Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1170-619/2018 pagal ieškovo advokato D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

5. 2019 m. kovo 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Kartu su prašymu pateikta 2019 m. vasario 11 d. sudaryta šalių taikos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje yra pasisakyta dėl šalių teisės užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo, o ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje civilinės bylos proceso stadijoje, įskaitytinai ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 ir 4 dalys, 302 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis). Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

7. Nagrinėjamoje byloje šalys 2019 m. vasario 11 d. sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Kadangi taikos sutartis pateikta pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui, jos tvirtinimo klausimas sprendžiamas apeliacinėje instancijoje (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

8. Taikos sutarties 4 punkte šalys patvirtino, kad joms žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, pripažįsta, kad jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir / ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 56 straipsnyje nurodyta, kad Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Viena iš Advokatūros įstatyme išvardytų Lietuvos advokatūros funkcijų yra Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą (Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Lietuvos advokatūra, atstovaujama Advokatų tarybos pirmininko, turi teisę sudaryti byloje pateiktą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis (be kita ko, žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 paskelbto ir Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu priimto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 65–66 punktus).

9. Teisėjų kolegija tvirtina visą šalių pateiktas taikos sutarties tekstą, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai: prielaidos sudaryti taikos sutartį, patvirtinama, kad šalims žinomos civilinės bylos nutraukimo, sudarius taikos sutartį, procesinės pasekmės, prašymo pateikimo tvarka bei nurodomas sudaromos taikos sutarties egzempliorių skaičius (šalių pateiktos taikos sutarties įžanginė dalis, dalis 3 punkto, 5 punktas). Patvirtinus taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10. Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (3 punktas), todėl teisėjų kolegija nesprendžia šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Teismo išlaidų, kurias šalys susitarė mokėti lygiomis dalimis, nenustatyta. Patvirtinus taikos sutartį, apeliantei Lietuvos advokatūrai turi būti grąžinta 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 56,25 Eur (75 Eur x 75 proc.; CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1170-619/2018.

Patvirtinti ieškovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Lietuvos advokatūros (juridinio asmens kodas 300099149), atstovaujamos Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės, 2019 m. vasario 11 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Pripažinti advokato D. V. drausmės byloje priimtą Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 27/2017 negaliojančiu.

2. Perduoti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismui advokato D. V. drausmės bylą Nr. 27/2017 nagrinėti iš naujo.

3. Šalys nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo patirtas išlaidas šalys sumoka lygiomis dalimis.

4. Šalys perskaitė taikos sutartį ir pareiškia, kad ji atitinka jų valia, visos jos nuostatos buvo individualiai aptartos, yra sąžiningos, teisingos ir esminės šalių ginčui užbaigti taikiai, nepažeidžia šalių interesų.

Civilinę bylą pagal ieškovo advokato D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo, nutraukti.

Gražinti atsakovei Lietuvos advokatūrai (juridinio asmens kodas 300099149) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir 25 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 181138.