Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-1138-561/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-17
Bylos Nr.: eI2-1138-561/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03257-2022-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Arūnas Kaminskas (pirm.)
Pareiškėjas: R. V.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Advokatai: Gediminas Valantiejus

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-1138-561/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03257-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas

dalyvaujant pareiškėjai R. V., jos atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,atsakovės atstovėms Eglei Mačionienei ir Lilijai Krezub,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba yra Aplinkos ministerijos pavaldume), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybes, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atlyginti 20 000 Eur turtinę bei 20 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto – Nacionalines žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių (io) su žemės sklypo, įregistruoto nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), netinkamu suformavimu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad nuosavybes teise valdo jai priklausantį 1,25 ha ploto žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Paaiškina, jog nors Žemės sklypas buvo suformuotas ir jo paskirtis nustatyta dar 2003 m., suformuojant žemės sklypą, nustatant jo paskirtį, naudojimosi tvarką, tvirtinant žemės sklypo planą atsakovės buvo padaryti esminiai imperatyvių teises normų pažeidimai. Pabrėžia, jog dėl minėtų pažeidimų pasekmių pašalinimo, Žemės sklypo tinkamo suformavimo, dėl to kilusios žalos atlyginimo pareiškėja ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau pastaroji jokių veiksmų siekiant pasalinti pažeidimus nesiėmė.

Akcentuoja, jog, siekiant išspręsti situaciją dėl Žemės sklypo neteisėto suformavimo ir jo pasekmių šalinimo buvo ne kartą kreiptasi į atsakovę ir Vilniaus rajono savivaldybę nuo 2017 m. gegužes mėnesio ir ypač nuo 2020 m. daug kartų prašant suformuoti privažiavimą prie Žemės sklypo, perleidus pareiškėjos nuosavybėn šalia esantį valstybinį sklypą, kuris turi privažiavimą prie pagrindinio kelio, arba pareiškėjai priklausantį Žemės sklypą pakeisti į kitą valstybinį sklypą su vandens telkiniu ir medžiais, nutolusiu tokiu pat atstumu nuo Vilniaus arba kad valstybė kompensuotų pareiškėjos patiriamą žalą už neteisėtai suformuotą Žemės sklypą, tačiau visi minėti prašymai tenkinti nebuvo.

Teigia, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą atsakovė, kaip kompetentingas žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą užtikrinantis viešojo administravimo subjektas, privalėjo užtikrinti visų teises norminių aktų taikymą pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo suformavimo bei įteisinimo metu, taip pat gavusi prašymus bei informaciją, kad Žemės sklypas suformuotas netinkamai.

Nurodo, jog Žemės sklypo suformavimo neteisėtumą, kurį nulėmė atsakovės veiksmai bei neveikimas nesilaikant teises norminių aktų, patvirtina tai, kad Žemės sklypas yra netaisyklingų ir neracionalių ribų (nėra kompaktiškas, t. y. suformuotas kaip ištęstinė vingiuota linija, jokiais būdais neatitinka stačiakampio ar panašios į jį formos ir apskritai net neturi jokių tiesiomis linijų formomis suformuotų ribų nei iš vienos pusės/krypties), taip pat jis neturi tinkamo įvažiavimo/patekimo į jį. Teigia, kad tai aiškiai matyti iš Žemės sklypo plano ir jo nuotraukų, kuriose matyti, kad plane apibrėžtame įvažiavime į sklypą yra vandens telkinys – upelis ir nustatyta jo apsaugos zona, tolesnis patekimas į sklypą taip pat yra apsunkintas, nes dėl netaisyklingų sklypo ribų Žemės sklypas „5“ ir „16“ sklypo plane pažymėtuose taškuose susiaurėja iki ploto, mažesnio nei pradinis įvažiavimas į sklypą.

Atkreipia dėmesį, jog Žemės sklypo reljefas taip pat yra netolygus (įkalnės ir kalnai), dėl ko nėra įmanoma įrengti privažiavimo į Žemės sklypą tiek išorėje, tiek ir jo viduje.

