- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 1-59-547/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00557-12-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Civilinis ieškovas
- M. J.
- Kaltinamasis
- D. J.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
- Kategorijos
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nukentėjusiajam civiliniam ieškovui M. J. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
D. J., a/k (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirba UAB ,,L. ir d.“, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-08-18 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 10 MGL dydžio bauda (1300 Lt), bauda sumokėta 2012-01-24, teistumas neišnykęs, -
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra: 2012 m. spalio 16 d., apie 23.30 val., Matuizų k., Varėnos r., prie parduotuvės „Aibė“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kilus asmeniniam konfliktui, ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių M. J. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą III danties srityje ir pakrumplio srityje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Tokiais veiksmais D. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis D. J. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme prisipažino kaltas ir parodė, kad M. J. pažįsta, nes kartu mokėsi, santykiai geri, konfliktų neturėjo. 2012-10-16 vakare su M. J. ir draugais E. J., E. Z., M. Č. buvo Matuizų k., Varėnos r., vaikų darželio teritorijoje, kur gėrė alų. Jau vėlų vakarą visi atėjo prie parduotuvės „Aibė“. Kaltinamasis paaiškino, kad tą vakarą buvo stipriai girtas, todėl visko neprisimena. Prisimena, kad tą vakarą abu su M. kvailiojo, tai yra juokaudami stumdėsi. Būnant prie parduotuvės visa tai įkyrėjo ir pasakė „gana, baigiam“, bet jis vis tiek lindo, pradėjo kviesti muštis „vienas ant vieno“. Prisimena, kad M. sudavė 3-4 kartus kumščiu į veidą. M. nukrito ant žemės du kartus, jo veidas buvo kruvinas. Kaltinamasis patvirtino, kad M. J. smūgių jam nesudavė, jis nuėjo į namus. Smūgius M. sudavė, nes jis lindo, tai įnervino ir sudavė, kad jis atsikabintų. Jis paaiškino, kad nesitikėjo, jog taip gali baigtis jų muštynės, tokių pasekmių nenorėjo. Kaltinamasis patvirtino, kad ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Jis paaiškino, kad pripažįsta ir nukentėjusiojo teisę į civilinį ieškinį, tačiau mano, kad nukentėjusiojo paprašyta 7000 Lt suma yra per didelė.
Nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2012-10-16 vakare su pažįstamais D. J., E. Z., E. J. ir kitais Matuizų k., Varėnos r. vaikų darželio teritorijoje gėrė alų. Apie 23.30 val. visi atėjo prie parduotuvės „Aibė“. Tuomet buvo neblaivus. D. J. be jokios priežasties prikibo ir pradėjo kviesti eiti su juo muštis sakydamas „einam vienas ant vieno“. Sutiko eiti su juo muštis. Abiems stovint vienas priešais kitą, D. pirmas du kartus kumščiu kirto į veidą. Nuo smūgių nugriuvo, sąmonės neprarado, greitai atsikėlė, bandė D. ranka suduoti smūgį, bet nepataikė. Tada D. dar du kartus sudavė kumščiu į veidą, dėl to vėl nukrito ant žemės. Pajuto stiprų skausmą žandikaulyje, iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Atsikėlęs, nuėjo į namus, kreipėsi į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Kitą dieną kreipėsi į Vilniaus Žalgirio kliniką, kur buvo gydomas dėl žandikaulio lūžimo. Jis nurodė, kad gydymas truko apie mėnesį, buvo keturios operacijos. Su D. anksčiau konfliktų neturėjo, mokėsi toje pačioje klasėje. Po įvykio dėl sužalojimų patyrė didelį skausmą, stresą, teko iškęsti dideles kančias, nes gydymas buvo komplikuotas, buvo operuojamas, teko patirti didelius nepatogumus, diskomfortą, nes negalėjo kalbėti, valgyti. Byloje reiškia 7000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos ir prašo, kad ši suma būtų priteista iš kaltinamojo.
Liudytojas E. J. parodė, kad ir D. J., ir M. J. yra jo draugai. Kiek žino, jų tarpusavio santykiai buvę nepriešiški, jie buvę klasiokai. 2012 m. spalio 16 d. vakare su draugais D. J., M. J., E. Z. ir M. Č. buvo Matuizų k., Varėnos r. prie vaikų darželio, kur visi gėrė alų. Apie 23.30 val. visi atėjo prie parduotuvės „Aibė“. Tuo metu visi jau buvo neblaivūs. Būnant prie parduotuvės, D. J. su M. J. pradėjo bartis. Vienas kitą ragino: „einam vienas ant vieno“. Matė, nes buvo šalia, kai D. J. 3-4 kartus kumščiu trenkė M. J. į veidą. Šis nuo smūgių trumpam buvo nukritęs ant žemės. Kai atsikėlė, matė, kad jo veidas buvo kruvinas, iš burnos bėgo kraujas. Kažką jis pasakė D. ir nuėjo į namus. Liudytojas patvirtino, jog nematė, kad M. J. būtų smūgius sudavęs D. J.. Viskas vyko trumpai, gal keletą minučių, triukšmo nebuvo, keiksmažodžiai nebuvo vartojami. Mano, kad M. buvo sumuštas dėl tarp jo ir D. įvykusio barnio, žodinio ginčo, nes abu buvo neblaivūs. Liudytojas paaiškino, kad M. atsikėlęs nuo žemės sudavė jam vieną smūgį, bet jis pretenzijų neturi, mano, kad jis tuo metu gerai nesiorientavo aplinkoje.
