Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2232-1096/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-08
Bylos Nr.
1-2232-1096/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29686-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2232-1096/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29686-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.9.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Gabijai Musneckytei, Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Arūnui Kazlauskui,nukentėjusiajai R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, UAB (duomenys neskelbtini) serviso priėmėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso straipsnio 140 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 01 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui sugriebęs R. M. už kaklo ją smaugė, sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių kumščiais į veidą ir į kairę koją, tampė už plaukų, po to vėl rankomis paėmęs jai už kaklo smaugė, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas nosyje-abiejų akių apatiniuose vokuose, abiejuose pečiuose, abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, abiejose šlaunyse, kairiame klube, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, odos įbrėžimus kairėje šlaunyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. B. 2023 m. gruodžio 3 d. apie 01.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui sudavė R. M.ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiais į veido ir galvos sritis, griebė rankomis už kaklo ir pargriovęs ant lovos smaugė, po to sugriebęs rankomis nukentėjusiajai už riešų juos spaudė, vėliau laužė dešinės rankos pirštus, po to kumščiais sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į kairės ir dešinės rankų pečius, žastą ir dilbį, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių į kairės ir dešinės kojų šlaunis bei su durimis prispaudė dešinę koją, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. M. poodinės kraujosruvas visame kūne ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; nurodytu laiku ir aplinkybėmis sugadino R. M. priklausančius daiktus: sulaužė šviestuvą 49 Eur vertės, nuo stalo numetė ir sulaužė virdulį "Zylė" 49 vertės, vonioje ant grindų numetė plaukų džiovintuvą "Philips" 39 Eur vertės, koridoriuje suspardė dirbtinės odos pufą 60 Eur vertės taip jį sulaužydamas, pro langą išmetė 4 vnt. džinsinių kelnių, kurių vieneto kaina 30 Eur, bendrai kainuojančias 120 Eur, vilnonį dvigulį pledą 50 Eur vertės bei suplėšė jos rūbus: žalsvos spalvos kelnes 50 Eur vertės, naktinius marškinius juodos spalvos 30 Eur vertės baltos spalvos maikutę trumpomis rankovėmis 20 Eur vertės, rusvos spalvos maikutę trumpomis rankovėmis 20 Eur vertės, 4 vnt. kelnaičių, kurių vieneto kaina 10 Eur, bendrai kainuojančių 40 Eur, tuo sugadino nukentėjusiosios R. M. turto už 527 Eur. Tokiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. B. 2024 m. gegužės 4 d. apie 3 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui griebė ranka R. M. už kairės plaštakos ir pradėjo ją sukti, po to sugriebęs abiem rankom jai už abiejų plaštakų jas spaudė, suko, sudavė 2 smūgius į galvą, ne mažiau kaip 5 smūgius į rankas, 2 smūgius į sėdmenis, delnu 1 kartą trenkė į kairę ausį, viso sudavė ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. M. dešinės plaštakos 5 delnakaulio lūžį ir galvinio kaulo avulsiją, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, šonuose, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu; nurodytu laiku ir aplinkybėmis sugadino R. M. priklausančius daiktus: išmetė pro langą akinius nuo saulės 20 Eur vertės ir motociklo šalmą 100 Eur vertės, juos sudaužydamas bei suspardė kojomis kompiuterį "Lenovo" 500 Eur vertės bei mobiliojo ryšio telefoną "Iphone 14 PRO" 1 109 Eur vertės, tuo sugadino nukentėjusiosios R. M. turto už 1729 Eur. Tokiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis E. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad tyrėjai buvo detaliai nupasakojęs pirmąjį epizodą. Pirmasis epizodas tai yra 2023 m. rugpjūčio 4-5 d., detaliai viską prisimena. Pažymi, kad dėl šios veikos buvo susitaikymas, bandė atlyginti žalą. Teismui pagarsinus įtariamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolą paaiškina, kad jį tenkino susitaikymo protokolas. Dokumentas atitiko jo valią. Susitaikymo protokolo pabaigoje yra jo parašas. Norėjo viską kuo greičiau pabaigti, visus teisinius procesus. Supranta, kad susitaikymo protokolas galiotų, jeigu nebūtų padaręs naujos nusikalstamos veikos. Dėl pirmo epizodo pripažino kaltę, tačiau tik vėliau sužinojo kaip viskas vyko. Jis neatsimena pirmojo ir antrojo epizodo. Tai ką atsimena, viską pasakė tyrėjai. Konfliktas nebuvo įvykęs bute, konfliktas įvyko bare. Išėjus iš baro jis nieko neatsimena. Nežino, ar pripažįsta, kad mušė R. M..

