- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2-11323-800/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02929-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- Sodininkų bendrijos „Gija“
- Atsakovas
- S. N.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, Jolitai Vikonienei, dalyvaujant ieškovės Sodininkų bendrijos „Gija“ atstovams P. J. ir advokatei Zitai Ragauskaitei, atsakovei S. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Gija“ ieškinį atsakovei S. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu, kurio reikalavimą patikslino 2015-06-26 prašo priteisti iš atsakovės 195,58 € skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, ieškovės naudai.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė yra sklypo, esančio Sodininkų bendrijoje „Gija“ teritorijoje, savininkė ir sodininkų bendrijos narė, ji privalo mokėti bendrijai nario mokestį ir mokesčius už bendrojo naudojimo objektų naudojimą, priežiūrą, išlaikymą. Šią savo pareigą atsakovė vykdė su uždelsimais, todėl jos skola vis didėjo. 1999 m. liepos 17 d. Sodininkų bendrijos „Gija" susirinkime buvo nuspręsta, kad nario mokesčio dydis priklauso nuo sodo sklypo ploto - po 3.50 Lt už arą, o žemės mokestis po 0.60 Lt už arą. Atsakovė nuosavybės teise valdo 6.21 aro sklypą, todėl šio sprendimo pagrindu jos metinis mokestis iki 2006 metų sudarė 25,46 Lt ( 6,21 aras x 3.5 Lt; 6,21 aras x 0.60 Lt). Taip pat nustatyta, kad sodininkų bendrijos nariai turi prisidėti prie bendrijos teritorijos tvarkymo - atidirbti 4 val. per metus, vienos valandos įkainis - 5 Lt (2002-06-29 Protokolas). 2006 m. birželio 10 d. Sodininkų bendrijos „Gija" susirinkime (Protokolas Nr. 43) bendrijos nario mokestis padidintas iki 4.00 Lt už arą. 2007 m. rugpjūčio 11 d. Sodininkų bendrijos „Gija“ susirinkime (Protokolas Nr. 46) buvo padidintas neatidirbtos valandos talkose įkainis - 20.00 Lt/val. 2008 m. rugpjūčio 2 d. Sodininkų bendrijos „Gija" susirinkime (Protokolas Nr. 50) patvirtintas naujas bendrijos nario mokesčio dydis - 8.00 Lt/aras. Sodininkų bendrijos „Gija" įstatų (įregistruotų 2004-07-07) punkte 22.6 nustatyta, kad už uždelsimą atsiskaityti nustatytais terminais skaičiuojama 0.05 procentai delspinigių. Atsakovei paskaičiuoti delspinigiai už šešių praėjusių mėnesių laikotarpį. Sodininkų bendrijos „Gija" įstatų 22.8 punktu nustatyta, kad nuo dalyvavimo talkose atleidžiami I grupės invalidai ir nariai, kurių sklypai ribojasi su melioracijos grioviu 3 m. pločio, arba tvora, žyminčia Bendrijos teritorijos ribą, jeigu tinkamai ją prižiūri. Atsakovei yra suteikta II invalidumo grupė. Atsakovė skolos dydžio neginčija, tačiau teigia, negalinti dirbti nustatytų valandų Sodo bendrijoje dėl sveikatos būklės - turi antrą invalidumo grupę. Pagal Sodininkų bendrijos „Gija" įstatus atsakovei lengvatos negali būti taikomos.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad byloje pagrindinis ginčas kyla dėl atsakovės dalyvavimo talkose, o atsisakius dalyvauti – dėl nustatyto mokesčio mokėjimo – 20,00 Lt už valandą. Kadangi atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo dalį skolos, ieškinio reikalavimas buvo sumažintas, delspinigiai atskaičiuoti nuo paskutinio mokėjimo. Sutinkamai su bendrijos įstatų 22.8 punktu nuo dalyvavimo talkose atleidžiami I grupės invalidai ir nariai, kurių sklypai ribojasi su melioracijos grioviu 3 m. pločio arba tvora, žyminčia bendrijos teritorijos ribą, jeigu tinkamai prižiūri. Atsakovė pateikė įrodymus jog ji yra II grupės invalidė, jos invalidumo grupė ir darbingumo lygis iki šiol yra nepasikeitę. Dėl šių priežasčių, atsakovė, nedalyvaudama talkose privalo sumokėti bendrijai nustatytą mokestį. Atsakovė talkose nedalyvavo ilgą laiką. Atsakovės pateikti medicininiai dokumentai apie jos nedarbingumą neturi įtakos dalyvavimui talkose, nes bendrijos įstatuose nustatyta teisė nedalyvauti talkose tik I grupės invalidams. Atsakovė nepateikė sąrašo darbų, kurių ji negalėtų dirbti, kita vertus, kaip teigia bendrijos pirmininkas, darbus bendrijos teritorijoje galima dirbti nesunkius – šiukšlių surinkimą, ravėjimą, dažymą, kuriuos galima pasirinkti pagal sveikatos būklę, galima paprašyti kitų asmenų už atsakovę nudirbti darbus bendrijos labui.