Liudytojas E. Z. parodė, kad D. J. ir M. J. yra jo pažįstami. Kiek žino, anksčiau tarp D. ir M., kurie buvo klasiokai, jokių konfliktų nebuvo. 2012 m. spalio 16 d. vakare su D., M., E. J. ir M. Č. buvo Matuizų k., Varėnos r. prie vaikų darželio. Čia visi gėrė alų. Jau naktį, valandos neprisimena, visi atėjo prie parduotuvės „Aibė“. Tuo metu visi jau buvo neblaivūs. D. J. su M. J. pradėjo kažką aiškintis, kažką vienas kitam įrodinėjo, ginčijosi. Į jų barnį nesikišo. Vienu metu jiedu vienas kitą pradėjo kviesti eiti muštis. Abu stovėjo vienas priešais kitą, kai D. J. staiga 3 kartus kumščiu sudavė M. į veidą. M. rankos buvo nuleistos, jis net neužsimojo. Šis nuo smūgių trumpam nukrito ant žemės, bet greitai atsikėlė. Matė, kad jo veidas buvo kruvinas, iš burnos bėgo kraujas. Jis D. pasakė kažką panašaus, kad dar susitiks, ir nuėjo į namus. M. D. smūgių nesudavė, gal nespėjo, nematė, kad būtų bandęs suduoti. Nei barnio metu, nei smūgių sudavimo metu triukšmo nebuvo, keiksmažodžiai nebuvo vartojami. Mano, kad šis konfliktas įvyko dėl to, kad abu buvo neblaivūs, D. pasikarščiavo. Negirdėjo, kad M. būtų įžeidinėjęs, vadinęs keiksmažodžiais D..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę, be jo visiško savo kaltės pripažinimo patvirtina ir kita bylos medžiaga.
Nukentėjusiojo protokolu – pareiškimu policijai, kuriame nurodoma, kad D. J. sudavė jam smūgius į veidą, juto stiprų skausmą žandikaulyje. Konflikto metu buvo sulaužytas žandikaulis, teko ilgai gydytis. Prašo kaltą asmenį patraukti atsakomybėn (b. l. 2).
Specialisto išvadoje Nr. G 1111/12 (06)/12 (06), 2012-12-03, pažymima, kad M. J., gim.1991 m., padaryta apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas III danties srityje ir pakrumplio srityje. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, smūgiuojant rankomis ar kojomis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 7-9).
Nukentėjusysis M. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą Kalno g., Matuizų k., Varėnos r. prie parduotuvės „Aibė“ pastato Nr. 4 ir paaiškino, kad šioje vietoje jam būnant D. J. sudavė smūgius (b.l. 12-14).
Įtariamasis D. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą Kalno g., Matuizų k., Varėnos r. prie parduotuvės „Aibė“ pastato Nr. 4, paaiškina, kad šioje vietoje jis sudavė smūgius M. J. (b.l. 32-34).
Kaltinamojo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1d. Bylos nagrinėjimo eigoje pasitvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo asmeninis konfliktas, kaltinamasis pirmasis sudavė smūgius nukentėjusiajam M. J. ir pripažįsta, kad nukentėjusysis jam smūgių nesudavė. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtinami specialisto išvada. Todėl kaltinamojo veika teisingai buvo kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes, t.y. pagal BK 138 str. 1d.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis D. J. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu BK 11 str. 3d. Jis neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose (b.l. 38). Administracine tvarka baustas, nuobaudų galiojimas jau pasibaigęs (b.l. 42-43). Kaltinamasis teisiamas antrą kartą ir ankstesnis jo teistumas nėra išnykęs. D. J. yra recidyvistas LR BK 27 str. prasme. LR BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 138 str. numato tris bausmės rūšis: laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis pripažino kaltę, pripažįsta ieškinius ir siekia juos atlyginti, taikytinas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas M. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad D. J. nukentėjusiajam M. J. žalą padarė nusikalstamais veiksmais, todėl yra pagrindas kaltinamąjį įpareigoti žalą atlyginti. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą dėl patirto smurto, suduotų smūgių, patyrė pažeminimą, tai yra nustatyta neginčijamai. Tačiau priteisiant žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko abipusis konfliktas, nukentėjusysis provokavo kaltinamąjį atlikti tokius veiksmus, kviesdamas jį eiti muštis vienas prieš vieną. Teismas, priteisdamas neturinės žalos dydį, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga jo padarytai veikai. Kaltinamasis yra jaunas ir darbingas asmuo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas, ir nukentėjusiajam priteistina 4000 Lt.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 10 488,33 Lt M. J. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis nusikalstamais veiksmai padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai. Bylos dokumentais įrodyta, kad nukentėjusysis buvo gydomas. LR CK 6. 263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. J. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., ir jam skirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant tęsti darbą , neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybinei ligonių kasai, es. Kalvarijų g. 147, Vilniuje, įm.k. (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ 10 488,33 Lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 33 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. J. gydymą.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per 20 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.