Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-18 · Administracinė byla Nr. A-39-2028-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
A-39-2028-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ratas“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A39-2028/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.2 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ratas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ratas“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ratas“ kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 149045,39 Lt turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2005 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. AD1-1999 sustabdė pareiškėjui išduotos licencijos Nr. 68/04V verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare „Sodžius“ galiojimą nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2005 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjo nuomone, atsakovo 2005 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. AD1-1999 buvo neteisėtas, nes, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 47 ir 48 punktų nuostatomis, atsakovas, sužinojęs apie licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, turėjo visų pirma įspėti pareiškėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustatyti vieno mėnesio terminą šiems pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2005 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. AD1-1999, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti šį įsakymą. Tačiau iki teismo posėdžio datos atsakovas ginčijamą įsakymą panaikino (t. y. pripažino, kad jis yra neteisėtas), todėl pareiškėjas pateikė teismui atsisakymą nuo skundo. Atsakovas 2005 m. gruodžio 8 d. raštu informavo pareiškėją, kad licencija Nr. 68/04V verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jau yra galiojanti. Pareiškėjas nurodo, kad aukščiau nurodytu atsakovo įsakymu pareiškėjo veikla buvo apribota 47 dienas, kadangi pagrindinė bare „Sodžius“ veikla – prekyba alkoholiniais gėrimais – buvo uždrausta. Iki minėto įsakymo priėmimo, pareiškėjas kiekvieną dieną vidutiniškai gaudavo 2317,20 Lt pajamų. Per 47 dienų laikotarpį, kurį baras nedirbo, pareiškėjas būtų gavęs 108908,57 Lt pajamų. Be to, pareiškėjas, negaudamas jokių pajamų ir pelno, privalėjo mokėti mokesčius, darbo užmokestį baro darbuotojams bei vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Kadangi spalio mėnesį baras nedirbo 8 dienas, pareiškėjo nuostolius spalio mėnesį sudaro: už elektrą – 718,03 Lt, už vandenį – 102,39 Lt, už telekomunikacijų paslaugas – 188,81 Lt, už reklamą – 88,06 Lt, už reklaminę iškabą ant autobuso – 215,05 Lt, už apsaugos paslaugas – 64,52 Lt, už kenkėjų kontrolės paslaugas – 12,90 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir atlyginimai darbuotojams – 4045,39 Lt, nuomos mokestis už baro patalpas – 1002,06 Lt. Dėl nedirbtų 8 dienų spalio mėnesį pareiškėjas patyrė viso 19526,85 Lt nuostolių. Lapkričio mėnesį pareiškėjas patyrė 18544,78 Lt nuostolių (už elektrą – 1350,81 Lt, už vandenį – 469,56 Lt, už telekomunikacijų paslaugas – 657,97 Lt, už apsaugos paslaugas – 250,00 Lt, už kenkėjų kontrolės paslaugas – 50,00 Lt, už reklaminę iškabą ant autobuso – 833,33 Lt, už buitinių atliekų išvežimą – 123,98 Lt, už balionų nuomą – 80,00 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokos – 2566,66 Lt, atlyginimai darbuotojams – 8279,53 Lt, nuomos mokestis – 3883,00 Lt). Gruodžio mėnesį baras nedirbo 9 dienas, todėl pareiškėjas gruodžio mėnesį patyrė 2065,19 Lt nuostolių (už elektrą – 338,33 Lt, už vandenį – 56,00 Lt, už telekomunikacijų paslaugas – 172,18 Lt, už reklaminę iškabą ant autobuso – 241,93 Lt, už apsaugos paslaugas – 72,57 Lt, už kenkėjų kontrolės paslaugas – 14,52 Lt, už buitinių atliekų išvežimą – 24,91 Lt, už balionų nuomą – 17,42 Lt, nuomos mokestis – 1127,32 Lt). Viso pareiškėjas patyrė 149045,39 Lt nuostolių (108908,57 Lt negautų pajamų ir 40136,82 Lt būtinųjų išlaidų). Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė, kurią savivaldybės administracija pripažino panaikindama įsakymą. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, patirtą žalą pareiškėjui turi atlyginti savivaldybės administracija.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 19 UAB „Ratas“ bare „Sodžius“ uždrausta tvarkyti maistą nuo 2005 m. spalio 13 d. iki bus pašalinti 2005 m. spalio 13 d. patikrinimo akte Nr. 823 nurodyti trūkumai. Atsižvelgiant į šį sprendimą bei vadovaujantis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 48 punktu, ir buvo priimtas atsakovo 2005 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. AD1-1999. Atsakovas 2005 m. lapkričio 17 d. raštu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, prašydamas informuoti, ar bendrovei „Ratas“ priklausantis „Sodžiaus“ baras turi galiojantį leidimą – higienos pasą, kuriame būtų nurodyta viešojo maitinimo įmonių veikla. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras 2005 m. lapkričio 21 d. raštu informavo atsakovą, kad, atlikęs baro „Sodžius“ patalpose higieninę ekspertizę, nustatė patalpų rekonstrukcijų pakeitimus, ir kad negalės išduoti higienos paso, kol negaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patvirtinimo apie konstrukcijų atitikimą projektui. Pareiškėjas 2005 m. gruodžio 6 d. informavo atsakovą, kad Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras 2005 m. lapkričio 24 d. išdavė leidimą – higienos pasą, o Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 31 leido atnaujinti maisto tvarkymą. Pareiškėjui išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tapo galiojanti išnykus aplinkybėms, sąlygojusioms licencijos galiojimo sustabdymą. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 11 straipsniu, LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 285, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. B1-750 patvirtintais Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimais, pareiškėjas, ketindamas verstis maisto (kuriam priskiriami ir alkoholiniai gėrimai) tvarkymu, turėjo gauti Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro išduodamą leidimą – higieninį pasą, po to – Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduodamą pažymėjimą, leidžiantį tvarkyti maistą. Atsakovo nuomone, priežastinio ryšio tarp atsakovo 2005 m. spalio 19 d. įsakymo, kuriuo sustabdytas licencijos galiojimas ir, pareiškėjo teigimu, atsiradusių nuostolių, nėra, nes bet kuriuo atveju pareiškėjas, neturėdamas leidimo – higienos paso ir leidimo tvarkyti maistą, negalėjo vykdyti veiklos, susijusios su maisto tvarkymu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad vadovaujantis LR CK 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos visos šios sąlygos: 1) neteisėta veika; 2) žala; 3) priežastinis ryšis tarp veikos ir atsiradusios žalos. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Atsakovas 2005 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. AD1-1999 nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2005 m. lapkričio 24 d. sustabdė UAB „Ratas” išduotos licencijos Nr. 68/04V verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare „Sodžius” galiojimą (b. l. 29). Šis įsakymas priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 19, kuriuo pareiškėjui uždraustas maisto tvarkymas bare „Sodžius” nuo 2005 m. spalio 13 d. iki bus pašalinti patikrinimo akte Nr. 823 nurodyti trūkumai (b. l. 26). Pareiškėjas 2005 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 19 skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tačiau 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimu šis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 122-125). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą (b. l. 126-129). Pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. sausio 28 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, 2 straipsnį, alkoholiniai gėrimai yra maistas. Vadovaujantis ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 286 bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. B1-750 patvirtintais Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimais, pareiškėjas, ketindamas verstis maisto tvarkymu, turėjo gauti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą – higienos pasą ir tik po to – Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduodamą pažymėjimą, leidžiantį tvarkyti maistą. Pareiškėjas, neturėdamas leidimo – higienos paso ir leidimo tvarkyti maistą, negalėjo vykdyti veiklos, susijusios su maisto tvarkymu. Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažymėjimą, leidžiantį UAB „Ratas“ bare „Sodžius“ verstis maisto tvarkymu, išdavė 2005 m. gruodžio 2 d. (b. l. 121). Todėl tarp tos aplinkybės, kad pareiškėjas, pažeidžiant Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 47 punkto reikalavimus, nebuvo įspėtas apie galimą licencijos sustabdymą, ir pareiškėjo patirtų nuostolių nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjos teiginys, kad atsakovas panaikino 2005 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. AD1-1999, yra nepagrįstas. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-57-243/2006 medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl atsakovo 2005 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. AD1-1999 panaikinimo, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartimi byla buvo nutraukta pareiškėjai atsisakius skundo (Administracinė byla Nr. I-57-243/2006, b. l. 28-29). Atsakovas atsiliepime bei 2008 m. vasario 27 d. rašte nurodė, jog minėtas įsakymas nebuvo panaikintas (b. l. 120). Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo priimto individualaus akto, su kuriuo pareiškėjas sieja patirtus nuostolius, neteisėtumas nėra konstatuotas. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Ratas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. AD1-1999 nebuvo panaikintas. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1003-243/2005 pagal pareiškėjo skundą dėl aukščiau nurodyto įsakymo panaikinimo. Ši byla buvo nutraukta pareiškėjui atsisakius skundo. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neįvertino skundo atsisakymo motyvų. Administracinėje byloje Nr. I-1003-243/2005 atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2006 m. sausio 9 d. atsiliepimu į pareiškėjo skundą sutiko su pareiškėjo reikalavimu panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. AD1-1999. Būtent dėl to pareiškėjas atsisakė savo skundo. Jei atsakovas dėl kokių nors priežasčių nepriėmė įsakymo, panaikinančio 2005 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. AD1-1999, laikytina, kad pareiškėjas skundo atsisakė dėl neatsakingų arba nesąžiningų atsakovo veiksmų. Pareiškėjo nuomone, teismo teiginys, kad tarp neįspėjimo apie galimą licencijos sustabdymo ir pareiškėjo patirtų nuostolių nėra priežastinio ryšio, taip pat yra nepagrįstas. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nebūtinai turi būti tiesioginis (2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003, 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002). Pagal Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 47 ir 48 punktų nuostatas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, sužinojusi apie Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 19, visų pirma turėjo įspėti pareiškėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustatyti vieno mėnesio terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti, tačiau to nepadarė. Todėl pareiškėjas neteko galimybės išvengti nuostolių. Jei pareiškėjui būtų laiku pranešta apie ketinimą sustabdyti licencijos galiojimą, pareiškėjas turėtų pakankamai laiko pašalinti egzistavusias kliūtis ir išvengti nuostolių. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nenustato prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų, susijusių su leidimu tvarkyti maistą. Pagal Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 46.1 punktą, licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais suteikia teisę šios licencijos turėtojui (įmonei) verstis licencijoje nurodyta veikla. Pareiškėjui išduotoje licencijoje Nr. 68/04V nurodoma, kad jam leidžiama parduoti spiritinius gėrimus, alkoholinius kokteilius, fermentuotus gėrimus, vyną, alų bare „Sodžius“ nuo 18.00. iki 6.00. Kaip alkoholinių gėrimų pardavimo būdas nurodyta – „vartoti vietoje“. Alkoholinius gėrimus, skirtus vartoti pardavimo vietoje, galima parduoti pirkėjams tokiu būdu, kuris nedaro jokios įtakos gėrimo saugumui ir kokybei, pvz. alkoholinius gėrimus galima parduoti nepilstant, o taroje. Jei alkoholinis gėrimas parduodamas taroje, į kurią šį gėrimą supilstė pats gamintojas, maisto tvarkymo reikalavimus turi atitikti gamintojo tara, taip pat veiksmai, kuriais gėrimai supilstomi į šią tarą. Alkoholinių gėrimų pardavėjas, įsigijęs gėrimus iš alkoholinių gėrimų gamintojo, turinčio reikiamus leidimus ir licencijas, turi pagrįstą teisę tikėtis, kad jam pateikiama produkcija atitinka visus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jei alkoholinis gėrimas parduodamas pirkėjui nepažeidžiant gamintojo pateikiamos taros, atitinkančios teisės aktų reikalavimus, tuomet parduodantis gėrimą asmuo nedaro jokios įtakos gėrimo kokybei ir saugumui. Todėl toks gėrimų pardavimas maisto tvarkymo veikla nepripažintinas (Maisto įstatymo 2 straipsnio 5, 11, 13 dalys). Atsakovo teigimu, pareiškėjas, neturėdamas leidimo – higienos paso, bet kuriuo atveju negalėjo verstis alkoholio prekyba bare „Sodžius“. Tačiau iš atsakovo 2005 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. (25.32)-L19-405ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2005 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (21.6)-V4-1806 matyti, kad apie tai, jog pareiškėjui neišduotas leidimas – higienos pasas, atsakovė sužinojo tik gavus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2005 m. lapkričio 21 d. raštą, t.y. jau po to, kai buvo sustabdytas licencijos galiojimas. Tai reiškia, kad atsakovas, priimdamas įsakymą dėl pareiškėjui išduotos licencijos galiojimo sustabdymo, neturėjo žinių apie tai, ar pareiškėjas turi leidimą – higienos pasą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad atsakovo 2005 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. AD1-1999 neatitinka Viešojo administravi­mo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jame nebuvo nurodyta, kokius veiks­mus atlikti ir į kokias institucijas privalėjo kreiptis pareiškėjas, siekdamas atnaujinti prekybos alkoholiu veiklą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo nepagrįsti sprendimai ir netinkama 2005 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. AD1-1999 formuluotė suklaidino pareiškėją dėl veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti, siekdamas atnaujinti alkoholio prekybą, ir tai taip pat sąlygojo nuostolių atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2005 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 19 uždraudė pareiškėjui maisto tvarkymą bare „Sodžius“ nuo 2005 m. spalio 13 d. kol bus pašalinti patikrinimo akte Nr. 823 nurodyti trūkumai. Pareiškėjui 2004 m. rugsėjo 22 d. buvo išduota licencija bare „Sodžius“ parduoti alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje. Alkoholiniai gėrimai priskiriami maisto produktams. Todėl uždraudus bare „Sodžius“ maisto tvarkymą, pareiškėjui išnyko galimybė šiame bare prekiauti alkoholiniais gėrimais vartojimui vietoje. Kitoks alkoholinių gėrimų pardavimo būdas licencijoje nenumatytas. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie teisingos išvados, kad atsakovas pagrįstai sustabdė nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2005 m. lapkričio 24 d. licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare „Sodžius“ galiojimą.

Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 47 punkte nustatyta, kad licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą šiose taisyklėse numatytais atvejais. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, kai uždraudžiamas maisto tvarkymas, paminėtose Taisyklėse nenumatytas. Todėl nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas neprivalėjo būti iš anksto įspėtas apie galimą licencijos sustabdymą.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Konstatavus, kad atsakovo įsakymas sustabdyti pareiškėjui licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra teisėtas, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais pareiškėjui buvo sustabdyta iki 2005 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjui pašalinus pažeidimus licencijos sustabdymas nebuvo pratęstas ir apie tai pareiškėjui buvo pranešta 2005 m. gruodžio 8 d. raštu (b. l. 37).

Pirmosios instancijos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė. Teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Ratas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė