Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Monikai Maldauskaitei, Justinui Pladui, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Svetlanai Naidenko, nukentėjusiajam R. Z., jo atstovui advokatui S. S., liudytojams S. S., D. G., P. L., L. K., vertėjai Viktorijai Mikelevič, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad 2017 m. lapkričio 2 d. apie 16.40 val., būdamas savo dukros K. Z. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį dukros K. Z. sutuoktinį R. Z., t. y. rankose turėdamas peilį, tyčia vieną kartą dūrė juo pastarajam į dešinės kojos šlaunį, kumščiais, alkūnėmis bei kojų keliais sudavė jam ne mažiau dešimties smūgių į sprandą, nugarą, galvą taip pat ne mažiau dešimties smūgių į abu šonus (šonkaulių sritį), pastarajam parkritus ant grindų ne mažiau kaip du kartus spyrė gulinčiam R. Z. į krūtinę, ranka vieną kartą sudavė jam į sprandą, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė elektriniu suktuku R. Z. per kairę ranką, šiais savo bendrais veiksmais padarė R. Z. odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kakle, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva, kairės pusės IX- šonkaulio lūžį, visumoje dėl kairės pusės IX- šonkaulio lūžio vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Iš akistatos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu tarp nukentėjusiojo R. Z. ir kaltinamojo A. K., protokolo, matyti, kad nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų (T 1, b. l. 111-113).

Iš akistatos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu tarp nukentėjusiojo R. Z. ir L. K., protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų (T 1, b. l. 105-107).

Iš alkoholio matuoklio panaudojimo kvito matyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d. 18.57 val., A. K. nustatytas 0,00 promilių girtumas (T 1, b. l. 166).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis pripažino, kad rankomis po tris kartus sudavė nukentėjusiajam į kaklą ir krūtinę, tačiau neigė, kad dūrė peiliu jam į dešinę koją ir kad suktuku trenkė į nukentėjusiojo ranką. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikėsi gynybinės versijos, kad nukentėjusysis susižalojo pats ir jį apkalba. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pakeitė savo gynybinę poziciją ir teigė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nukritęs ant skalbykloje buvusio trimerio. Šie kaltinamojo parodymai laikytini jo gynybine versija, kurią paneigia kita bylos medžiaga, o būtent nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų P. L. ir S. S. parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados ir paaiškinimai, liudytojos K. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir kita bylos medžiaga.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadų Nr. G 3636/2017(01) ir pG 78/2018(01) matyti, kad R. Z. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kakle, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva, kairės pusės IX- šonkaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais, jie padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2017-11-02. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti griuvimo metu. Specialisto paaiškinimo protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertė K. G. paaiškino, kad įvertinus sužalojimo lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nustatytą pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje R. Z. galėjo pasidaryti pats. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus R. Z. galėjo pasidaryti pats, griūdamas ir kontaktuodamas su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Taip pat teisme apklausta teismo medicinos ekspertė K. G. parodė, kad įvertinus kryptį, kad buvo vertikali kryptis kūno padėčiai ir ilgį (2 cm), mažai tikėtina, kad tokiu daiktu, kuris gulėtų ant žemės, galima susižaloti. Vien pagal kryptį sprendžiant mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nukrentant ant trimerio. Įvertinus žaizdos kraštus, kad yra ovalo formos, tai daugiausia būdinga duriant pjaunančiu daiktu. Iš to, kas pasakyta, seka, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti nukentėjusiam pargriuvus. Iš esmės minėtos specialisto išvados ir specialisto paaiškinimo protokolas, suponuoja išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tik kito asmens.