Ieškovės atstovas bendrijos pirmininkas P. J. ieškinį palaiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sprendimas tvarkyti bendrijos aplinką buvo priimtas pačių bendrijos narių sprendimu, kadangi samdyti trečiuosius asmenis atlikti bendrijos bendro naudojimo plotų tvarkymo darbus bendrijai kainuotų gerokai daugiau. Bendrijos narių prisidėjimo po 4 valandas prie bendros teritorijos tvarkymo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į asmenis, kurie gauna mažesnes pajamas, yra pensinio amžiaus, tam, kad sumažinti bendrijos nario mokestį prisidėdami prie bendrų teritorijų tvarkymo, o bendrijai nereikėtų samdyti įmonių teritorijos tvarkymui. Atsakovė jokių kontaktų su bendrijos pirmininku nepalaikė, nepranešinėjo apie savo sveikatos būklę. Kai atsakovės paprašė prisidėti prie teritorijos tvarkymo ji kategoriškai pasakė, kad ji yra II grupės invalidė ir jokiose talkose nedalyvaus. Vėliau su atsakove bendravo laiškais, nes su ja nesusikalbėjo. Savo sklypą atsakovė prižiūri tinkamai – nušienauja žolę.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, 2015-04-14 pateiktame rašte nurodė, jog yra nedarbinga, todėl negali dirbti sodininkų talkose, už talkas pinigų nemokėjo. Mokesčius sodo bendrijai mokėjo. Sodų bendrijos pirmininkas iš nario mokesčio pinigų dengė mokesčius už talkas.
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškinio patikslinimu priteisti 195,58 € skolos nesutiko, paaiškino, jog iki 1995 metų ji turėjo nedarbingumą, iki 1997 metų ji galėjo nedirbti, nes buvo pereinamasis laikotarpis. Vėliau jai pasakė, kad ji yra laikoma nedarbinga, kadangi ji yra pensininkė. Nuo 1997 metų ji turi gydytojo pažymą, kad ji negalinti dirbti fizinio darbo. Bendrijos susirinkime, kuriame buvo patvirtintas sprendimas dėl bendrijos teritorijų tvarkymo, ji nebuvo. Apie bendrijos narių susitarimą dėl bendrijos teritorijų tvarkymo ji žinojo. Bendrijos pirmininkas jai nepasiūlė kito sprendimo dėl jos negalėjimo dirbti, pasakė, kad gal ji kitą žmogų gali atsiųsti dirbti už ją. Ji negalinti samdyti žmogaus, kuris už ją atidirbtų bendrijai, kadangi yra pensininkė, pajamų neužtenka. Sodo sklypą nori parduoti, bet jo niekas neperka. Šiuo metu ten dirbti negali, kadangi turėjo stuburo operaciją, po kurios negali pasilenkti. Sveikatos būklė yra labai sunki nuo maždaug 2000-ųjų metų, nuo tada prašo kitų asmenų kad sklype nupjautų žolę, nes pati nieko negali dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė S. N. yra sodininkų bendrijos „Gija“ narė, jai nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijoje „Gija“ esantis 6,21 arų ploto žemės sklypas.
Ieškovei pateikus ieškinį, o vėliau jį patikslinus, ir prašant iš atsakovės priteisti 195,58 € skolos už sodo bendrijos „Gija“ aplinkos tvarkymą, byloje iškilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti mokestį aplinkos tvarkymo mokestį bendrijai. Atsakovė ginčija prievolę mokėti sodininkų bendrijai „Gija“ aplinkos mokestį, argumentuodama tuo, jog ji yra pripažinta visiškai nedarbinga, ko pasekmėje ji turėtų būti atleista nuo aplinkos tvarkymo darbų atlikimo arba mokesčio mokėjimo už aplinkos tvarkymą.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2015 m. birželio 25 d. Sodininkų bendrijai buvo skolinga 195,58 €, kurie susidarė atsakovei nereguliariai mokant mokesčius bendrijai nuo 2001-05-01 iki 2015-06-25, nemokant mokesčių už bendrijos aplinkos tvarkymą (b.l. 83-84). Prievolės mokėti bendrijos nario ir kitus bendrijos narių susirinkimo nustatytus mokesčius yra nustatytos Sodininkų bendrijos „Gija“ įstatuose, kurie buvo įregistruoti juridinių asmenų registre 2004 m. liepos 7 d., pakeitimai įregistruoti 2011 m. gruodžio 30 d. (b.l. 34-39). Kaip nurodyta pateiktuose dokumentuose, tiek pirminėje sodininkų bendrijos „Gija“ įstatų redakcijoje, tiek ir pakeitus įstatus, įstatų 22.1 punktas numatė bendrijos nariams pareigas laikytis bendrijos įstatų, vykdyti Bendrijos narių susirinkimo, Bendrijos valdybos sprendimus; 22.6 punktas įpareigojo bendrijos narius nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokesčius, bei kitas nustatytas įmokas valdybos nustatytais terminais, už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,05 % delspinigius; 22.8. punktu bendrijos nariai buvo įpareigoti dalyvauti keturias valandas per metus Bendrijos valdybos organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose, nuo talkų atleidžiant I grupės invalidus ir narius, kurių sklypai ribojasi su melioracijos grioviu ? 3 m pločio arba tvora, žyminčia bendrijos teritorijos ribą, jeigu tinkamai prižiūri. Bendrijos įstatai buvo keičiami ir bendrijos narių mokesčių mokėjimo klausimai buvo sprendžiami sodininkų bendrijos „Gija“ narių susirinkimuose (b.l. 21, 22, 23-25, 26, 28, 29-31, 32). Bendrijos narių susirinkimų protokolai, kuriais buvo tvirtinami sodininkų bendrijos įstatai ir jų pakeitimai, numatyti bendrijos aplinkos tvarkymo (talkose) valandų kiekiai ar bendrijos narių nustatyti mokesčio už bendrijos aplinkos tvarkymą dydžiai nariui nedalyvavus talkose, nebuvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo (Įstatymo 21 str. 2 d.). Kiekvienas bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (Įstatymo 22 str. 4 d. 1 p.). Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Įstatymo str. 1 d. 15 p.).
Atsakovei S. N. tapus sodininkų bendrijos „Gija“ nariu, ji tuo pačiu prisiėmė ir bendrijos nario įsipareigojimus, susijusius su bendrijos aplinkos tvarkymu, dalyvavimu bendrijos organizuojamose aplinkos tvarkymo talkose arba mokesčio už aplinkos tvarkymą mokėjimu, tuo atveju, jeigu atsakovė neturi galimybės dalyvauti talkoje.
Ginčydama prievolę mokėti mokestį už aplinkos tvarkymą, atsakovė pateikė byloje duomenis, jog ji yra II grupės invalidė – invalidumo pažymėjimą (b.l. 12) ir Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2000-12-04 išvadą (b.l. 13), kuriuose nurodoma, jog atsakovė yra nedarbinga, 2015-04-13 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (b.l. 55), kuriame nurodoma, jog atsakovė negali dirbti fizinio darbo. Nors atsakovės pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes apie jos neįgalumą ir negalėjimą dirbti fizinio darbo, tačiau, pateikti dokumentai negali būti prilyginami sodininkų bendrijos „Gija“ narių įstatų 22.8. numatytai atleidimo nuo dalyvavimo talkose išimčiai, jog nuo dalyvavimo talkose yra atleidžiami I grupės invalidai.
Iš byloje pateiktų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus informacinių raštų (b.l. 69, 73) nustatyta, jog atsakovė nesikreipė į NDNT dėl turėtos invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui, atsakovei nuo 2000-10-31 neterminuotai yra nustatytas 2 (antros) grupės invalidumas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-23 įsakymu Nr. A1-285 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių 3.2. punktu, asmenims nustatyta II invalidumo grupė yra prilyginama 35 procentų darbingumo lygiui (asmuo laikomas iš dalies darbingu). Byloje nesant įrodymų, jog atsakovė kreipėsi į valstybines institucijas dėl jai nustatytos invalidumo grupės patikslinimo ir jai buvo nustatytas visiškas nedarbingumas, teismas daro išvadą, jog atsakovė turi prievolę dalyvauti Sodininkų bendrijos „Gija“ organizuojamose bendrų aplinkos teritorijų tvarkymo talkose arba mokėti bendrijos nustatytus mokesčius už teritorijos tvarkymo darbus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė vengė mokėti mokesčius ieškovei už bendrijos teritorijos tvarkymo darbus (b.l. 83-84), atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.), draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatyme, ar sutartyje numatytus atvejus (LR CK 6.59 str.), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 195,58 € skolos.
Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės mokėti mokesčius už bendrijos teritorijos tvarkymą, terminą, iš jos priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.).
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši šalis ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atkreipia dėmesį į tai, kad nors priteisiama suma yra mažesnė negu ieškovė prašė pradiniu ieškiniu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė po bylos iškėlimo dalį ieškovės reikalaujamos sumos apmokėjo, t.y. atsakovė dalį ieškovės reikalavimo patenkino po bylos iškėlimo, laikytina, kad ieškinys patenkintas pilnai. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovei priteistinos 150,00 € dydžio advokato pagalbos išlaidos, sumokėtas 20,00 € žyminis mokestis.
Valstybė šioje byloje patyrė 5,63 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,
nusprendž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės S. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 195,58 € (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 58 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 20,00 € (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, 150,00 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų, ieškovės Sodininkų bendrijos „Gija“, juridinio asmens kodas: 191394164, naudai.
Priteisti iš S. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 5,63 € (penkis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.