Pažymi, kad atsakovė minėtų aplinkybių egzistavimo niekaip nepaneigė ir net su jomis sutiko 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1SS-1860-(5.59 E.) „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 1 d. raštas) pabrėždama būtinybę suformuoti ir nustatyti papildomus servitutus patekimui į Žemės sklypą. Akcentuoja, jog skirtingai nei nurodoma 2020 m. spalio 1 d. rašte, aplink Žemės sklypą nėra vien tik privatūs žemės sklypai, bet yra ir valstybinės žemės sklypas.

Teigia, kad Žemės sklypo neįmanoma naudoti pagal esamą nustatytą paskirtį – žemės ūkio veiklai ir su tuo susijusiems poreikiams, pavyzdžiui, ūkininko ūkio sodybos steigimui pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, – dėl jame nustatytų apribojimų – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kadangi sklypo ribose yra vandens telkinys (Nemenčios upelis), taip pat dėl jame esančių želdinių, kurių visų kirsti ar šalinti taip pat neleidžiama. Atkreipia dėmesį, jog Žemės sklypo teritorija, kuriai nustatyti žemės naudojimo apribojimai ir specialios žemės naudojimo sąlygos sudaro didžiąją dalį Žemės sklypo teritorijos, kadangi be vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų apribojimų sklype yra ir 0,0093 ha dydžio kelių apsaugos zona, 0,0244 ha dydžio elektros linijų apsaugos zona ir pats vandens telkinys (upelis), kurio į Žemės sklypą patenkantis plotas yra 0,1290 ha. Akcentuoja, kad minėti ribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 ir 100 straipsniuose.

Nurodo, jog šie ribojimai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apima draudimus atlikti konkrečius žemės ūkio darbus bei veiksmus, pavyzdžiui tręšti žemę, šalinti želdinius, dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus ir t. t., bei tokiu būdu yra nesuderinami su jokia intensyvia žemės ūkio veikla.

Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ribojimai taikomi iš esmės visam pareiškėjos Žemės sklypui, o ne kažkuriai konkrečiai jo daliai, kas reiškia, jog žemės ūkio veikla yra apribota visame šiame sklype.

Papildomai pažymi, jog, kaip nurodyta Vilniaus rajono savivaldybės 2021 m. gegužės 12 d. atsakyme Nr. A33(1)-4112, Žemės sklypui yra priskirta Z3 tvarkymo zona, suprantama kaip intensyvaus ūkininkavimo grupė, kurioje teikiamas prioritetas intensyvioms žemės ūkio teritorijoms, kurios nepasižymi gamtinėmis vertybėmis ar svarbiomis apsauginėmis funkcijomis. Tokio pobūdžio teritorijoje turėtų būti plėtojamas esamas tradicinis žemės ūkis, nekeičiant esamos agrarinio kraštovaizdžio struktūros, taip pat tokioje zonoje yra galima ūkininko ūkio statyba, kas pripažįstama ir teismų praktikoje, taikant žemės teisinius santykius reglamentuojančius teises norminius aktus. Tačiau, dar kartą akcentuoja, kad esamas Žemės sklypo išplanavimas ir jam priskirti ribojimai (specialiosios naudojimo sąlygos) jokios intensyvios žemės ūkio ir su ja susijusios veiklos šiame sklype vykdyti apskritai neleidžia ir ji paprasčiausiai neįmanoma, kas neatitinka ir nustatytos bei įteisintos sklypo paskirties ir jos tvarkymo zonos statuso.

Pabrėžia, kad atsakovės ir jos tarnautojų veiksmais bei sprendimais suformuotas Žemės sklypas yra neracionalių, nekompaktiškų ribų, nesuformuotas joks įvažiavimas ir patekimas į šį sklypą, Žemės sklype jokia ūkine veikla verstis pagal sklypo paskirtį neleidžiama ir negalima dėl jame esančių želdinių ir nustatytos vandens telkinio (upelio) apsaugos zonos, nors atsakovės ir jo tarnautojų veiksmais bei sprendimais sklypui buvo priskirta „žemės ūkio paskirtis“. Teigia, kad atsakydama į pareiškėjos prašymus dėl Žemės sklypo statuso koregavimo, su tuo susijusios žalos atlyginimo atsakovė jokių aktyvių veiksmų dėl Žemės sklypo formavimo veiksmų nesiėmė, atsakymus pareiškėjai pateikė pažeisdama teisės aktų nustatytus terminus, pavyzdžiui, galutinis pareiškėjos 2022 m. gegužės 22 d. prašymas atsakovei buvo pateiktas ir registruotas 2022 m. gegužės 24 d., o atsakymas į jį gautas 2022 m. liepos 12 d., t. y. praėjus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytam dvidešimties darbo dienų terminui, nustatytam tokiems prašymams nagrinėti.

