Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitana Liogailienė

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 5 kartus: paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023-07-04 nuosprendžiu pagal LR BK 243 str. ir 281-1 str. 1 d. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, BK 64-1 str., bausmė sumažinta 1/3, skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, BK 75 str., vykdymas atidėtas 2 m., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023-05-23, BK 72 str., konfiskuota transporto priemonė, 2023-10-18 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuosprendis pakeistas dalyje, skiriant 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę (kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista), teistumas neišnykęs, baudžiamojo poveikio priemonės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

2026-02-23 Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašte Nr. 10S-1454 "Dėl informacijos pateikimo apie E. M." nurodyta, kad E. M. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023-07-04 nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023-05-23. E. M. 2023-10-30 pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 45-86).

Iš Vairuotojų registro įrašo matyti, kad E. M. neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo (b. l. 41).

Automobilio "Opel Vectra" registracijos liudijimas, prie bylos medžiagos.

Iš 2023 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžio kopijos matyti, kad E. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 243 str. nuteistas 30 parų arešto bausme, subendrintos bausmės pagal BK 63 str., pritaikius BK 64-1 str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir subendrinus 64 str. su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022-05-02 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, per visą bausmės vykdymą įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono0 ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metus uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, vadovaujantis BK 72str. konfiskuota automobilio Opel Astra (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma -1674,80 Eur (b. l. 68-82). 2023-10-18 Šiaulių apygardos teismas pakeitė nuosprendį dalyje dėl bausmės dydžio, paskyrė laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Byloje yra 2023 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymo kopija, iš kurio matyti, kad 2023 spalio 18 d. įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023-07-04 teismo nuosprendis, iš dalies pakeistas 2023-10-18 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 281¹ str. 1 d., 243 str., ir šis nuosprendis E. M. atžvilgiu perduotas vykdymui Lietuvos probacijos tarnybai (b. l. 83-84).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti jam jau ankstesniu nuosprendžiu atimta , su neblaivumo aktuose nurodytais alkoholio kiekio rezultatais sutiko ir jų neginčijo. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad gėrė su draugu ir nutarė jį parvežti namo, būdamas girtas. Nurodė, kad dėl padarytų veikų gailisi, savo elgesį vertina blogai. Žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti ir vairuoti negalėjo.

Kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo kaltė grindžiama paties kaltinamojo parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga: tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad 16:47 val., nustatytas 1,60 prom. girtumas, o 17:05 val. 1,54 prom. girtumas (b. l. 30-31) pagal vairuotojų registro išrašą, E. M. vairuotojo pažymėjimas neišduotas; vairavo jam pačiam priklausantį automobilį, Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pranešimas apie informacijos pateikimą iš kurios matyti, kad E. M. buvo supažindintas su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone, t.y. jis žinojo, kad vairuoti negali, nes teisė vairuoti atimta.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis E. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026-02-20, apie 16:40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510" Nr. ARRF-0049, patikros sertifikato Nr. 2430031, galioja iki 2026-05-12, 2026-02-20, 16:47 val., buvo nustatytas 1,6 prom. girtumas, o 2026-02-20, 17:05 val., nustatytas 1,54 prom. girtumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį "Opel Vectra", vals. Nr. (duomenys neskelbtini),jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ str. 1 d.

Be to jis 2023-07-04 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo nuosprendžiu būdamas nuteistas pagal LR BK 243 str. ir 281-1 str. 1 d., jam paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d., 5 d. 8 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo 2023-05-23, esant 2023-10-24 patvarkymui pateikti Lietuvos probacijos tarnybai vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas 2023-10-30 pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023-10-30 planu Nr. 4DN-6525, 2026-02-20, apie 16:40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį "Opel Vectra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 str.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikalstamo pobūdį, sunkumą, į tai, kad E. M., būdamas teistas už vairavimą esant neblaiviam ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, kai teistumas dar neišnykęs, padarė tapačią naują nusikalstamą veiką, t.y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatyta virš 1,51 prom. girtumas, taip pat į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios išvados nekeičia tai, kad E. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi, kas teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė 243 straipsnio atžvilgiu, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas).

Kaltinamasis E. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), veikas padarė dar neįvykdęs jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, t.y. nepraėjus penkerių metų laikotarpiui, ir neišnykus teistumui. Praeityje kaltinamasis teistas už tapatų nusikaltimą du kartus, o už vairavimą neblaiviam tris kartus. Administracine tvarka nebaustas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis augina devynis nepilnamečius vaikus, šiuo metu turi dviejų mėnesių kūdikį , žmona užsiėmusi kūdikio priežiūra. Ilgalaikis laisvės atėmimas būtų per griežta bausmė atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir susidariusią situaciją.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikų pavojingumą - kaltinamasis vairavo automobilį neblaivus, nors sąmoningai suprato ir aiškiai žinojo, kad jam vairuoti draudžiama, teisė vairuoti atimta, iš viso nėra įgijęs teisės vairuoti, nesilaikė visuotinai priimtų elgesio normų – nevairuoti apsvaigus nuo alkoholio, ir tokiais savo veiksmais pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles ir būdamas sunkaus girtumo laipsnio, neįvertinęs visų galimų pasekmių, lengvabūdiškai tikėdamasis geriausio, vairavo neblaivus, be to nevykdė jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, kai su šia priemone buvo supažindintas. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jau yra teistas už analogišką nusikaltimus, arešto bausmę atlikęs, išvadų iš nubaudimo nedaro, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam už nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė –areštas 21 para; už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje skirtina 15 parų arešto. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, už šių veikų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą švelnesnę bausmę apimant griežtesne (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad E. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

E. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125-127), kuri paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

E. M. buvo sulaikytas 2026-02-20 22.00 val., paleistas iš sulaikymo 2026-02-21 09.23 val. (b. l. 93-95, 112-113). Viena sulaikyme išbūta diena, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, įskaitytina į bausmės laiką.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis E. M. vairavo, transporto priemonę ir jam nustatytas 1,6 prom. girtumas, kai teisė vairuoti jau buvo atimta ankstesniais nuosprendžiais, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones šešeriems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas sau priklausančią transporto priemonę. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, perduodant ją valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam buvo skirta valstybės garantuojama gynyba, gynė advokatė Lionė Užubalienė.

Iš VGTPT pažymos 2026-03-09 Nr. APD-2026-02808 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 150,00 eurų.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Automobilio Opel Vectra. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas saugomas prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su transporto priemone, užvedimo raktu, perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 21 (dvidešimt vieną) parą arešto; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam bausmę – 15 (penkiolika) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – 21 (dvidešimt vieną) parą arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 14 (keturiolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026-02-20, 22.00 val., iki 2026-02-21, 09.23 val. (viena diena), ją prilyginant vienai arešto parai. Laikyti, kad atlikęs vieną arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. M. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę - automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotą E. M. vardu.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotą E. M. vardu, kartu su užvedimo rakteliais, registracijos liudijimu Nr. KO716673, perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti E. M., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti E. M., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kai suėmimas nevykdomas, privalo pats atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 0 414 35502) darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.