Dėl antros veikos, padarytos 2023 m. gruodžio 3 d. paaiškina, kad važiavo pas R. M. taksi, užbėgo greitai nupirko vyno, užėjo pas ją. Tada išėjo su draugu į miestą, vyko gimtadienis., Būnant gimtadienyje, pradėjo su R. M. susirašinėti, kad nori jau namo. Tada prasidėjo konfliktas ir jo atmintis dingsta. Atsikelia pas R. M. bute, pastaroji pikta, rėkia ir po smūgių į veidą. Nežino kuriuo momentu jam dingsta atmintis. Šiuo metu nebūna, kadangi daugiau poilsio turi ir mažiau pervargsta. Neatmeta galimybės, kad tai padarė miegodamas. Teismui pagarsinus specialisto išvadą nurodo, kad yra sužeidęs ir pats save, iššokęs iš 2 aukšto. Atsimena, kad R. M. pikta trenkė jam per veidą, jis tada pasakė „gerai, aš išeinu“. Ieškojo savo telefono, tačiau pastaroji jį varė ir daužė. Jis tiesiog pasakė „leisk, susirasti telefoną ir išeinu“. Tačiau R. M. to padaryti neleido. Nuėjo prie kompiuterio, bandė susivesti duomenys, kad surastų telefoną, bet pastaroji neleido to padaryti. Galutiniame variante buvo trukdoma ieškoti telefono, apsisuko ir išėjo į darbą. Sekančią dieną, per pietus nuvyko su darbiniu telefonu, tiksliai neatsimena ar skambino R. M., tačiau pastarosios nebuvo namie. Telefono negalėjo atgauti. Vakare atvykus, paskambinus pastarajai, ji nurodė, kad neatiduos telefono, kol negrąžins pinigų. Po poros valandų, po tokio prašymo grąžinti telefoną, R. M. iškvietė policiją. Tą vakarą R. M. nemušė, tačiau tiksliai neatsimena. Teismui pagarsinus specialisto išvadą, esančią 1 t.. b. l. 135-136 paaiškino, kad negali paaiškinti aplinkybių dėl nurodytų traumų. Kaip atsirado sužalojimai jis nežino, jam dėl to tikrai labai gaila, bet tuo metu turėjo problemų su miegojimu. Patvirtina, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Su kuo nesutinka kaltinamajame akte, negali pasakyti. Paaiškina, kad dėl pirmojo epizodo, jis sužinojo ką padarė tik po pusantro mėnesio, kai pati R. M. papasakojo. Pas jį yra nustatytas miego sutrikimas. Be to yra klausęs pas psichoterapeutą ar yra teorinė ir praktinė galimybė, kad būnant adekvačiu, pereiti į miego būseną. Psichoterapeutas nurodė, kad teorinė galimybė yra, tačiau galimybės neturi išsitirti. Jis negali prisiimti atsakomybės ar tikrai mušė R. M..