Teigia, kad tokio pobūdžio teisinėse ir faktinėse situacijose, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinamus, žemes sklypo savininkui privalo būti atlyginama jam padaryta žala, susijusi su kompetentingų viešojo administravimo subjektų, vykdančių funkcijas žemės teisinių santykių reguliavimo srityje, netinkamai atliktais veiksmais rengiant žemėtvarkos dokumentus, nagrinėjamu atveju – atsakovės veiksmais (neveikimu). Paaiškina, jog visiškai akivaizdu, kad pareiškėjai padaryta ir turtinė žala, t. y. Žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį, sklypas praranda savo vertę kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ir neturtinė žala, t. y. nesiimant aktyvių veiksmų pagal atsakovei teiktus paklausimus dėl Žemės sklypo statuso, atsakant į juos pavėluotais terminais.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju, negalint pareiškėjai naudoti Žemės sklypo pagal jo paskirtį, o atsakovei atsisakant atlikti veiksmus, susijusius su jos formavimo klaidų bei pažeidimų pašalinimu, pareiškėjos patirtas turtinės žalos dydis yra sietinas su žemės sklypo verte, įtvirtinta jo įteisinimo dokumentuose, konkrečiai 10 000 Eur. Pažymi, kad įvertinus, jog nekilnojamojo turto, t. y. žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvos Respublikoje yra padidėjusios 10 proc. (nuo 2019 m. iki 2022 m.), remiantis oficialiais valstybes įmones Registrų centro duomenimis nuo 2019 m. II ketvirčio iki 2022 m. I ketvirčio vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina už hektarą išaugo nuo 2928,88 Eur iki 3252,30 Eur, t. y. 10 procentų, bei papildomai įvertinus, jog atsakovės veiksmais (neveikimu) žala pareiškėjai buvo daroma ilgą laiką, ji sukėlė jai ir kitas finansines pasekmes, egzistuoja teisinis pagrindas šią turtinės žalos sumą padidinti iki 20 000 Eur sumos.

Pareiškėja akcentuoja, kad patyrė ir neturtinę žalą, kuri yra susijusi su tuo, jog į jos teikiamus prašymus dėl Žemės sklypo statuso nebuvo reaguojama arba atsakymai teikiami pavėluotai, dėl šios priežasties ji išgyveno teisinio nesaugumo jausmą, valstybės institucijų atžvilgiu jautėsi nereikšminga, buvo diskriminuojama, taip pat išgyveno stresą, pažeminimą ir kitus akivaizdžius nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos teisių pažeidimas tęsėsi ilgą laiką, įvertinus pažeidimus pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, mano, kad egzistuoja pagrindas neturtinės žalos dydį padidinti iki 20 000 Eur sumos.

Teigia, kad su atsakovės 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1SS-1079-(5.59 E.) (toliau – ir 2022 m. liepos 12 d. raštas) nesutinka ir pažymi, kad atsakovės teiginys, jog „žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2 kaip gretimybė nurodytas „Kelias 8 m pločio“ neatitinka (faktiniu požiūriu) tikrovės, kadangi jokio kelio vedančio ir leidžiančio patekti į pareiškėjai priklausantį sklypą nėra ir negali būti dėl tos priežasties, kad ties Žemės sklypo plane esančiu „įvažiavimu“ į sklypą yra įrengtas sklypu tekančio upelio pratekėjimo vamzdis, o kitose Žemės sklypo vietose, kaip matyti iš jo plano, ties jo ribomis su kitais žemės sklypais taip pat praeina upelio vaga ir servitutai patekimui į pareiškėjos žemės sklypą neįteisinti. Be to pažymi, kad nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo faktas ir nuosavybes teisių atkūrimo procese dalyvavusių pretendentų patvirtinimai niekaip nepaneigia teisinės aplinkybės, jog Žemės sklypas buvo suformuotas netinkamai, ne pagal teises norminių aktų reikalavimus, kas yra visiškai objektyviai identifikuojama, o kompetentingos valstybės institucijos jokių veiksmų ištaisyti šią klaidą (pasalinti pažeidimus) nesiėmė, nors tokių galimybių buvo.

