvavo tame konflikte. Pirmas pareiškimą parašė A. G.. Prašo teismo įvertinti šitą situaciją, jeigu bus įrodyta, kad G. K. kalta, įspėti ją.
Liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad G. K. buvusi sugyventinė, turi bendrą vaiką. Atvažiavus šeštadienį pasiimti vaiką, užėjęs pas G. K. į namą paklausė, kodėl vaikas murzinas. Ji pasakė, kad neturi laiko jo prižiūrėti. Pasiėmęs vaiką išėjo į lauką. Pasodino vaiką į mašiną, G. K. pribėgo prie jo už nugaros ir pradėjo draskyti už striukės, po kurio laiko pribėgo jos motina ir reikalavo grąžinti vaiką. G. K. draskė už rūbų, jos motina taip pat pradėjo draskytis, atėjęs kaimynas pradėjo jo mašiną daužyti. Vaikas matė, kaip G. K. jį užpuolė. Jo motina su vaiku automobilio gale sėdėjo. Kai jis atvažiuoja, nuolat vyksta konfliktai. Jis nori su vaiku bendrauti. Jam yra surašytas protokolas dėl šio įvykio. Vaikas vadinamas T.. Darželyje taip vadina ir namuose. Jam yra žinoma, kad sūnaus krikšto vardas T.. Jis nedirba, gauna pašalpą, antstoliai vaiko išlaikymui atskaičiuoja iš 300 eurų pašalpos. Tą dieną G. K. iš Klaipėdos pati pasiėmė vaiką, jis jokių pretenzijų neturi. Vaiko džinsai buvo nešvarūs, marškiniai vidutiniškai. Yra vaikiška kėdutė jo automobilyje, tą dieną taip pat buvo. Smurto prieš G. K. mamą nenaudojo. Nevažiavo automobiliu su G. K. mama. G. K. prisipažino, kad visi jos giminaičiai vaiką vadina Tadu, jį darželyje taip vadina, yra girdėjęs, kad G. K. vaiką vadina Tadu. Po to įvykio jis kvietė policiją, laukė pusę valandos, bet neatvažiavo, todėl Klaipėdoje parašė pareiškimą. Nežino, kad buvo V. K. kūno sužalojimai nustatyti. Jis jos nesužalojo.
Liudytoja V. K. parodė, kad ji yra G. K. mama. Tą dieną išgirdusi dukros riksmą ji nubėgo į pirmą aukštą. A. G. pasakė, kad jis negrąžins vaiko, tada G. sakė, kad ji neduos jam vaiko. Vaiką jis pasodino į mašiną ir pradėjo jos dukrą stumdyti prie mašinos, dukra kelis kartus parkrito ir paskui A. G. pripuolė prie jos. Ėjo kaimynas ir ji pradėjo šaukti, kad skambintų policijai. A. G. įstūmė ją į mašiną ir ji atsigulė, jis atsigulė ant jos. Po to, išgirdęs apie policiją, jis greitai sėdo už vairo ir važiavo. Ji buvo mašinoje, buvo atviros durelės, kojos į lauką buvo iškištos, ji buvo sužalota. Mašinoje A. G. mama sėdėjo gale, vaikas buvo vežamas be kėdutės. Važiuojant kliudė kaimyną, kaimynas apvirto. Anūkas yra pakrikštytas T. ir jį vadina ir T., ir D.. Dukra nedarė nieko netinkamo vaiko akivaizdoje. Ji nedraskė A. G., nevartojo necenzūrinių žodžių. Tai matė kaimynas S., taip pat matė ir jo žmona pro langą A. Z.. Visada, kai grįžta vaikas iš tėvo, kai supyksta sako “aš tave nušausiu, nužudysiu”. Tą dieną ji atėjo gelbėti G.. G. norėjo pažiūrėti prie mašinos kaip tas vaikas sėdi, ar yra vaikiška kėdutė. Vaiką vadina ir tokiu, ir tokiu vardu. Vaikas žino, kad jo vardai yra du. Ji A. G. nepuolė, ji jo bijo.
Liudytoja G. parodė, kad gyvena šalia G. K. namų, langai vienas prieš kitą. Ji išgirdo prie mašinos triukšmą, tai buvo sausio mėn., A. G. įšoko į mašiną ir pradėjo važiuoti, vos neįsuko į gyvatvorę, pravažiavo ir pastebėjo, kad kaimynas pargriautas buvo. Per langą matė, kad verkdama eina V. K.. Kaimynas buvo pargriautas, nes mašinos durelės buvo praviros, V. K. kojos buvo iškištos taip, kad pargriovė kaimyną. Tą dieną prie mašinos buvo triukšmas. G. šaukė, kad policiją reikia kviesti. Berniukas buvo labai švarus ir tvarkingas. Berniuką vadina ir D., ir T. Močiutė jį vadina T..
Liudytoja A. Z. parodė, kad jos vyras grįžo su nubrozdinta koja, ji pati matė tą incidentą per langą. Vaiką A. G. visada išsiveža su pykčiais. Jis įvažiavo į jos vyrą, suko į kaimynės tvorą ir metėsi į jos vyrą. Matė, kad su triukšmu vaiką į mašiną parsinešė. Vaikas tvarkingas visada. Koks berniuko vardas, nežino.