Dėl paskutinio epizodo, kuris įvyko 2024 m. gegužės 4 d. prisimena viską. Buvo taip, kad pusę dienos susirašinėjo su R. M.. Į vakarą pradėjo kilti konfliktas, kad jis tempia laiką nesakydamas ką veiks, nors po darbo važiavo valgyt. R. M. norėjo eiti su draugėmis į miestą. Jis atvažiavo trumpam, o R. M. pasakė „nebelauksiu“, spėjo užbėgti pas ją ir norėjo pasiimti savo likusius daiktus, kadangi dėl tokio jos bendravimo, jis nebenorėjo su ja būti. Besirenkant jam daiktus, jie bendravo ir šis paklausė R. M. „ar nori kartu leisti vakarą po visko, ar ne“. R. M. atsakymas buvo „norėčiau“. Todėl galutiniame variante jis paliko visus savo daiktus pas ją. R. M. išėjo susitikti su draugėmis į miestą, o jis išėjo perstatyti motociklo, kuris stovėjo apačioje ir išėjo susitikti su draugu, pavalgyti. Vakarui besibaigiant jie susirašė ir jis nurodė, kad jo vakaras baiginėjasi, R. M. pasakė, kad ji dar mieste. Šis paklausė kur, tačiau pastaroji nieko neatsakė. Jis nuvažiavo prie jos namų, palaukė kol R. M. atvažiuos. Kuomet ji buvo namie, jis paprašė, jog ši išmestų kortelę, kad galėtų užeiti į namus. Užėjęs į namus, pamatė, kad R. M. stovi pasirėmusi prie kriauklės, matėsi, kad buvo išgėrusi. Jis paklausė R. M. kaip vakaras praėjo, ar daug išgėrė. Paėmęs jos „Iqos“, atsigulė parūkyti ant sofos, ji nuėjo praustis ir atsigulė į lovą. Jis baigęs rūkyti nusirengė ir atsigulė į lovą. Prie lovos yra užuolaidą, kurią jis užtraukė ir atsigulė ne taip kaip visada, kad apkabinti R. M., o ant nugaros. Truputį ant šono ir tiesiog ant R. M. padėjo ranką. Praėjus maždaug 30 sekundžių, ji pasakė „viskas aišku“, tuomet išlipo iš lovos ir pasakė (necenzūriniai žodžiai) iš čia“ ir trenkė per veidą. Jis atsakė „gerai, baik, tuoj susirenku ir išeinu“. Ji pradėjo daužytis, bandė suimti jos rankas į vieną, kad būtų nustojama daužytis. Jam atrodo jis pastūmė R. M. ant sofos, kad ši atšoktų nuo jo, tam kad galėtų susirinkti daiktus. Pradėjo rengtis, atsistojo ir kažkaip gavosi, kad jie buvo prie virtuvės. Perlaužė jos telefoną ir išmetė į klozetą. R. M. paėmė jo telefoną ir tuo metu ar nukrito, ar paslydo, ji atsirėmusi į orkaitę pradėjo su isterijomis rėkdama dažyti jo telefoną, su ranka į parketą. Jis bandė ranką užkišti, suimti ranką, kad nesudaužytų telefono. R. M. atsistojo, paėmė jo šalmą, atidarė langą ir išmetė šalmą, tada kolonėles. Tada paėmė ir išmetė jos šalmą, tačiau kai pamatė, kad R. M. vienodai ant to šalmo, paėmė jos kompiuterį ir paleido ant žemės. Ji buvo sakiusi, kad kompiuteris senas. Tuomet prasidėjo stiprūs smūgiai į veidą. Smūgiai prasidėjo iš jos pusės. Pradžioje bandė ją nustumti, bet tai trumpai truko, gailisi, gėda, kad trenkė jai atgal. Jis trenkė jai apie 3-5 kartus. Smūgius sudavė dešine ranka į veidą (posėdžio metu parodė dešinės rankos delną, dešinį skruostą). R. M. sudavė jam keletą smūgių. Patvirtina, kad trenkė dešinės delnu. Pats yra dešiniarankis. Ši ranka turėtų būti stiprioji, tačiau taip nėra. Po operacijos, nelabai valdo riešo. Buvo suėmęs stipriai, tačiau paliko vietos, kad nesuspausti rankų. Paaiškina, kad per plaštaką ranka išplatėja, ties