Šalies argumentai

Pareiškėja pabrėžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms, negalėjo savo poreikiams įsigyti kito būsto (už tuo metu rinkoje adekvačią/palankią kainą), būtino jai ir jos mažamečiams vaikams gyventi, tenkinti savo esminius socialinius poreikius taip pat buvo priversta nuomotis laikinus būstus ir patirti nuomos išlaidas, šios atsakovės veiksmų (neveikimo) sąlygotos pasekmės tęsėsi ir tęsiasi ilgą laiko tarpą (nuo 2017 metų), kas taip pat įtakoja ir lemia prašomą priteisti pareiškėjos patirtos turtinės, o kartu ir neturtinės žalos dydį.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6317 įsigijusi Žemės sklypą, 2013 m. kovo 19 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, dalyvavo Žemės sklypo paženklinime ir pasirašė Žemės sklypo parodymo-paženklinimo akte ir žemės sklypo plane, su Žemės sklypo ribomis sutiko ir pastabų neteikė. Pažymi, jog protingas asmuo, pasirašydamas žemės sklypo parodymo-paženklinimo aktą, turi elgtis apdairiai, atidžiai bei rūpestingai, t. y. turi įvertinti pasirašomo dokumento esmę, svarbą jo asmeniniams interesams.

Nurodo, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog „nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavusių pretendentų patvirtinimai niekaip nepaneigia teisinės aplinkybės, jog Žemės sklypas suformuotas netinkamai“. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypas buvo suformuotas ne pareiškėjai, o pretendentams ir gražintas natūra buvusioje pretendentų K. R. ir H. R. žemėvaldoje, kurį pageidavo gauti pretendentai, todėl reikšti pretenzijas Lietuvos valstybei dėl Žemės sklypo tinkamo ar netinkamo suformavimo pareiškėja neturi teisės.

Pažymi, jog pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė nenagrinėjo jos prašymo dėl galimybės įsigyti žemės sklypą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui prašymą „dėl leidimo išpirkti valstybinės žemės sklypą, esantį rytinėje man priklausančio Žemės sklypo pusėje“. Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. 48SD-2595- (14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – 2020 m. vasario 20 d. raštas) informavo pareiškėją, kad pareiškėjos pageidaujamas įsigyti žemės plotas šalia nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

Taip pat nurodo, jog pareiškėjai paaiškinta, kad valstybinės žemės plotas gali būti formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Prašymas bus nagrinėjamas rengiant Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos projektą. 2020 m. vasario 20 d rašte pareiškėjai nurodyta, kad „jei pasirinksite suformuoti minėtą valstybinės žemės plotą rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prašome apie tai informuoti Skyrių raštu“. Taip pat pareiškėja informuota, kad pasirinkus įsiterpusį žemės sklypą formuoti Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, į sklypo projektavimą pareiškėja bus pakviesta registruotu laišku.

Paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nerengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, pareiškėja buvo įtraukta į asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-289-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui rengimo“.

Nurodo, kad iš Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2022 m. kovo 17 d. rengiamų žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui pretendentų susirinkimo 2022 m. kovo 29 d. protokolo Nr. 48PRT-17-(14.48.6.) matyti, kad į susirinkimą pareiškėja neatvyko ir elektroniniu paštu informavo, kad į susirinkimą neatvyks. Atsižvelgiant į tai teigia, kad pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, jog nebuvo atsižvelgta į jos prašymą dėl valstybinės žemės įsigijimo ar kad į jos prašymą nebuvo atsakyta yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų šiai klaidai ištaisyti.

Pažymi, jog 2020 m. spalio 1 d. raštu išnagrinėjo visus Žemės sklypo suformavimo dokumentus, įvertino Lietuvos erdvinės informacijos portale (Geoportal.lt) esančius duomenis, įvertino Vilniaus rajono Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, Vilniaus apskrities viršininko patvirtintų 2005, 2007 ir 2009 metais, planus ir konstatavo, kad privažiavimas į Žemės sklypą jo suformavimo metu nebuvo nustatytas, taip pat jis nesuprojektuotas rengiant paskesnius šios kadastro vietovės žemėtvarkos projektus. Teigia, kad pareiškėjai taip pat paaiškinta, jog ji negali reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi formuojant žemės sklypą pareiškėja nedalyvavo šio žemės sklypo privatizavimo procese ir teisiniuose santykiuose su valstybe.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog „kompetentingos valstybės institucijos jokių veiksmų ištaisyti susidariusią klaidą nesiėmė, nors tokių galimybių buvo“. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-310/2010 pažymėjo, kad viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „Draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl tenkinti pareiškėjos prašyme nurodytais būdais, t. y. nustatyti Žemės sklypui servitutą administraciniu aktu privačiuose žemės sklypuose, mainais suformuoti žemės sklypą kitoje vietoje, analogiško dydžio, racionalių ribų, su privažiuojamuoju keliu ar atlyginti žalą, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo.

Akcentuoja, kad pareiškėja skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog Žemės sklype servitutas galėjo būti nustatytas per šalia esančius valstybinės žemės sklypus. Atkreipia dėmesį, kad laisvos valstybinės žemės plotas, kuris ribojasi su pareiškėjos Žemės sklypu rytinėje pusėje ir kurį pareiškėjai buvo siūloma įsigyti kaip įsiterpusį, kviečiant į Eitminiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektavimo susirinkimą, neturi privažiavimo, todėl administraciniu aktu servitutas negalėjo būti nustatytas.

Nurodo, kad 2020 m. spalio 1 d. raštu pareiškėja informuota, jog servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taip pat Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose reglamentuoti 3 atvejai, kada Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi administraciniu aktu privačiuose žemės sklypuose: 1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 2) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 3) privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.

Esant minėtų aktų nuostatoms, atsakovė nurodo, kad ji administraciniu aktu privačiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutą galėtų tik tuo atveju, jeigu reikėtų privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat konsoliduotiems žemės sklypams, bet ne privažiuoti prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja Žemės sklypą įsigijo ne iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, bet iš privačių asmenų, todėl prieš sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja galėjo jį apžiūrėti, taip pat išsiaiškinti visas galimybes jį naudoti pagal tikslinę paskirtį. Pažymi, kad Žemės sklypo suformavimo metu Lietuvos valstybė jokių sutartinių santykių su pareiškėja neturėjo, todėl nėra tinkama atsakove šioje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsakydama į pareiškėjos teiginį, jog „kad negalėjo savo poreikiams įsigyti kito būsto (už tuo metu rinkoje adekvačią/palankią kainą) būtino jai ir jos mažamečiams vaikams gyventi, tenkinti esminius socialinius poreikius taip pat buvo priversta nuomotis laikinus būstus ir patirti nuomos, šios atsakovės veiksmų (neveikimo) sąlygos pasekmės tęsėsi ir tęsiasi ilgą laiko tarpą (nuo 2017 metų), kas tai pat įtakoja ir lemia prašomą priteisti pareiškėjos patirtos turtinės, o kartu ir neturtinės žalos dydį“, atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-338701-1019/2017) buvo patenkintas buvusių sutuoktinių R. V. ir T. V. prašymas ir pagal susitarimą padalintas santuokoje įgytas turtas, kuriuo pareiškėjai atiteko 2 žemės sklypai: 1,2509 ha ploto Žemės sklypas, kurio vertė 3 500,00 Eur ir 0,7555 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal VĮ Registru centro masinio vertinimo duomenis – 2 200 Eur.

Nurodo, jog tai, kad Žemės sklypas neatitiko pareiškėjos lūkesčių ir jo nepavyko parduoti už pareiškėjos pageidaujama 10 000 Eur sumą, nesudaro pagrindo jos reikalauti iš valstybės. Be to pareiškėja nepaaiškino bei nepridėjo jokių įrodymų (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ar kito dokumento), patvirtinančių Žemės sklypo vertę.