Dėl kaltinamojo ir liudytojos L. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu iškeltos gynybinės versijos, kad nukentėjusysis koją galėjo susižaloti nukritęs ant trimerio, pažymėtina, kad nei kaltinamasis, nei liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad įvykio vietoje buvo trimeris ar į jį panašus daiktas, kuriuo nukentėjusysis galėjo susižaloti. Minėtą aplinkybę kaltinamasis ir liudytoja L. K. nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas tokius kaltinamojo ir jo sutuoktinės L. K. parodymus vertina kritiškai, nes juos paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota įvykio vieta, matyti, kad įvykio vietoje, t. y. skalbykloje yra skalbimo mašina, džiovyklė, protokole neminima, kad ten būtų trimeris, ar kitas panašus daiktas. Teisme apklausta liudytoja D. G., kuri surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, parodė, kad įvykio vietoje ieškojo peilio ar kito aštriabriaunio daikto, kurio būtų galima padaryti pjautinę žaizdą. Liudytoja nurodė, kad jei minėtas daiktas būtų rastas, tai būtų užfiksuota protokole. Be to, teisme kaip liudytojai apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai parodė, kad įvykio vietoje nerado daikto, kuriuo būtų galima padaryti pjautinę žaizdą, jie taip pat patvirtino, kad jei toks daiktas būtų rastas, tai būtų nurodyta. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta K. Z. parodė, kad patalpoje, kurioje yra skalbimo mašina, ant grindų, ant palangės ir sienos buvo kraujo dėmės, tačiau nieko neminėjo apie toje patalpoje galimai buvusį trimerį. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų, kurie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymų teisingumu. Byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių dėl minėtų asmenų nešališkumo. Aptartų įrodymų analizė leidžia teismui daryti pagristą išvadą, kad kaltinamojo ir liudytojo L. K. parodymai yra kaltinamojo gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Teismas, atsižvelgdamas į neginčytinai nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir kad mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti griūnant, laiko, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti tyčiniais kito asmens veiksmais. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš kaltinamojo ir liudytojos L. K. parodymų matyti, kad įvykio metu namuose buvo tik kaltinamasis, L. K., nukentėjusysis ir mažametis jo vaikas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant byla teisme, nenustatyta, kad liudytoja L. K. būtų dariusi neteisėtą fizinį poveikio nukentėjusiojo kūnui. Iš nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojos L. K. parodymų matyti, kad tik kaltinamasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir L. K. kilo konfliktas, pastaroji jį kaltino, kad jis nemoka prižiūrėti vaiko, liepė atiduoti vaiką. Konflikto metu L. K. rankoje turėjo žibintuvėlį- elektrošoką, kuriuo pradėjo mosikuoti ir įjunginėjo bandydama jam parodyti, kad jis veikia. Gindamas save ir savo vaiką, padėjo jį į lovelę ir nustūmė uošvienę nuo savęs, o A. K. rankose turėdamas daiktą panašų į peilį, dūrė jam į dešinės kojos sritį, ko pasėkoje nustūmė jį į kambario kampą ir sudavė ne mažiau dešimt smūgiu į kaklo sritį, taip pat ne mažiau dešimt smūgių į kairės pusės šonkaulių sritį. Kadangi buvo smogta ir į kitas kūno vietas, todėl tiksliau negalėjo pasakyti, į kurias tiksliai kūno vietas pataikė, nes viskas įvyko labai greitai. Liudytoja L. K. nurodė, kad nukentėjusysis pagriovė ją ant žemės ir bandė jos galvą trenkti į žemę, tačiau tik plaukai siekė grindis. A. K. išgirdęs triukšmą atbėgo jos gelbėti, jis nustūmė nukentėjusįjį nuo jos į skalbyklą. Tada ji greitai nuėjo į kambarį paėmė vaiką ir laiptais nusileido į pirmą aukštą. Liudytoja L. K. teigia, kad nieko nematė, nematė kaip A. K. mušė nukentėjusįjį, tik matė, kad nukentėjusysis gulėjo ant žemės šalia skalbimo mašinos. A. K. neliko su nukentėjusiuoju, jie abu nuėjo į pirmą aukštą. Liudytoja L. K. teigė, kad A. K. su savimi neturėjo peilio ar kito panašaus daikto, apie tai, kad A. K. mušė nukentėjusįjį žino iš A. K. žodžių.

Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojos L. K. parodymų matyti, kad nusikaltimo vieta- skalbyklos patalpa, tik kaltinamasis ir nukentėjusysis gali nurodyti veikos padarymo aplinkybes, nes liudytoja L. K. buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Kaltinamasis neigia daręs nukentėjusiojo kūnui poveikį, dėl kurio jam galėjo būti padaryta pjautinė žaizda. Teismas, įvertinęs ir ištyręs bylos medžiagą, nesutinka su tokia kaltinamojo pozicija. Kaip jau minėta, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, paneigia kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiojo, liudytojų P. L., S. S. parodymų teisme ir liudytojos K. Z. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad dėmės panašios į kraują buvo pirmame ir antrame namo aukšte, o būtent: ant laiptų, kur, atvykus policijos pareigūnams, sėdėjo nukentėjusysis ir antrame aukšte esančioje skalbykloje ant palangės. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo vietoje buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, kad nusikaltimo vietoje nerasta daiktų, kuriais nukentėjusysis galėjo susižaloti, į tai, kad nukentėjusiam nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ir mažai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti nukentėjusiajam pagriuvus, teismas laiko, kad tik kaltinamasis padarė nukentėjusiajam pjautinę žaizdą dešinėje kojoje.

Dėl kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų smūgių į sprandą, nugarą, galvą, abu šonus, krūtinę, kairę ranką, pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė po tris smūgius į kaklą ir krūtinę, tačiau neigė spyręs nukentėjusiajam į krūtinę ir elektriniu suktuku sudavęs jam į kairę ranką. Nors kaltinamasis neigia, kumščiais, alkūnėmis bei kojų keliais sudavęs nukentėjusiam ne mažiau dešimties smūgių į sprandą, nugarą, galvą taip pat ne mažiau dešimties smūgių į abu šonus (šonkaulių sritį), pastarajam parkritus ant grindų ne mažiau kaip du kartus spyręs gulinčiam R. Z. į krūtinę, ranka vieną kartą sudavęs jam į sprandą, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavęs elektriniu suktuku R. Z. per kairę ranką, tačiau teismas tai laiko kaltinamojo gynybine versija, kurią paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvados ir paaiškinimai. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai blogi, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis nepagrįstai apkalba kaltinamąjį. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesuvadovauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, liudytojos L. K. parodymus vertina kritiškai, nes jos parodymai prieštaringi patys savo ir kitai bylos medžiagai. Visų pirma liudytoja L. K., kuriai buvo išaiškinta jos konstitucinė teisė atsisakyti duoti parodymus, negalėjo nuosekliai paaiškinti žibintuvėlio su integruotu elektrošoku panaudojimo aplinkybių. Iš pradžių minėta liudytoja nurodė, kad minėtą prietaisą panaudojo lipdama į antrą namo aukštą, kai ją užpuolė nukentėjusiojo šunys. Šunims pabėgus, prietaisą įsidėjo į striukės kišenę, jį naudojo nukentėjusiajam nematant, nukentėjusiojo atžvilgiu jo nenaudojo. Po to, liudytojo nurodė, kad šunys pabėgo, kai nukentėjusysis, išėjęs iš balkono, sušaukė. Dar po to, liudytoja L. K. nurodė, kad jai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, kai nukentėjusysis ją pagriovė ant žemės, šunys nebuvo pabėgę. Aptarti liudytojos parodymai parodė, kad liudytoja negalėjo nurodyti su įvykiu susijusių aplinkybių, teismui pakartotinai paklausius apie tas pačias aplinkybes, liudytoja nurodydavo skirtingas aplinkybes. Be to, liudytoja nurodė, kad pirmą kartą skambindama Bendrojo pagalbos centro telefonu, minėto prietaiso neturėjo, nes rankoje laikė telefoną. Šiuos liudytojos parodymus paneigia objektų apžiūros protokolas (T 1, b. l. 37), iš kurio matyti, kad apžiūrėjus 2017 m. lapkričio 2 d. 16.51 val. telefoninio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą padarytas garso įrašas, nustatyta, kad skambučio trukmė 00.40 sek., skambučio metu 00.13 sek. girdisi galimai L. K. balsas, kuriai paskambinus į BPC ir sakant įvykio vietos adresą, girdisi galimai elektros šoko garsas (00.14 sek.) 00.16 sek. girdisi vaiko verksmas, galimai grumtynių garsai.

