- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 1-183-659/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01032-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Antanas Jonušas, Daiva Rocevičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, 7 klasių išsilavinimo, pensininkė, turinti neįgalumą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į gyvenamąją patalpą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, nesunkiai sužalojo žmogų, pagrobė fizinio asmens dokumentus, o būtent:
ji, 2012-07-11 apie 07.30 val., veikdama kartu su A. Š., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, neteisėtai atvirai prieš savininko valią, pro neužrakintas duris įsibrovė į A. Ž. nuomojamą kambarį, (duomenys neskelbtini), priklausantį E. J., siekdama sužaloti A. Ž. medine lazda A. Ž. sudavė ne mažiau keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 08.10 val., neteisėtai atvirai prieš savininko valią, pro neužrakintas duris įsibrovė į A. Ž. nuomojamą kambarį, (duomenys neskelbtini), priklausantį E. J., medine lazda A. Ž. sudavė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama A. Ž. dešinio alkūnkaulio skeveldrinį lūžimą, kraujosruvą po dešinės akies jungine, poodines kraujosruvas kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, abiejų kelių vidiniuose paviršiuose, pilvo apatinėje kairėje dalyje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, penkis juostų formos odos nubrozdinimus, einančius įvairiomis kryptimis liemens nugariniame paviršiuje, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. Ž. išbėgus iš buto kviestis pagalbos, tęsdama nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu būdu sudaužė nukentėjusiajam priklausantį televizorių „Aniko TV-328“ 200 Lt vertės bei pagrobė A. Ž. vardu išduotus dokumentus – mokslo diplomą BT Nr.315629, išduotą Klaipėdos politechnikumo bei kompensuojamų vaistų pasą Nr.630839, išduotą VŠĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro.
Kaltinamoji A. Š. kaltės dėl padrytų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiuoju viename bute ir A. Ž. provokuoja ją nuo 2010 m., kai tik atkraustė. Ji pasakė A. Ž., kad yra bendra virtuvė, skaičiukai jos vardu. Paklausė kaip mokės mokesčius ir nukentėjusysis jai atsakė, kad ji pati į savo kambarį turi įsivesti skaičiukus.
Tą dieną, t.y. 2012-07-11, įvyko provokacija, kad greičiau ją galėtų išmesti iš buto. Pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai dėl to, kad jis girtuokliauja. Jis turi mažą televizorių ir jam atjungė kabelinę. A. Ž. kambaryje nėra buvusi, nukentėjusiojo televizorius neveikia. Jai nereikia jo dokumentų. Šiukšlynas jo kambarys. Nukentėjusysis piktai apkalba ją, šmeižia. Jis jai sako, kad ne jos butas, o jis yra buto viršininkas. Ji klausė A. Ž., kiek jis ją gali mušti, spardyti, spjaudytis. Kelis kartus dėl tokio jo elgesio kažkur kreipėsi, bet kur-negali pasakyti. Ji nieko nesužalojo. Nepripažįsta aplinkybių, kurios surašytos kaltinamajame akte. Š. A. yra jos sūnus ir gyveno su ja 2012-07-11. Šiuo metu sūnus yra Šilutėje. Sūnus ir ji nebendraudavo su A. Ž.. A. Ž. jai sužalojimus padarė, duris sukapojo su plaktuku. Ji nežino, ar tą dieną kaimynas buvo blaivus, bet ji nepadarė nieko, nesudavė jam 14 smūgių. A. Ž. galėjo sužaloti jo draugai, nes daug kartų buvo muštynės.
Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 8 val. ryto A. Š. daužė duris, po to dviem pagaliais užpuolė jį, sudaužė televizorių, paėmė jo dokumentus ir telefonus. Tuo metu A. Š. sūnus stovėjo ramiai. Jis nubėgo pas kaimyną pagalbos. Kaimynai iškvietė policiją. Atvažiavo policija. Tada A. Š. nubėgo į kambarį ir neįsileido pareigūnų, todėl jie išvažiavo. Policija du kartus buvo atvažiavusi. Po užpuolimo jis gulėjo ligoninėje savaitę. Ranka buvo sugipsuota, dėl sumušimų buvo visas mėlynas. 2 mėn. buvo gipse. Dešinė ranka nefunkcionuoja. Dėl kaimynės patyrė insultą. Tą rytą jis nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alų, degtinę ir jį užpuolė, kai jis grįžo namo. Ji paėmė ir alų, ir degtinę, dokumentus, telefonus. Dėl kaltinamosios veiksmų jam padaryta 218, 84 Lt turtinė žala, dingo svarbūs dokumentai, kurių neatgavo. Dokumentai buvo pavogti, bet kada jie dingo tiksliai negali pasakyti. Jie buvo ant televizoriaus, kurį kaltinamoji sudaužė. Dokumentai buvo maišelyje. Du kartus A. Š. pateko į jo butą su sūnumi. Kadangi jo buto durys blogai rakinamos, todėl kas nori, tas gali įeiti. Duris į laiptinę tuo metu rakino, bet prieš mėnesį neberakina, nes sulaužytos durys. Jo namuose lankydavosi tik vienas draugas. Jis A. Š. nemušė, kur ji susižalojo, jis negali pasakyti. Po pirmo Š. užėjimo jis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alų bei degtinę. Jis nėra registruotas priklausomybės ligų centre. Kaltinamoji pardavinėjo 10 metų degtinę, ji nori trečio kambario, dėl to ir vyksta nesutarimai.
Liudytoja L. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra jos kaimynai, ji juos žino, bet su jais nebendrauja. Iš kaimynų žodžių žino, kad buvo konfliktas, bet su kaltinamąja ir nukentėjusiuoju ji nebendrauja. Tyrėjai davė parodymus. Buvo konfliktas prieš dvejus metus tarp kaimynų, bet ji nematė, kaip atvyko policija, nes buvao išėjusi į darbą. Daug laiko praėjo, ar tą kartą buvo kaltinamosios sūnus bute, ji negali pasakyti. Dieną prieš konfliktą ji matė, jos sūnų bute. Ji su nukentėjusiuoju nebendrauja, tik kartą su juo jai teko bendrauti, praėjus kelioms dienoms po įvykio. Kaimynas negalėjo patekti į butą, prašė kaimynų pagalbos, kažkaip reikėjo jam įeiti į butą. Ji iš kitų kaimynų žino, kad A. Š. sūnus sergantis. Nukentėjusysis kvietė policiją ir ji suprato, kad kažkas negerai. Šiaip jis pas ją neužeina, nebuvo matyt kitų kaimynų, kad jis pas ją atėjo pagalbos. Kaltinamoji kartą buvo atėjusi pas ją, triukšmavo, jai grasino, kai kaimynai parašė laišką ir ji ant to laiško pasirašė. A. Š. skundėsi, kad A. Ž. netvarkingas, lyg tai sakė, kad jis ją mušė. 2 kartus ji jai skundėsi. Jie gyvena aukštu aukščiau. Du kartus tikrai matė atvykus policiją į jų namą. Nematė, ar kaltinamoji buvo kada sužalota.
Liudytojas D. Ž. parodė, kad jam žinomi A. Š., ir A. Ž.. Teko vykti ne kartą pagal iškvietimus pas juos. Įvykį, kai nukentėjusysis buvo sumuštas su lazda, pamena. Jis vyko su pareigūne V. į butą pas A. Ž., nes buvo gautas pranešimas. Nuvykus niekaip negalėjo patekti į namo laiptinę. Iš parduotuvės grįžo nukentėjusysis A. Ž., kuris dar buvo nusipirkęs butelį degtinės. Matėsi, kad rankos yra sumuštos, matėsi guzai. Nukentėjusysis juos įleido į laiptinę, atrakino buto duris. Jis minėjo, kad jį sudaužė A. Š. su sugerovu, kurie yra jos kambaryje užsirakinę. Kai įėjo į butą, A. Š. durys buvo užrakintos, jie beldė, bet durų ji nedarė. Pralaukė kokį pusvalandį, bet jokio triukšmo iš to buto negirdėjo. Tada iškvietė A. Ž. greitąją pagalbą ir jį išvežė su greitąja į ligoninę. Gūzai ant nukentėjusiojo kūno buvo šviežūs, dideli. A. Ž. jiems minėjo, kad jo televizorius buvo sudaužytas. Po to 2-3 kartus dar buvo pas Ž. atvykę, bet tos kaimynės nebūdavo. Kai paskutinį kartą atvyko, buto durys buvo atidarytos, ten kaip landynė. Nukentėjusysis vis kreipdavosi į juos, bet jie jam nurodė, kur reikia kreiptis. Kai jie atvyko, jau po įvykio, A. Š. buvo pasišalinusi. Ž. sakė, kad kaltinamoji su sugerovu jį sumušė pagaliu, bet tame kambaryje buvo tylu. Apie 8 val. ryto atvyko su pareigūne. Iš parduotuvės grįžo A. Ž., jis buvo neblaivus, gėrė kambaryje, bet nebuvo girtas. Jis A. Ž. kambaryje buvo, o A. Š. kambaryje nebuvo. Kažkokį pagalį, su kuriuo buvo sumuštas nukentėjusysis jam rodė, to pagalio neišėmė.
Liudytojas S. M. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Jam žinomi kaltinamoji ir nukentėjusysis. Jis yra įgaliotinis. Nuo 2010 pastoviai rašomi pareiškimai, t.y., nuo tada, kai A. Ž. atsikraustė į tą butą. Nuo tada nuola vyksta buitiniai konfliktai, dingsta daiktai, nesumokėta už vandenį, yra smulkūs ginčai. Konfliktai vis aštrėjo, gavo iš ligoninės pranešimą, kad A. Ž. yra nustatytas rankos lūžis, tada jis iškvietė A. Ž., kuris pasakė, kad nori rašyti pareiškimą, kad su pagaliais buvo sumuštas A. Š. ir jos sūnus. Tuo metu sūnus su A. Š. gyveno. A. Š. parsiveždavo sūnų iš Macikų. Jis priėmė nukentėjusiojo pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis prieš tai minėjo, kad televizorius buvo sudaužytas, dingo dokumentai. Per tą įvykį dingo degtinės butelis, buvo daryta krata, bet nieko nerado, pagalio nerado, nieko neišėmė. Pareiškimus nuolat rašo A. Š.. Tada jie priima procesinį sprendimą pagal pareiškimą, ikiteisminio tyrimo nepradeda. Š. skundžia kai kuriuos nutarimus. Pas A. Ž. lankosi, nukentėjusysis gyveno tvarkingai, tik dabar apleistas jo kambarys, bet triukšmų, išgertuvių ten nevyksta. Kiek jam teko lankytis, nebuvo taip, kad tame bute būtų girtuokliaujama, ar būtų kokios kompanijos. Kolektyvinių pareiškimų iš namo kaimynų buvo, bet buvo dėl A. Š. viešosios tvarkos pažeidimų. Kaimynai skundėsi, kad ji paima sunkų daiktą, tranko į grindis, į sieną. O po to ji rašo, kad tai triukšmauja A. Ž.. Dėl A. Ž. nėra jokių pareiškimų. Dėl šio įvykio jis A. Š. neapklausė, ikiteisminio tyrimo nevedė. Pranešimas buvo gautas iš ligoninės dėl Ž. sumušimo, po ko Ž. parašė pareiškimą. Jis kalbėjo su A. Š. jos namuose, bet nedokumentuojat. Ji sakė, kad A. Ž. parvirto ir susilaužė ranką. Tęsiasi pareiškimų rašymas ir dabar, tik gal dabar truputi mažiau.
Iš 2012-07-17 pareiškimo matyti, kad A. Ž. kreipėsi į Klaipėdos m. 2-ąjį policijos komisariatą dėl sumušimo (b. l. 1).
Specialisto išvada Nr. G.1330/12 (03) nustatyta, kad A. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio alkūnkaulio skeveldrinis lūžimas, kraujosruva po dešinės akies jungine, poodinės kraujosruvos kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, abiejų kelių vidiniuose paviršiuose, pilvo apatinėje kairėje dalyje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, penki juostų formos odos nubrozdinimai, einantys įvairiomis kryptimis liemens nugariniame paviršiuje, tai yra, konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.23-24).
2012-07-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuota televizoriaus „Aniko TV-328“ apžiūra, kurios metu nustatytas televizoriaus korpuso sugadinimas (b.l.33-35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą konstatuoja, jog A. Š. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje įrodyta visiškai. Nors kaltinamoji kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau ji neneigė, kad tarp jos ir kaimyno santykiai yra konfliktiški. Be to, ji negalėjo paaiškinti, kokiu būdu A. Ž. galėjo patirti atitinkamus sužalojimus. Tuo tarpu nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, nurodydamas, kad A. Š. įsibrovusi į jo kambarį sudavė smūgius pagaliais, sudaužė televizorių, ir paėmė jo dokumentus ( T. 2 b. l. 15). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad užfiksuotus sužalojimus A. Ž. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, juostų formos odos nubrozdinimus liemens nugariniame paviršiuje - paveikus kietais bukais, pailgos formos daiktais, o dešinio alkūnkaulio skeveldrinis lūžimas būdingas tieisioginiai traumai, vadinamas apsauginiu, kuris įgaunamas nuo tiesioginio smūgio lazda per pakeltą dilbį, bandant apsisaugoti galvą (T. 1 b. l. 29). 2012-07-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuota televizoriaus „Aniko TV-328“ korpuso sugadinimas (b.l.33-35). Liudytojas D. Ž. parodė, kad pagal gautą išvykimą atvykus į įvykio vietą sutiko nukentėjusįjį ir matė A. Ž. sumuštas rankas ir didelius guzus, dėl to buvo iškviesta greitoji pagalba (T. 2 b. l. 34). D. Ž. taip pat nurodė, kad nukentėjusysis rodė pagalį, kuriuo buvo sužalotas (T. 2 b. l. 34). Liudytoja L. K. parodė, kad su kaltinamąja ir nukentėjusiuoju nebendrauja, tačiau po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į ją pagalbos (T 2 b. l. 25). Liudytojas S. M. nurodė, kad tarp A. Š. ir A. Ž. konflikatai vyksta nuolat. Jis ne kartą lankėsi A. Ž. bute ir tvirtina, kad nukentėjusysis gyveno tvarkingai, triukšmų, išgertuvių jo bute nevyksta. Kolektyvinių pareiškimų iš namo kaimynų buvo tik dėl A. Š. elgesio, o ne dėl A. Ž. (T. 2 b. l. 35). Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina A. Š. kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir tokie A. Š. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Spręsdamas A. Š. pakaltinamumo klausimą teismas atsižvelgia į 2013 m. balandžio 24- gegužės 23 d. teismo psichiatrijos eksperizės aktą, kuriame konstatuota, kad A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nors A. Š. diagnozuotas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas bei organinis asmenybės sutrikimas, tačiau šiuo metu jai netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (T. 1 b. l. 117-120). Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad A. Š. buvo tik ribotai pakaltinama ir taikyti jai Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo.
Kitų kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį – padarytos 4 nusikalstamos veikos, iš kurių vienas baudžiamasis nusižengimas, 2 nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus - veikos padarytos tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos yra baigtos, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – yra pensinio amžiaus, turi neįgalumą, diagnozuotas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas bei organinis asmenybės sutrikimas, todėl teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Nukentėjusysis pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 218,88 Lt turtinę žalą bei 5000 Lt neturtinę žalą, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 4104,90 Lt už nukentėjusiojo gydymą.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. A. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus, kas neabejotinai atsiliepė ir jo būsenai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1 b. l. 24). Vis dėlto byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturinės žalos tenkinamas iš dalies, A. Ž. priteisiant iš kaltinamosios 1 500 litų neturtinei žalai atlyginti.
A. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl 218,88 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais, todėl tenkintinas, priteisiant iš A. Š. nukentėjusiajam A. Ž. 218,88 Lt turtinę žalą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 4104,90 Lt sumai pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš A. Š. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 4104,90 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto;pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams
laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 str., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimu būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. Š.per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. Ž. iš A. Š. 218,88 Lt turtinę žalą ir 1500 Lt neturinę žalą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. Š. 4104,90 Lt už nukentėjusiojo gydymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.