Taip pat teigia, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, taip pat nepaaiškino kitų aplinkybių kaip pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė „į dalį pareiškėjos prašymų buvo atsakyta pavėluotai, nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme nustatytų terminų“ ją paveikė. Pareiškėja neįrodė savo didelių ilgalaikių dvasinių išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų, t. y. neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Todėl mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsakovės atstovės teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepimo į skundą teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 41-16150 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam J. R.“ nuosavybės teisės atkurtos natūra mirusiam J. R. į buvusių savininkų K. ir H. R. žemėvaldą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, kuris buvo išskirstytas į viensėdžius.

Pareiškėja ir T. V. 2012 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6317 įsigijo Žemės sklypą iš T. R. ir Z. S.

Nuo 2018 m. lapkričio 22 d. Žemės sklypas 2017 m. rugpjūčio 8 d. apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-38701-1019/2017 nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą (dokumentų valdymo sistemoje registruotas 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. 48FP-7502) „Dėl leidimo išpirkti valstybinės žemės sklypą, esantį rytinėje man priklausančio Žemės sklypo pusėje“.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. 48SD-2595-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 48SD-2595) informavo pareiškėją, kad pageidaujamas įsigyti žemės plotas šalia nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Taip pat pareiškėjai paaiškinta, kad valstybinės žemės plotas gali būti formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodoma, kad prašymas bus nagrinėjamas rengiant Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos projektą bei pažymėta, kad jei pareiškėja pasirinks suformuoti minėtą valstybinės žemės plotą rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prašoma apie tai informuoti NŽT skyrių raštu. Taip pat pareiškėja informuota, kad pasirinkus įsiterpusį žemės sklypą formuoti Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, į sklypo projektavimą pareiškėja bus pakviesta registruotu laišku.

Pareiškėja nerengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl buvo įtraukta į Asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-289-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui rengimo“. Pareiškėja Sąrašo XII eiliškumo grupėje įrašyta 1 eilės numeriu.

Iš Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2022 m. kovo 17 d. rengiamų žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui pretendentų susirinkimo 2022 m. kovo 29 d. protokolo Nr. 48PRT-17-(14.48.6.) nustatyta, kad į susirinkimą pareiškėja neatvyko.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl privažiavimo Žemės sklype suformavimo.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 48SD-6466-(14.48.136 E.) informavo pareiškėją, kad Žemės sklypas turi privažiavimą prie suformuoto 8 m pločio kelio.

NŽT 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1SS-1860-(5.59 E.) „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo“ išaiškino pareiškėjai, kad apie privažiavimą į pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pareiškėja gali spręsti tik sudarydama sandorį su pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo (kuriame kuo mažiau nepatogumų jo savininkui) savininku dėl kelio servituto nustatymo, o tuo atveju jei nebus susitarta – kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu.

NŽT 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1SS-1079-(5.59 E.) išdėstė faktines aplinkybes bei vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis nurodė, kad dėl konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės patirta žala turi būti įrodyta teisminio proceso metu pagal visas deliktines atsakomybės sąlygas.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai, kurios atsiradimą pareiškėja kildina iš NŽT neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su Žemės sklypo netinkamu suformavimu bei su NŽT veiksmais atsakant į pareiškėjos kreipimusis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos NŽT neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Pareiškėja teismui nurodo, kad atsakovė, suformavus Žemės sklypą atkūrimui natūra, nesilaikė teisės aktų nuostatų, todėl padarė pareiškėjai žalą. Pareiškėjos teigimu, Žemės sklypas yra netaisyklingų ir neracionalių ribų, nėra kompaktiškas, neatitinka stačiakampio formos, neturi jokių tiesiomis linijomis suformuotų ribų, patekimas į Žemės sklypą yra apsunkintas. Atsakovė su pareiškėjos argumentais nesutinka ir teigia, kad atkuriant nuosavybes teises į Žemės sklypą jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypas buvo suformuotas ne pareiškėjai, o pretendentams ir grąžintas natūra buvusioje pretendentų K. R. ir H. R. žemėvaldoje, kurį pageidavo gauti pretendentai. Atsakovės įsitikinimu, reikšti pretenzijas Lietuvos valstybei dėl Žemės sklypo tinkamo ar netinkamo suformavimo pareiškėja neturi teisės.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 41-16150 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam J. R.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į buvusių savininkų K. ir H. R. žemėvaldą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, kuris išskirstytas į viensėdžius.

