Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. atstovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės 2013-06-03 nutarimu D. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 3 d., paskirta 700 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. gegužės 18 d. 1.40 val. kelyje (duomenys neskelbtini) km vairavo au­to­ve­žį Renault Premium 410.19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrautą automobiliais, kurio bendras ilgis su prie­ka­ba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 21 m. kai leistinas 20 m 75 cm, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Šį nutarimą D. A. atstovas D. G. apskundė Kauno apylinkės teismui. Teismas 2013-10-03 nutartimi D. A. atstovo skundą atmetė.

Skunde nurodoma, kad atlikus paskaičiavimus matyti, kad absoliučiosios paklaidos dydis matuojant su nemetaline rulete siekia mažiausiai 1,5%, t.y. nuo 21 m. yra 31,5 cm. Būtent tokio dydžio tikslumu galima buvo išmatuoti sąstato ilgį. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad ma­ta­vi­mo prietaisų sistemingosios paklaidos nusakomos tikslumo klase nuo 0,5 iki 4 (procentais) Tiks­lu­mo klasė dažniausiai nurodoma ant prietaiso skalės. Jeigu ant skalės ji nepažymėta, tai tokio prie­taiso santykinė redukuotoji paklaida (arba prietaiso tikslumo klasė) yra didesnė kaip 4 %. Kaip įver­ti­no pirmosios instancijos teismas, atliekant matavimus nemetalinei ruletei pagal patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) jame nėra nurodyta rulete atliekamų matavimų paklaida. Ši aplinkybė vertintina kaip tokios informacijos teismui nepateikimas, o ne išvada, kad matuojant nemetaline rulete nėra jokios paklaidos ir ji neturi būti taikoma.

Skunde teigiama, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti D. A. pa­da­ry­to pa­žeidimo, kadangi tiriant aplinkybes nebuvo nustatyta ir įvertinta galima matavimo metodo pa­klaida. Posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, kad jis su kolega laikė iškėlęs nemetalinę ruletę, kad galėtų įvertinti maždaug 250 cm aukštyje neva išsikišusius pakrautus automobilius au­to­vežio antrajame aukšte. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad nežiūrint nakties meto ir neapšviesto kelio ruožo bei kitų su tuo susijusių objektyvių faktorių, neįmanoma laikyti 21 metro ilgio ruletę iškėlus ištiesta ranka virš galvos tuo pat metu ją laikyti ištempus, kad nuo nuosavo svorio ruletė nebūtų išsilenkusi, kadangi žemės traukos jėga veikia bet kurį kūną. Tikslus matavimas nemetaline rulete gali būti atliekamas tik ant tvirto ir lygaus paviršiaus ištiesus ruletę.

Motyvuojamoji dalis

D. A. atstovo D. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde neigiamas ATPK 145 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pa­žei­dimo padarymo faktas ir kaltė, t. y. neigiama, kad D. A. vairuoto autovežio ir prie­ka­bos, prikrautos automobiliais, bendras ilgis viršijo leistiną.

ATPK 145 str. 3d. numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių trans­porto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą ben­drą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių mat­me­nys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 3-404 „Dėl susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66“ „Dėl Maksimalių leidžiamų trans­por­to prie­monių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvir­ti­ni­mo“ 1.9. p. numatyta, jog patvirtinti maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, lei­džia­mos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės, iš jų pakrauto autovežio (automobilio su prie­kaba) 20,75 m.

Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 str. numato, jog naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsa­ko­my­bėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra bū­ti­na vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietu­vos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo pre­zump­ciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pa­žei­di­mo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai ins­ti­tu­cijai (Lie­tuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/­2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. vairuoto autovežio ir priekabos, pakrautos automobiliais, bendras ilgis buvo matuojamas tamsiu paros metu, nustatytas sąstato ilgis 21 metras, 25 centimetrais viršytas maksimalus leistinas ilgis. Transporto priemonių junginio su kroviniu ma­ta­vimas atliktas sertifikuota nemetaline rulete, tačiau iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro rašto matyti, kad nemetalinė ruletė savo naudojimosi instrukcijos neturi (b. l. 29). Liudytojas R. K. teisme parodė, kad autovežio matavimai buvo atliekami su rulete, matuojant nuo vieno tolimiausi autovežio taško iki kito. Matavo dviese su kolega, ištempiant ruletę, ją laikant iškėlus ore. Matavimo laiko meteorologinės sąlygos nėra žinomos.

Tikslus leistino transporto priemonės ilgio (šiuo atveju – 20,75 m) reglamentavimas su­po­nuoja matmenis kontroliuojantiems pareigūnams pareigą šį parametrą tiksliai išmatuoti. Bylos na­gri­nėjimo metu nustatytos ilgio matavimo aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti D. A. vai­ruoto transporto prie­mo­nių junginio su kroviniu matavimo tikslumu, o tiksliai nustatytas sąstato su kroviniu ilgis yra pa­grin­dinis įrodymas, patvirtinantis, kad D. A. padarė ATPK 145 str. 3 d. numatytą pa­žei­dimą. Dėl šių aplinkybių, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareigūnų kons­ta­tuo­ta autovežio su priekaba galimai viršijanti leistiną ilgį dalis palyginti su bendru sąstato ilgiu sudaro santykinai nedidelę viso ilgio dalį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pa­ti­kimų įro­dy­mų, kurie patvirtintų, kad D. A. padarė ATPK 145 str. 3 d. numatytą pa­žei­di­mą, t.y. nega­lima neabejotinai tvirtinti, kad D. A. vairuoto autovežio ir priekabos, pa­krau­tos au­tomobiliais, bendras ilgis viršijo leistiną.

Šiomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir tei­sėta, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nu­trau­kiama nesant pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. A. atstovo D. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir administracinio teisės pa­žei­dimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.