Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-839-893/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-05
Bylos Nr.
e1-839-893/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48300-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
Z. A., I. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-839-893/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48300-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaravusi gyv. vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir

I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaravusi gyv. vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. A. tyčia sukėlė fizinį skausmą, o būtent: ji, 2020-12-10 apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilės girtumas,) veikdama kartu su I. A., konflikto metu, I. A. sugriebus abejomis rankomis nukentėjusiajai A. B. už plaukų ir pastarąją tampant, ji (Z. A.) priėjusi tyčia sudavė 6 kartus kumščiais A. B. į galvos sritį ir kaklą, tokiais bendrais veiksmais su I. A. ji sukėlė fizinį skausmą A. B.. Šiais savo veiksmais Z. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

I. A. tyčia sukėlė fizinį skausmą, o būtent: ji, 2020-12-10 apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilės girtumas,) veikdama kartu su Z. A., konflikto metu, sugriebė abejomis rankomis nukentėjusiajai A. B. už plaukų ir pastarąją tampė, o Z. A. priėjusi tyčia sudavė 6 kartus kumščiais A. B. į galvos sritį ir kaklą, tokiais bendrais veiksmais su Z. A. ji sukėlė fizinį skausmą A. B.. Šiais savo veiksmais I. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji Z. A. savo kaltę prisipažino visiškai ir nurodė tokias aplinkybes. I. A. yra jos vyro V. A. sesuo. I. atvažiavo pas juos į svečius, visi vartojo alkoholį. Bendrame koridoriuje su kaimynais gėrė degtinę. Buvo girta, pamena, kad tampė kaimynę A. už plaukų, matė kad ir I. darė tą patį. Ji pirmoji pradėjo tampyti kaimynę A. už plaukų. Kaimynams jas išskyrus, A. nubėgo namo, o ji su I. spardė jos buto duris. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, su kuriais ji barėsi, bandė bėgti tačiau buvo sulaikyta. (b. l. 75-77). Papildomai apklausta parodė, kad su 2020-12-11 įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka, prisipažįsta pilnai dėl A. B. suduotų smūgių skaičiaus ir labai gailisi. Ji atsiprašė nukentėjusiosios. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. A. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė tokias aplinkybes. Z. A. yra jos brolio žmona. Ji atvažiavo į svečius pas brolį V. A. ir Z. A., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholinius gėrimus. A. B. yra Z. kaimynė iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto, kurią žino tik iš matymo, tarpusavio santykių nėra. Ryte, laiko neatsimena, joms būnant bute, atėjo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kaimynė A. Su pareigūnais šnekėjo brolis. Pareigūnai pasakė joms ramintis, netriukšmauti ir išėjo. Kaimynė A. irgi stovėjo koridoriuje, bet policijos pareigūnai jai pasakė eiti namo, kad nekiltų konfliktas. Visą dieną gėrė degtinę, vėliau išėjo iš buto ir gėrė bendrajame koridoriuje prie Z. buto, sėdėjo ant spinteles. Koridoriuje gėrė ji, Z., brolis V. ir kaimynas iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto. Vėliau iš savo buto išėjo A. ir kažką joms pasakė, ką neprisimena, jos pradėjo bartis. A. nuėjo į prausyklą, ji iš paskos su Z.. Ji pirma sugriebė rankomis A. už plaukų ir kratė. Ji nematė, kad Z. muštų kumščiais A., matė tik kai už plaukų ją tampė. Tada A. pabėgo nuo jų pas save namo. O jos atėjo prie jos buto, kur spardė duris, rėkė jai, kad išeitų. Per duris girdėjo, kaip A. pasakė, kad kvies policiją. Koridoriuje stovėjo brolis ir kaimynas iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto. Netrukus atėjo policijos pareigūnai, jos tuo metu sėdėjo ant spinteles su Z. Su pareigūnais nenorėjo važiuoti, Z. bandė pabėgti, todėl pareigūnai uždėjo joms antrankius ir sulaikė. Dėl šio įvykio gailisi, žada atsiprašyti A. B. dėl savo elgesio. (b. l. 104-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. B. nurodė tokias aplinkybes. 2020-12-10 apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini), ji išėjo iš savo buto nr. (duomenys neskelbtini) į bendrą bendrabučio laiptinės koridorių. Koridoriuje buvo pažįstamos I. A. ir Z. A., kurios gyvena šiame name, bet jų buto numerio neatsimena. Jos vartojo laiptinėje alkoholį. Pamačiusios ją, I. A. priėjo prie jos ir pradėjo kabinėtis, aiškino jai, jei dar kartą iškvies policijos pareigūnus, tai ją sumuš. Ji jai nieko neatsakė. I. buvo girta, elgėsi agresyviai ir be jokios priežasties jai pagriebė dviem rankom už jos plaukų ir pradėjo tampyti. Ji priešinosi ir jai pavyko išsilaisvinti. Tada iš karto priėjo Z. A., kuri pradėjo ją muštis kumščiais per galvą ir kaklą. Sudavė 6 kartus. Po suduotų smūgių jai pavyko pabėgti. Ji įbėgo į savo kambarį ir užsirakino. Tada paskambino į policiją ir pranešė apie minėtą įvykį. I. A. ir Z. A. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Belaukiant policijos atvykimo I. A. ir Z. A. daužė bei spardė jos buto duris. Dėl to materialinė žala nepadaryta, durys tvarkingos. Tai įvyko ne pirmą kartą, dėl ko ji anksčiau jau yra rašiusi pareiškimus. I. A. ir Z. A. taip pasielgė, nes ji 2020-12-09 18.00 val. dėl jų elgesio kvietė policiją. Dėl 2020-12-10 įvykio, Z. A. ir I. A. pretenzijų neturi, jos atsiprašė, jai jokia žala dėl to nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, bet taikytis ji nesutinka. (b. l. 27-29,40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė tokias aplinkybes. 