Tiek atsiliepime į pareiškėjos skundą, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovės patvirtino, kad, nagrinėjamu atveju, Žemės sklypas nebuvo projektuojamas, o buvo suformuotas taip kaip pageidavo pretendentai, t. y. buvusios žemėvaldos ribose. Toks, koks buvo valdytas iki nacionalizacijos, toks ir buvo pretendentams grąžintas. Atsakovės atstovės pabrėžė, kad jeigu Žemės sklypas būtų projektuojamas, tuomet jis būtų projektuojamas taisyklingų formų ir t. t.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (tolia – ir Metodika), 15 punktas nustatė, kad, kai grąžinamam natūra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisės atkūrimo byla, projekto autorius turi žemės sklypą paženklinti vietovėje, surašydamas šios metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės, miško sklypo(-ų) ribų paženklinimo – parodymo aktą bei parengti grąžinamo žemės, miško sklypo (-ų) planą, nurodytą šios metodikos 8 priede.

Iš NŽT 2020 m. spalio 1 d. rašto Nr. 1SS-1860-(5.59 E.) „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo“ matyti, kad NŽT, įvertinusi pirminius Žemės sklypo suformavimo dokumentus, nustatė, kad grąžintiną natūra žemės sklypą (nerengiant projekto) vietovėje atliekant kadastrinius matavimus nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarus matavimai) 2003 m. balandžio 14 d. paženklino R. M. personalinės įmonės savininkė R. M., kuri parengė Žemės sklypo lauko matavimų brėžinį (abrisą), žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo planą bei nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Atsakovė taip pat nustatė, kad abrise ir žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte pasirašė J. R. turtinių teisių paveldėtojai, t. y. jie sutiko su J. R. vardu paženklinto grąžintino natūra žemės sklypo ribomis bei plotu ir pretenzijų dėl žemės sklypo konfigūracijos nereiškė.

Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent pretendentai pageidavo susigrąžinti žemę natūra buvusioje žemėvaldoje, o NŽT, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą ir grąžindama žemės sklypą natūra buvusioje K. R. ir H. R. žemėvaldoje, kurį pageidavo gauti pretendentai, neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sukelti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, neatliko. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir T. V. Žemės sklypą įsigijo 2012 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6317 iš privačių asmenų, todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėja turėjo galimybę įvertinti įsigyjamo Žemės sklypo konfigūraciją. Pastebėtina ir tai, jog 2013 m. kovo 19 d. pareiškėja atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, dalyvavo Žemės sklypo paženklinime, pasirašė Žemės sklypo parodymo-paženklinimo akte, Žemės sklypo plane, su Žemės sklypo ribomis sutiko ir pastabų neteikė. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja patvirtino, kad dėl netinkamos Žemės sklypo konfigūracijos ir dėl apsunkinto patekimo į Žemės sklypą su pretenzijomis į pardavėjus nesikreipė. Pareiškėjos argumentai išsakyti teisminio nagrinėjimo metu, kad įsigydama Žemės sklypą tikėjosi, jog jis yra tinkamai suprojektuotas, kad Žemės sklypas buvo įsigytas buvusio sutuoktinio iniciatyva, todėl į visas aplinkybes asmeniškai nesigilino, vertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