Kaltinamojo gynėja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme laikėsi pozicijos, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo tyčios, kad jo veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis, galimai buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Gynėja teigia, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiojo, jo motyvas buvo apginti žmoną L. K.. Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties atveju, būtina nustatyta, kad gresiantis pavojus buvo realus, o ne tariamas.

Teismas sutinka, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo žmonos L. K. vyko konfliktas. Taip pat, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad minėtą konfliktą iniciavo būtent L. K., kuri pati nuėjo pas nukentėjusįjį, keikė jį necenzūriniais žodžiais, reikalavo atiduoti vaiką, nes jis neva nesugeba jo prižiūrėti, bei grasino nukentėjusiajam žibintuvėliu- elektrošoku. Nors L. K. teigė, kad elektrošoką naudojo tik šunims pagąsdinti, vėliau jį įsidėjo į kišenę ir nukentėjusysis jo nematė, tačiau iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad L. K. pirmą kartą skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, fone girdimi ne tik vyro ir moters balsai, šunų lojimas, vaiko verksmas, tačiau ir elektrošoko garsas. Taigi, šie objektyviai užfiksuoti duomenys patvirtina, kad L. K. buvo aktyvi konflikto pusę ir galimai nukentėjusysis tik gynėsi nuo jos.

Kaltinamasis teigė, kad į antrą namo aukštą nuėjo, kai išgirdo smaugimo garsą, kad žmonos galvą tranko į grindis. Jis taip pat teigė, kad nuėjęs į antrą aukštą matė kaip nukentėjusysis L. K. galvą kelis kartus trenkė į grindis. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia pačios L. K. parodymai, kur ji parodė, kad nukentėjusysis ją pagriovė ant žemės ir bandė jos galvą trenkti į grindis, tačiau jam nepavyko, grindis lietė tik jos plaukai, kurie buvo ilgesni. Teismas pripažįsta, kad byloje objektyviai nustatyta, kad L. K. įvykio metu taip pat patyrė fizinį skausmą, tačiau ikiteisminis tyrimas nukentėjusiojo atžvilgiu nutrauktas. Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės 2018 m. gegužės 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad teismo medicinos specialisto išvadoje, nurodyta, jog L. K. rankoje nustatyto sužalojimo atsiradimo galimybė pačiai L. K. žasto išoriniu paviršiumi atsiremiant į kietą butą daiktą, ribotą paviršių neatmetama (T 2, b. l. 89-91). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. M. 2018 m. birželio 28 d. nutarimu L. K. skundas atmestas, paliekant galioti minėtą prokurorės 2018 m. gegužės 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (T 2, b. l.92-93). Iš to, kas pasakyta seka, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo kilęs realus pavojus L. K. gyvybei ar sveikatai. Be to, pažymėtina, kad L. K. turėjo elektrošoką, todėl esant realiam pavojui jos gyvybei ir sveikatai, ji galėjo pasiginti pati. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas laiko, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis veikė būtinosios gintis sąlygomis, todėl gynėjos teiginiai, kad kaltinamojo veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis laikytini kaltinamojo gynybine versija.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, remdamasis aukščiau išsakytais motyvais ir argumentais, daro išvadą, jog neginčytinai nustatyta, kad A. K. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 16.40 val., būdamas savo dukros K. Z. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, smurtavo prieš dukros K. Z. sutuoktinį R. Z., t. y. rankose turėdamas peilį, tyčia vieną kartą dūrė juo pastarajam į dešinės kojos šlaunį, kumščiais, alkūnėmis bei kojų keliais sudavė jam ne mažiau dešimties smūgių į sprandą, nugarą, galvą, taip pat ne mažiau dešimties smūgių į abu šonus (šonkaulių sritį), pastarajam parkritus ant grindų ne mažiau kaip du kartus spyrė gulinčiam R. Z. į krūtinę, ranka vieną kartą sudavė jam į sprandą, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė elektriniu suktuku R. Z. per kairę ranką, šiais savo bendrais veiksmais padarė R. Z. odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kakle, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva, kairės pusės IX- šonkaulio lūžį, visumoje dėl kairės pusės IX- šonkaulio lūžio vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nukentėjusiajam R. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Prokurorė kaltinamojo veiksmus kvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 puntą (nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas), tačiau teismas nesutinka su tokia prokurorės pozicija. Teismas sutinka, kad bendrąją prasme nukentėjusysis yra kaltinamojo šeimos narys, nes yra kaltinamojo dukters sutuoktinis, tačiau Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis gyvena viename name, tačiau vien tik ši aplinkybė nereiškia, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nariui. Iš nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų L. K. ir K. Z. parodymų matyti, kad jie visi gyvena viename name, tačiau gyvena atskirai, turi atskirus įėjimus, bendro ūkio neveda. Pagal suformuotą teismų praktiką, šeimos nariais laikomi Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie faktiškai gyvena vienoje vietoje ir veda bendrą ūkį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis gyvena viename name, tačiau neveda bendro ūkio, kaltinamojo veika, kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, perkvalifikuotina į 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltės formą – tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris vedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai kaltinamasis buvo sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017-11-02 17.18 val. iki 2017-11-03 15.46 val., t. y. viena para, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.) (T 1, b. l. 137, 149)

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 62,43 eurų civilinis ieškinys turtiniai žalai atlyginti įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.) (T 1, b. l. 60-64).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktas 882, 82 eurų civilinis ieškinys turtiniai žalai atlyginti įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.) (T 1, b. l. 45-53).

Nukentėjusysis R. Z. pateikė civilinį ieškinį dėl 1200 eurų turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (T 1, b. l. 86-87). Turtinę žalą sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ir išlaidos, susijusios su vykimu į policiją, pas teismo medicinos ekspertus ir į teismą, o neturininę- patirti neigiami išgyvenimai dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo ir negautos pajamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė turtinės žalos, mano, kad nukentėjusiojo nurodytos 200 eurų išlaidos, susijusios su vykumu į policiją, teismą, pas ekspertus, pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad proceso išlaidos nėra civilinio ieškinio baudžiamoje byloje dalykas, dėl to civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Sprendžiant klausimą dėl R. Z. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, laiką, kurį dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, į patirtus neigiamus išgyvenimus, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajam R. Z. iš kaltinamojo priteistina 1000 eurų neturinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo R. Z. patirtos 1000 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (T 1, b. l. 88), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, juodos spalvos žibintuvėlis ,,POLICE 50000 KV“, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkei L. K. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. K. buvo sulaikytas nuo 2017-11-02 17.18 val. iki 2017-11-03 15.46 val., t. y. vieną parą, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. K. 62, 43 (šešiasdešimt du eurus 43 ct) eurus turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ir A. K. 882, 82 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 82 ct) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti 200 (du šimtus) eurų turtinei žalai ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. Z. patirtas 1000 (vieno tūkstančio) eurų išlaidas advokato teisiniai pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomomis ir priteisti iš kaltinamojo A. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, juodos spalvos žibintuvėlį ,,POLICE 50000 KV“, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei L. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.