2020-12-10 apie 12 vai. 08 min. patruliuojant kartu su vyriausiąją patrule K. A. nustatytame maršrute iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), 1 a. prieš 2 min. pranešėją primušė kaimynas, mušė per galvą. Prašo paskubėti, nes laužiasi į butą. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. B. gim. (duomenys neskelbtini)., kuri paaiškino, kad laiptinėje sėdintys ir girtaujantys asmenys, kaimynai, nuolatos jai grasina, smurtauja ir neleidžia ramiai gyventi. Pranešėja bijo dėl savęs ir dėl savo vaikų, kurių šiandien namie nebuvo. A. B., nurodė jiems dvi kaimynės, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo I. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir Z. A. gim. (duomenys neskelbtini), kurios pasak pranešėjos sugriebusios ją, trenkė jai į galvos sritį, ko pasėkoje ši pajautė fizinį skausmą galvos srityje. Šios dvi moterys buvo akivaizdžiai neblaivios, iš burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, moterys elgėsi agresyviai, nenuspėjamai. Bendro naudojimo patalpose, t.y koridoriuje buvo daug pašalinių asmenų, kurie trukdė dirbti ir bendrauti. Kylant agresijai iš galimai smurtaujančių moterų, bei kartų buvusių neblaivių kaimynų buvo paprašyta atsiusti kitą ekipažą į pagalbą, patraukti pašalinius asmenis ir neišleisti iš akiračio I. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir Z. A. gim. (duomenys neskelbtini), kad moterys nepasišalintų. Pranešėja sunkiai ką galėjo pasakyti, nes skundėsi dideliu galvos skausmu. Akivaizdžių kraujuojančių žaizdų nesimatė. Tačiau pranešėja buvo labai susijaudinusi, išsigandusi. Ši minėjo, kad dvi kaimynės laužėsi pas ją į būstą, siekdamos patekti į vidų, bei susidoroti su pranešėja. Nukentėjusi moteris paaiškino, kad vakar taipogi buvo kviesta policija, dėl panašaus konflikto su minėtais asmenimis. Buvo grasinama peiliu bei susidorojimų. Laukiant pagalbos ir tuo tarpu bendraujant tiek su nukentėjusia, tiek su I. A. ir Z. A. ir bandant atitraukti nepageidaujamus konfliktiškus asmenis bendro naudojimo patalpoje, Z. A. pasinaudojus proga bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytos. (b. l. 44-46).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3636/2020(01) matyti, kad A. B. sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2020-12-10, nenustatyta. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ji apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Ši nusikalstama veika yra tyčinė ir laikoma padaryta tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamųjų Z. A. ir I. A. kaltė padarius joms inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Kaltinamosios Z. A. ir I. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltomis prisipažino visiškai ir nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su byloje esančiais įrodymais – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, liudytojų bei pačios nukentėjusiosios parodymais. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad Z. A. ir I. A. veika nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Z. A. ir I. A. pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas skirdamas bausmę Z. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę. Be to, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą (uždraustą) veiką, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajao už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, pagal Z. A. ir jos padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji Z. A. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinama, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Z. A. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020-12-10 12.40 val. iki 2020-12-11 12.35 val. (viena diena) Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai Z. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismas skirdamas bausmę I. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę. Be to, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą (uždraustą) veiką, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, pagal I. A. ir jos padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. A. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinama, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

I. A. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020-12-10 12.40 val. iki 2020-12-11 11.45 val.. (viena diena) Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Z. A. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant, ją: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. A. paskirti galutinę – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti Z. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-12-10 12.40 val. iki 2020-12-11 12.35 val, (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti

I. A. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant, ją: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. A. paskirti galutinę – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-12-10 12.40 val. iki 2020-12-11 12.45 val, (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti

Išaiškinti Z. A. ir I. A., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Grizickas