Pareiškėja skunde teismui ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nuo 2017 m., o ypač nuo 2020 m., daug kartų kreipėsi į NŽT, prašydama suformuoti privažiavimą prie Žemės sklypo, nustatyti servitutą, kad galėtų patekti į sklypą, tačiau atsakovė jokių aktyvių veiksmų dėl Žemės sklypo formavimo veiksmų nesiėmė, atsakymus pareiškėjai pateikė pažeisdama teisės aktų nustatytus terminus.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą (dokumentų valdymo sistemoje registruotas 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. 48FP-7502) „Dėl leidimo išpirkti valstybinės žemės sklypą, esantį rytinėje man priklausančio Žemės sklypo pusėje“. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. 48SD-2595-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad pageidaujamas įsigyti žemės plotas šalia nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Taip pat pareiškėjai buvo paaiškinta, kad valstybinės žemės plotas gali būti formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad prašymas bus nagrinėjamas rengiant Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos projektą bei pažymėta, kad jei pareiškėja pasirinks suformuoti minėtą valstybinės žemės plotą rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prašoma apie tai informuoti NŽT skyrių raštu. Taip pat pareiškėja informuota, kad pasirinkus įsiterpusį žemės sklypą formuoti Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, į sklypo projektavimą pareiškėja bus pakviesta registruotu laišku.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų išreiškusi pageidavimą rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl pagrįstai buvo įtraukta į Sąrašą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-289-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui rengimo“. Pareiškėja Sąrašo XII eiliškumo grupėje įrašyta 1 eilės numeriu. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. 48SD-3474-(1448.136 E.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pakvietė pareiškėją 2022 m. kovo 17 d. 11 val. atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti XII eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, kuriame pareiškėja galės išreikšti valią dėl jos vardu projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Pareiškėja į šį susirinkimą neatvyko.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl privažiavimo Žemės sklype suformavimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 48SD-6466-(14.48.136 E.) informavo pareiškėją, kad Žemės sklypas turi privažiavimą prie suformuoto 8 m pločio kelio.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 3 d. padavė skundą NŽT, nurodydama, kad privažiuoti prie sklypo neturi galimybės, kad NŽT darbuotojai ne tik parengė netinkamą sklypo projektą, bet ir visais įmanomais būdais atsisako padėti, neatsako į pareiškėjos laiškus. NŽT 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1SS-1860-(5.59 E.) „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo“ išaiškino pareiškėjai, kad apie privažiavimą į pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pareiškėja gali spręsti tik sudarydama sandorį su pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo (kuriame kuo mažiau nepatogumų jo savininkui) savininku dėl kelio servituto nustatymo, o tuo atveju jei nebus susitarta – kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu.

Pareiškėja 2022 m. gegužės 21 d. su prašymu kreipėsi į NŽT bei į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl galimai netinkamai suprojektuoto žemės sklypo, prašydama spręsti iškilusias problemas bei vertinti žalos atlyginimo pareiškėjai klausimą. NŽT 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1SS-1079-(5.59 E.) išdėstė faktines aplinkybes bei vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis nurodė, kad dėl konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės patirta žala turi būti įrodyta teisminio proceso metu pagal visas deliktines atsakomybės sąlygas.

Šios nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia teismui spręsti, kad į pareiškėjos prašymus bei pasikreipimus nebuvo reaguojama. Priešingai, kiekvienas pareiškėjos prašymas/skundas atsakovės buvo įvertintas, išnagrinėtas ir pateiktas atsakymas dėl kiekvieno pareiškėjos prašymo/skundo. Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu atsakydama į teismo užduotą klausimą patvirtino, kad paminėti NŽT atsakymai teismui nebuvo skųsti ir teismine tvarka nebuvo patikrinti, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja su pateiktais atsakymais sutiko. Teismas pastebi, kad pateiktuose atsakymuose nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos, pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas bei nurodoma, kokiomis priemonėmis pareiškėjos keliamas klausimas dėl privažiavimo prie sklypo galėtų būti išspręstas. Dar daugiau, teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, kad šalia Žemės sklypo esantis valstybinis žemės sklypas yra laisvas ir, kaip minėta Rašte Nr. 48SD-2595, atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Taigi, teismo vertinimu, tik pačios pareiškėjos tolimesni veiksmai – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas ar pasirinkus įsiterpusį žemės sklypą formuoti Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ar servituto nustatymas, leis išspręsti pareiškėjos keliamas problemas dėl apsunkinto patekimo į Žemės sklypą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad patyrė žalą, nes į jos kreipimusis buvo atsakoma pavėluotai.

VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė, atsakydama į pareiškėjos prašymus/skundus, t. y. į 2019 m. lapkričio 26 d., 2020 m. balandžio 18 d. ir 2022 m. gegužės 21 d. skundus, atsakė nesilaikydama 20 darbo dienų termino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-1189/2013). Taigi, kaip matyti iš šiuo aspektu suformuotos teismų praktikos, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas ir šiuo atveju nėra nustatomas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomas NŽT neveikimas/netinkamas veikimas yra nepagrįstas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Taigi, šiuo atveju pareiškėjai žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjos nurodytų NŽT neteisėtų veiksmų.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti.

Pareiškėjos R. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Kaminskas