Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 14 d. apie 17.58 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, esant 1,74 ‰ ± 5 % promilių girtumui, t. y. vidutiniam neblaivumo laipsniui, vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį “VW Jetta”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliaciniame skunde A. T. neginčija įrodymų vertinimo, nenurodo jokių naujų duomenų, kuriuos reikėtų papildomai tirti, o tik pateikia savo argumentus dėl, jo nuomone, padarytų procesinių teisės pažeidimų. Dėl to apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Apeliantas prašo jo administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, nes apeliantas nepasitiki Šiaulių apygardos teismu ir reiškia šiam teismui nušalinimą.

ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, o taip pat bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Pagal ATPK 249 straipsnio 2 dalį ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, šiuo atveju taikomos BPK nuostatos. Pagal BPK 57 straipsnį bei suformuotą teismų praktiką, nušalinimas gali būti pareikštas tik konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui. Iš bylos matyti, kad A. T. administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka paskirta nagrinėti teisėjai V. Žindulienei, kuri šioje administracinio teisės pažeidimo byloje iki skundžiamo sprendimo priėmimo byloje neatliko nei vieno procesinio veiksmo, nepriėmė nei vieno sprendimo. Taip pat nenustatyta nei viena iš BPK 58 straipsnyje numatytų sąlygų, dėl kurių teisėja turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nesant nusišalinimo pagrindų teisėja neturi pagrindo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, todėl apelianto prašymas dėl nušalinimo netenkinamas.

Iš bylos matyti, kad 2013-10-31 nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjui S. R., A. T. administracinio teisės pažeidimo byla buvo paskirta nagrinėti teisėjui V. G., todėl nėra pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentu, kad pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, jis turėjo būti informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Bylos medžiaga liudija, kad A. T. siųsti teismo šaukimai tiek jo gyvenamosios vietos adresu, tiek ir į darbovietę, nebuvo įteikti, nurodant, kad jis atostogauja užsienyje (2 t. 3, 8 b. l.), o apelianto šeimos narys – motina, nurodė, jog nežino, kur yra jos sūnus (8 b. l.). Taigi, apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir tinkamai nepranešęs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nesilaikė BPK 223 straipsnio nuostatų. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą, nes asmens, kaltinamo padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra privalomas (ATPK 272 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad jis bylos nagrinėjimo laiku (2013 m. lapkričio mėnesį) atostogavo, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo atostogas ar išvyką į užsienį, nepateikė. Pastebėtina, kad nei ATPK, nei BPK nenumatyta, jog atostogos laikomos svarbia neatvykimo į teismą priežastimi. Be to, iš bylos matyti, kad ne tik A. T., bet ir liudytojai administracinio teisės pažeidimo byloje buvo apklausti, davė paaiškinimus apie A. T. padaryto teisės pažeidimo aplinkybes (1 t. 48–53, 75–83, 116-117 b. l.). Taigi, A. T. pozicija dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo teismui buvo aiški. Apeliantas taip pat buvo informuotas apie tai, kad bylą nagrinėjęs teisėjas S. R. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo (1 t. 159 b. l.), kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-10-11 nutartį, todėl pripažįstama, kad A. T. žinojo, jog jo administracinio teisės pažeidimo byla bus paskirta nagrinėti kitam teisėjui, tačiau bylos eiga apeliantas nesidomėjo, nepateikė jokio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam dalyvaujant. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. T. dalyvavimas bylą nagrinėjant iš naujo teisme nebuvo būtinas. Be to, apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, posėdyje ištyrė visus byloje esančius surinktus duomenis, tarp jų ir byloje kelis kartus teisme apklaustų liudytojų parodymus (2 t. 11-12 b. l., 1 t. 48–53, 75–83, 116-117 b. l.), todėl tai, kad teismas posėdyje iš naujo neapklausė apelianto ar liudytojų, nelaikytina esminiu pažeidimu, sukliudžiusiu teismui priimti teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į visas šias paminėtas aplinkybes daroma išvada, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė esminių procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą.

Įvertinus byloje esančią medžiagą – A. T. paaiškinimus, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. S., G. P., V. P., Ž. G., V. P., G. K. parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokole, asmens blaivumo teste, Ž. G., A. S. tarnybiniuose pranešimuose, alkotesterio patikros sertifikate užfiksuotus duomenis – daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei padarė pakankamai argumentuotas išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad A. T. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pastebėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas prisipažino vairavęs automobilį išgėręs alaus (1 t. 2 b. l.). Taigi, A. T. iš karto po pažeidimo padarymo prisipažino vairavęs transporto priemonę neblaivus. Teisme apeliantas taip pat neneigė vairavęs automobilį išgėręs, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, jog jis nesutiko su jam nustatyto girtumo laipsniu. Iš asmens blaivumo testo Nr. 7871 matyti, kad 2012-12-14, 17.58 val. A. T. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas. Nagrinėjamoje byloje apeliantui girtumas buvo nustatytas alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcolmeter 500“, kuriam 2012-10-17 AB “(duomenys neskelbtini)” išdavė patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (33 b. l.), kuriuo patvirtino, kad alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2013 m. balandžio 16 d., todėl galiojo ir ginčijamo pažeidimo padarymo metu. Asmens blaivumo testas Nr. 2271 liudija, kad 2012-12-15, 00.46 val., t. y. po pažeidimo praėjus daugiau nei 6 valandoms, A. T. buvo nustatytas 0,77 promilių neblaivumas (3 b. l.). Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. T. tiriamo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. pažeidė KET 14 punkte numatytą draudimą viruoti transporto priemonę neblaiviam, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Dėl to teismo sprendimas nubausti apeliantą padarius šį teisės pažeidimą yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

A. T. nuobauda paskirta sankcijos ribose, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra per griežta. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.