ATPK 181 str. numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, tėvams užtraukia įspėjimą. Pažymėtina, jog šia teisės norma yra siekiama, kad tėvai savo valdžią naudotų tinkamai, t. y. vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).
LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės V. S. surašytame 2015-02-13 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. ATP-1557 nurodyta, kad 2015-01-24 A. G. atvykus pasiimti sūnaus D., pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, motina G. K. vaiką buvo aprengusi nešvariais drabužiais, tėvui paaiškino, kad neturi laiko skalbti. Jam pasodinus vaiką į automobilį, G. K. užpuolė jį iš nugaros ir pradėjo draskyti vaiko akivaizdoje. Atėjusi G. K. mama, taip pat pradėjo šaukti ant D. G. necenzūriniais žodžiais, girdint vaikui. G. K. ir jos mama sūnų D. G. vadina kitu vardu ir pavarde, t. y. T. K.. Taip vaiką vadina ir auklėtojos darželyje. Tėvų konfliktas vaiko akivaizdoje žaloja vaiko psichiką, tokiu savo elgesiu tėvai veikia priešingai vaiko interesams. Vardas vaikui svarbus ne tik tuo, kad gali pabrėžti savo individualumą, bet ir todėl, kad prisideda prie teisingo savojo ,,aš“ suvokimo ir formavimosi. Būtent todėl, faktas, jog kiekvienas iš tėvų vaiką vadina skirtingais vardais, nėra toleruotinas (b.l. 2-5). Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė V. S. parodė, kad yra duomenų, kad tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje, nesutarimai yra pasikartojančio pobūdžio. Tėvai nenori suprasti, kad jie tarpusavyje turi bendrauti taip, kad nekenktų savo vaikui. Dėl tokio elgesio vaiko tėvui taip pat surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėjo liudytojo A. G. parodymų niekas daugiau nepatvirtino. G. K. savo kaltės nepripažįsta, nurodė, jog A. G. grasino negrąžinti vaiko, teigė, kad vaikas aprengtas nešvariais drabužiais dėl ko ir kilo konfliktas, ji norėjo užtikrinti vaiko saugumą, tikrino, ar automobilyje yra vaikiška kėdutė skirta automobiliu vežti mažametį vaiką, konfliktą pradėjo A. G..
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinės medžiagos bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės V. S. parodymų teismo posėdyje, G. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų matyti, kad duomenų, kurie patvirtintų, kad G. K. netinkamai prižiūri ir auklėja sūnų, byloje nėra. Teismui pateiktoje medžiagoje – A. G. pareiškime Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui (b.l. 6-7), administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2-5; 35-38), - yra duomenys tik apie tarp G. K. ir jos buvusio sugyventinio A. G. vykusio incidento aplinkybes bei apie tėvų nesutarimus dėl bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos vykdymo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad G. K. naudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Priešingai, kaip nurodė pati G. K., stengiasi visomis priemonėmis išvengti konfliktų, konfliktus sukelia A. G., tai, kad protokole nurodytą dieną A. G. elgėsi konfliktiškai patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas konkretus ir ATPK 181 str. 1 d. numatytą sudėtį atitinkantis pažeidimas, o abstraktus veiksmas t.y. nurodyta, kad pažeidėja vaiko akivaizdoje konfliktuoja su sugyventiniu, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės V. S. duotose parodymuose teismo posėdžio metu nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus konflikto metu G. K. atliko, kurie galimai galėjo daryti neigiamą įtaką vaiko auklėjimui. Protokole nenurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjo įvardintas aplinkybes (jog vaikas aprengtas nešvariais drabužiais) paneigia byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai, o pats administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis tik A. G. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kas nelaikytina pakankamu pagrindu konstatuoti esant administracinį teisės pažeidimą byloje.
Iš Rietavo lopšelio –darželio D. G. charakteristikos matyti, kad vaiku rūpinasi mama ir seneliai, vaikas ateina į darželį švarus, tvarkingas, vadinamas darželyje vardu D., mama sakė, kad vaiko krikšto vardas T., todėl vaikas pastaruoju metu atsiliepia į abu vardus. Vaiko tėvas A. G. įstoigoje buvo vieną kartą ir piktai klausinėjo apie vaiko mamą, įžeidinėjo auklėtojas ( b.l. 41). Iš 2015-03-03 medicininio pažymėjimo matyti, kad mama G. K. rūpinasi D. G. sveikata ( b. l. 42). Iš krikšto liudijimo Nr. 22 matyti, kad D. T. .G, gim. (duomenys neskelbtini), 2013-06-15 pakrikštytas Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ( b.l. 44). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto negalima išvada, jog G. K. panaudojo tėvų valdžią priešingai mažamečio vaiko interesams, nesirūpina vaiku, jo elgesiu, auklėjimu, doroviniu ugdymu. Kaip minėta aukščiau, tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Todėl yra visiškai logiškas administracinėn atsakomybėn traukiamos G. K. elgesys, kuomet ji norėjo patikrinti, ar A. G. automobilyje yra vaikiška kėdutė, ir išsiaiškinti, ar parveš jos sūnų A. G. į Rietavą.
Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta pažeidimo sudėties požymių visuma. Remiantis aptartais įrodymais, daroma išvada, kad G. K. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 181 str., sudėties.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl taikytinas ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.