Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, susipažinusi su P. M. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad nekilnojamasis turtas – statinys yra tinkamas naudoti, suinteresuoti asmenys: VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl pastato pripažinimo tinkamu naudoti. Inspekcija nurodė, kad sandoris, kaip ir pats turtas, yra teisiškai įregistruoti, todėl jo sąlygas gali pakeisti tik teismas.

Kreipėsi į VĮ Registro centro Panevėžio filialą, prašydamas pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre bei panaikinti specialiąją žymą. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2277748 atidėjo duomenų keitimą iki 2011 m. kovo 15 d., kadangi laikoma, kad minėtas nekilnojamasis daiktas nebaigtas formuoti ir nepateikė viešojo administravimo subjekto sprendimo šį daiktą pripažinti tinkamu naudoti. Šio sprendimo pateikti negali, nes Inspekcija tokio sprendimo neišduoda, kadangi pastatas yra baigtas statyti, įregistruotas, todėl teisės aktai nenumato tokios galimybės. Pažymi, kad žemė, esanti po pastatu, taipogi yra pareiškėjo nuosavybė ir buvo įregistruota jau įsigijus minėtą pastatą.

Atlikus patikslintus kadastrinius matavimus, buvo užsakyta statinio techninės būklės tyrimo ekspertizė tam, kad nustatyti, ar pastatas yra tinkamas naudoti, kadangi jo griauti ir vėliau iš naujo atstatyti nėra tikslinga, tai tik padidintų eksploatacines išlaidas. UAB „Įrąža" atliko statinio ekspertizę ir nurodė, kad statinio konstrukcijos tenkina LR Statybos įstatymo 4 str. nustatytą esminį statinio reikalavimą, todėl pastatas gali būti naudojamas pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti pateiktą pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis 2003-03-24 varžytynių aktu Nr. 179 iš likviduojamos UAB „K.“ už 155 Lt įsigijo fermą išardymui, esančią (duomenys neskelbtini) 2003-03-27 tarp pardavėjo likviduojamos UAB „K.“ ir pirkėjo P. M. buvo pasirašytas nupirkto daikto pardavimo – priėmimo aktas. Nupirktas pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant jam unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), jo savininku įrašant pirkėją P. M. ir registre įrašant žymą, jog nekilnojamasis daiktas įsigytas nugriovimui.

Pažymėtina, kad sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (LR CK 1.63, 6.154, 6.1, 6.2 straipsniai). Sandorių pagrindu gali atsirasti daiktinės teisės, o taip pat ir daiktinės teisės suvaržymai. Įstatymas nepateikia daiktinės teisės suvaržymų apibrėžimo ar suvaržymų sąrašo, tačiau įstatymas numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribojama savininko valia (LR CK 4.39 straipsnio 1 dalis), ji išreiškiama sudarant sandorį (LR CK 1.64 straipsnis). Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 straipsnis). Bet kurios iš šių teisių ribojimas, atsiradęs sutarties pagrindu, yra prievoliniu pagrindu kilęs daiktinės teisės – nuosavybės teisės – suvaržymas. Tai vienas iš registruojamų juridinių faktų (CK 4.253 straipsnis, 4.254 straipsnio 1 punktas). Taigi, viešame registre įregistruotas daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas – pareiga nugriauti nuosavybėn įgytą statinį – neabejotinai yra privalomas daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui.

Įstatyme numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (LR CK 4.48 straipsnis). Kaip aukščiau nurodyta, pareiškėjas 2003-03-24 varžytynių aktu Nr. 179 iš likviduojamos UAB „K.“ už 155 Lt įsigijo fermą išardymui, t.y. įsigijo nuosavybės daiktinę teisę su jos suvaržymu. Šį suvaržymą nustatė daikto savininkas (pardavėjas), todėl atitinkama pareiga kaip daiktinės teisės suvaržymas yra privaloma pirkėjui. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad, esant minimam sutartimi nustatytam daiktinės teisės suvaržymui, nustatymas fakto, kad atitinkamas pastatas yra tinkamas naudoti, neturės juridinės reikšmės, kadangi pats daiktinės teisės suvaržymas (nagrinėjamu atveju – pareiga statinį išardyti) atitinkamu juridinio fakto nustatymu neišnyks. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, todėl jį atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 1 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo P. M. pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.