Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. papildomai informavo Teismą, kad 2016 m. spalio 13 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K ir informavo pareigūnus, kad po turėtos (duomenys neskelbtini) operacijos jam yra ribojamas fizinis krūvis bei paskirta dieta, tačiau pareigūnai neatsižvelgę į minėtas aplinkybes ir liepė pareiškėjui nešti asmeninių daiktų krepšį, kuris svėrė apie 30 kg., čiužinį ir miegamąją patalynę ir tai vyko kelis kartus dėl perkėlimo į kitą kamerą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K dirbančios medicinos sesutės nemokėjo tinkamai atlikti žaizdos perrišimo procedūros ir nemūvėjo vienkartinių pirštinių. Pareiškėjas nurodo, kad atvykus į Pravieniškių pataisos namus, įstaigoje esantys gydytojai pastebėjo, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) forma yra pakitusi ir diagnozavo (duomenys neskelbtini) dėl kurios pareiškėjui buvo paskirta operacija. Atsižvelgus į tai, kad dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, pareiškėjas prašo patenkinti jo skundą ir priteisti prašomą 50 000 Eur neturtinę žalą.

Atsakovę, Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, pateikto atsiliepimo argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K teigia, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Atsakovas pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus, kameros pagal galimybes yra aprūpintos reikiamais baldais ir pažymi, kad kalintys asmenys dažnai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir daužo kitą kamerose esantį inventorių.

Atsiliepime taip pat pasisakyta dėl patalpų vėdinimo ir nurodyta, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškina, kad kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose bei siuntinių priėmimo patalpoje. Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K teigia, kad karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenumato.

Atsiliepime Lukiškių TI-K taip pat pažymi, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus ir išvykstant iš Lukiškių TI-K, atliekama visuminė krata atskiroje patalpoje, kurios metu pareiškėjui paeiliui nurodoma nusirengti drabužius, o visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi.

Lukiškių TI-K atsiliepime pažymi, kad nuteistiesiems yra garantuojamos valstybės remiamos asmens sveikatos apžiūros paslaugos, o teikiamas maistas atitinka Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytus valgiaraščius, kurie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Lukiškių TI-K, atsižvelgęs į tai, kad nėra pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d.

Pareiškėjas teismui taip pat pateikė 2017 m. rugpjūčio 24 d. medicininę pažymą, patvirtinančią planuojamą operaciją bei rekomenduojamą fizinio krūvio ribojimą (b. l. 35-36), 2017 m. kovo 22 d. medicininę pažymą, kurioje diagnozuotas (duomenys neskelbtini) defektas po buvusios operacijos ir rasta (duomenys neskelbtini) išvarža (b. l. 38) bei VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2016 m. spalio 10 d. išrašą iš medicininių dokumentų (b. l. 39-40), kuris patvirtina, kad pareiškėjui 2016 m. spalio 2 d. buvo atlikta skubi (duomenys neskelbtini) operacija. Iš pateikto išrašo matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas specialus gydytojo režimas, t. y. dietos apribojimas, antibiotikai, perrišimas, 3 mėn. fizinio krūvio ribojimas, o jo metu turi būti dėvimas korsetas. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat įpareigojo Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją pateikti pareiškėjo sveikatos istoriją. Pravieniškių pataisos namai, vykdydami teismo nurodymą, pateikė visus medicininius dokumentus, už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 21 d. (b. l. 50-61).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas buvo nešvarus, langai buvo maži, todėl pro juos nepatekdavo saulės šviesa, kameroje nebuvo pakankamai spintelių ir karšto vandens, o ant sienų buvo pelėsio. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad asmens ir daiktų apžiūra vyko patalpoje, kurioje buvo šalta, nešvaru, o pareiškėjas buvo priverstas viešai nusivilkti drabužius, todėl jautė garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po atliktos operacijos buvo priverstas sunkiai nešti lovos čiužinį, patalynę ir asmeninius daiktus į kitą kamerą, o Lukiškių TI-K pareigūnai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo po operacijos ir turėjo gydytojo nustatytų apribojimų dėl fizinio krūvio ir mano, kad (duomenys neskelbtini) išvarža atsirado būtent dėl šių aplinkybių.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d.) pareiškėjas buvo kalinamas kameroje vienas arba su 7-8 asmenimis, tačiau vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas nebuvo pažeistas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai, kad kameros buvo perpildytos, - nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų (kamerose tvyrojo drėgmė, pelėsis, buvo nemalonus kvapas, netinkama ventiliacija, trūko saulės šviesos, nebuvo karšto vandens). Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų, patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareiga paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartis Nr. A-492-176/2013).

Lukiškių TI-K, siekdamas pagrįsti gyvenamųjų patalpų atitikimą teisės aktų nuostatoms, pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 21-30), kurie iš dalies patvirtina, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atitinka higienos normos taisykles. Remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo aktais, kuriais buvo patikrinta kamera Nr. 123, nustatyta, kad šioje kameroje nėra vizualiai matomų pelėsių, drėgmė atitinka įstatymo nustatytas ribas, o kameroje esantys įrenginiai yra švarūs. Atsižvelgus į tai, kad Lukiškių TI-K nepateikė duomenų dėl kameros Nr. 252, laikytina, kad iš dalies yra įrodytas, kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atitikimas higienos normų reikalavimams.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustatančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad paminėtos Higienos normos 2 punkte, šios higienos normos taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1 punktu, kamerose turi būti įrengtas langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo aktus, kuriais buvo patikrinta kamera Nr. 123, nustatyta, kad šioje kameroje pažeidimų dėl netinkamo apšvietimo nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad Lukiškių TI-K nepateikė duomenų dėl kameros Nr. 252, laikytina, kad iš dalies yra įrodyta, jog pareiškėjas buvo laikomas tinkamai apšviestoje kameroje.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 21 punktu, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens nebuvimo kameroje atmestini.

Asmens ir daiktų apžiūros tvarka yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, kurio VIII skyriuje nurodyta, kad nuteistiesiems atvykus ir išvykstant iš Lukiškių TI-K yra atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata, kurios metu suimtasis (nuteistasis) privalo nusiimti drabužius iki apatinių baltinių. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, liepdamas pareiškėjui nusiimti drabužius, elgėsi pagal teisės aktų nustatytą tvarką, todėl pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, nėra.

Įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, tačiau neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, taip pat kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012). Atsižvelgus į minėtą teismų praktiką ir susiklosčiusias aplinkybes, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neatliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareiškėjui kilusią ilgalaikę, o ne momentinę emocinę depresiją, pažeminimą ar reputacijos pablogėjimą.

Pareiškėjas neturtinės žalos buvimą taip pat grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K neatsižvelgė į pareiškėjo būklę po neseniai turėtos operacijos ir liepę sunkiai nešti lovos čiužinį bei asmeninius daiktus ir taip sunkiai sutrikdė sveikatą, nes pareiškėjui atsirado (duomenys neskelbtini) išvarža ir laukia planinė operacija. Atsižvelgus į pareiškėjo argumentus ir tai, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nenurodė nė vieno argumento dėl minėtų pareiškėjo teiginių, teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo išdėstytais teiginiais.

Įvertinus pareiškėjo ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsiųstus medicininius duomenis, matyti, kad po 2016 m. spalio 2 d. įvykusios (duomenys neskelbtini) operacijos, pareiškėjui buvo nustatytas 3 mėn. fizinio krūvio ribojimas ir speciali maisto dieta. Lukiškių TI-K atsiliepime nenurodė, kokių ėmėsi priemonių, kad užtikrintų pareiškėjui gydytojo nustatytus specialius nurodymus. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų pažymi, kad jie yra prieštaringi, t. y. pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. skunde teigia, kad jam teko sunkiai nešti miegamąjį čiužinį ir asmeninius daiktus į 4 aukštą, o 2017 m. rugsėjo 29 d. papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad čiužinį ir asmeninius daiktus nešė iš 3 į 1 aukštą kelis kartus, vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pagal judėjimo duomenis buvo vieną kartą perkeltas iš kameros Nr. 123 į kamerą Nr. 252 ir tai, kad Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų priešingas aplinkybes, teismas neatmeta pareiškėjo minėtų argumentų.

Pareiškėjas pateikto skundo argumentais mano, kad atsiradusi (duomenys neskelbtini) išvarža yra pasekmė to, kad pareiškėjas po atliktos operacijos turėjo nešti miegamąjį čiužinį ir asmeninius daiktus, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir pažymi, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kas sąlygojo atsiradusią išvaržą ir nėra nustatyta, jog ji atsirado dėl pareiškėjo turėto fizinio krūvio. Atsižvelgus į tai, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti tiesioginį ryšį tarp pareiškėjo nešto čiužinio bei asmeninių daiktų ir atsiradusios (duomenys neskelbtini) išvaržos, pareiškėjo teiginiai atmestini.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau remiantis byloje išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl perpildytų kamerų ir pažeisto vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto yra nepagrįsti, taip pat atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą ir pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas trumpą laiko tarpą, t. y. 8 k. d., todėl pagrindo teigti, kad pareiškėjas ilgą laiką jautė neigiamas emocijas, kurios galėjo turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes, nėra. Tačiau sutiktina su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamų sąlygų sukūrimo pareiškėjui po (duomenys neskelbtini) operacijos, t. y. neužtikrino, kad pareiškėjas neturėtų fizinio krūvio ir gautų specialų dietinį maistą, vis dėlto teismas pažymi, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirto fizinio krūvio ir nustatytos (duomenys neskelbtini) išvaržos, nėra nustatyta, o nesant objektyvių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų minėtas aplinkybes, pagrindo teigti, kad pareiškėjui kilo ilgalaikės neigiamos sveikatos pasekmės, nėra. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 100 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo S. D. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.