- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-542-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00914-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- O. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko dėl dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimų priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po (duomenys neskelbtini) mirusio S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirusios P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Nurodo, kad jos tėvas S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė pareiškėja ir jos sesuo S. M.. Sesuo S. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Iki mirties S. M. tėvų palikimo nepriėmė. Kadangi sesuo S. M. mirė vėliau nei tėvai, jos palikuonims paveldėjimas atstovavimo teise pagal CK 5.12 straipsnį neatsiranda. Dalį turto pareiškėjos tėvai užgyveno santuokoje, o dalį įgijo, kai turtas po nacionalizacijos jiems buvo sugrąžintas. S. L. ir P. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai (ūkiniai pastatai, šulinys ir kt.), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 4.3800 ha. S. L. ir P. L. testamentų nepaliko, todėl po jų mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą ( CK 5.11 – 5.14 straipsniai). Pareiškėja nurodo, kad yra mirusiųjų dukra - pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) ir gali paveldėti tėvų palikimą. Į notarų biurą dėl tėvų turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, t. y. 3 mėnesius, įpėdiniai nesikreipė. Šį faktą patvirtina ir kartu su pareiškimu teikiama notaro pažyma, kurioje nurodyta, kad po S. L. ir P. L. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos. Nors nei vienas iš įpėdinių per nustatytą terminą nepriėmė mirusiųjų palikimo, kreipdamiesi į notarų biurą, palikimą pareiškėja priėmė kitu būdu - faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Mirus tėvams, pareiškėja liko gyventi šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini). Vėliau kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ir tada tėvų sodyboje lankėsi labai dažnai. O nuo (duomenys neskelbtini) čia vėl nuolat gyvena. Pareiškėja nurodo, kad po tėvų mirties gyvena tuose pačiuose namuose, naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjų asmeniniais daiktais, baldais, elektros prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Nurodo, kad tėvų palikimą ji priėmė iš karto po jų mirties paimdama visus jų daiktus ir pradėdama valdyti visą jų turtą. Pareiškėja moka visus su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius, ją remontuoja, prižiūri.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos O. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad valstybės įmonė Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių faktinį O. R. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), e. b. l. 21. P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), e. b. l. 20. 2019-03-05 archyvo pažyma apie gimimą (e. b. l. 24) patvirtina pareiškėjos giminystės ryšį su S. L., mirusiu (duomenys neskelbtini) mirusia P. L. (pareiškėja yra šių palikėjų dukra). Byloje esančiais duomenimis (notaro 2019-12-20 raštas e. b. l. 33) yra dar viena palikėjų dukra – S. M., mirusi (duomenys neskelbtini) (pirmos eilės įpėdinė), tačiau reikalavimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu pripažinimo iki savo mirties nėra pareiškusi. To nėra padariusi ir jos įpėdinė J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmusi jos palikimą. Pareiškėjos ir palikėjų giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Pas notarą pareiškėja per tris mėnesius nesikreipė, praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėtos paveldėjimo bylos. 2019-04-10 notarės Laimos Muzikevičiūtės rašto duomenimis, po S. L., mirusio (duomenys neskelbtini) palikėjų paveldėjimo bylos nevestos. Byloje neturima duomenų, kad palikėjai sudarė testamentus.
Bylos duomenimis, yra likęs šis turtas: S. L. ir P. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai (ūkiniai pastatai, šulinys ir kt.), esantys (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (yra tik seniūnijos pažyma apie šio turto įrašymą į ūkinę knygą bei valdymą, e. b. l. 26, 27). Taip pat yra likęs žemės sklypas su statiniais, adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 4.3800 ha, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Į šį turtą, įgydama turtines teises, pretenduoja pareiškėja. Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja priėmė savo tėvo, o vėliau ir motinos palikimą po jų mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vadovaujantis S. L. ir P. L. palikimų atsiradimo momentais galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos rašytiniais dokumentais.
Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgą laiką gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011).
Bylos duomenys patvirtina, kad tiek S. L., tiek P. L. palikimai buvo priimti per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus tėvams, pareiškėja O. R. liko gyventi šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini). Vėliau kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ir tada tėvų sodyboje lankėsi labai dažnai. Nuo (duomenys neskelbtini) čia vėl nuolat gyvena. Pareiškėja po tėvų mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjų asmeniniais daiktais, baldais, elektros prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Tėvų palikimą priėmė iš karto po jų mirties paimdama visus jų daiktus ir pradėdama valdyti visą jų turtą. Pareiškėja moka visus su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius, ją remontuoja, prižiūri. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimai (duomenys neskelbtini) metais buvo priimti faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 587 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu pareiškėjai O. R. gauti paveldėjimo teisės liudijimus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.