dilbiu susiaurėjimas. Tai suėmėm per dilbį kuo laisviau, bet rankos neištrauks. Pažymi, kad jis nebuvo piktas, nebuvo nusistatęs prieš ją, tačiau jį erzino jos komunikacijos trūkumas. Kokie jų santykiai jis nežino, to reikėtų klausti pačios R. M.. Jis norėjo jai padėti, toliau būti kartu. Jie nelabai vedė bendrą ūkį. Vienas kito neišlaikydavo. Jam pavedimus R. M. yra dariusi 20-30 arba 15 Eur sumai, likusi dalis yra grąžinta. Kai ji būdavo namie, nenorėdavo, tingėdavo ar blogas oras, užvažiuodavo jis į parduotuvę, kai pritrūkdavo pinigų pervesdavo. Jis tiesiog be algos būdavo ir trūkdavo pinigų maisto produktams, kad vakarienę pasigaminti abiem. Kartais gamindavo vakarienę kartu, tačiau kartu negyveno. Pažymi, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. jo daiktai buvo sukrauti į kuprinę ir padėti šalia dujinės, automobilio raktai, bankinės ir kitos kortelės. Daiktai pas nukentėjusiąją buvo apie du mėnesius, prieš tai jie buvo sudėti į lentyną, nes buvo išskirta lentyną, kur susidėti rūbus, daiktus. Jam atrodo, kad gruodžio mėnesį, bute jokių jo daiktų nebuvo. Paskutinės veikos padarymo metu, kaip ir minėjo, kad savaitę prieš važiavo ir norėjo paklausyti muzikos garsiau. Tai buvo apie 20-22 val., jie nuvažiavo pas jį į namus, kur jis registruotas ir paėmė kolonėles, namų kino sistemos. Todėl šios kolonėle atsidūrė pas ją. Pažymi, kad šiuo metu dirba dviejuose darbuose, vidutiniškai uždirba 1 400 Eur atskaičius mokesčius. Tai yra jo pastovios pajamos.

Paaiškina, kad trečiojo įvykio metu buvo suduoti smūgiai. Dėl pirmų dviejų įvykių tikrai nežino, neatsimena. Iki rugpjūčio 4-5 dienos įvykio, jeigu tik reikšmingesnę diena, jis galėdavo visą dieną su smulkmenomis iki detalių papasakoti. Po rugpjūčio 5 d. nežino kas atsitiko su atmintimi, pradėjo šlubuoti. Šiuo metu po truputį atmintis atsigauna. Mano, kad dėl streso, nuovargio ir miego trūkumo daugiausiai atmintis sutrinka. Tikriausiai, kad vaistais piktnaudžiauja. Vartoja lorafeną ir klozepamą. Šiuos vaistus išrašė gydytojas, kad miegoti ir nevaikščioti. Lorafeną vartoja daugiau nei pusę metų, o klozepamas išrašytas prieš du mėnesius. Dar geria concerta, tačiau jais nepiktnaudžiauja. Šie vaistai aktyvinantys smegenų veiklą, lengviau susikoncentruoti dienos metu. Pabrėžia, kad darbe dėl darbinių dalykų, atminties problemų neturi. Pas jį yra dėl asmeninio gyvenimo kažkokios smulkmenos, naujai atsiradusiame darbe į kurį pradėjo eiti vasario mėnesį, jame dėl tokių smulkmenų būna problemų, todėl pradėjo viską rašytis. Pažymi, kad iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. buvo pora su R. M.. Po rugpjūčio mėnesio nežino, nes R. M. buvo minėjusi, kad išėjus į miestą nenori sutikti draugų, jeigu kur eidavo, visada pirma užeidavo, pažiūrėti ar nėra pažįstamų ar draugų. Pora jie buvo pusantrų metų, gal šiek tiek mažiau, nuo 2022 m. birželio 6-7 d. pradėjo draugauti. Buvo prieš rugsėjį mėnesiui išsiskyrę, susipykę, tada vėl susitikę nusprendė, bandyti būti pora.

UAB (duomenys neskelbtini) dirba ilgesnį laiką. Kurį laika patiria stresą, kadangi už skolas jam draugas atidavė įmonę, paslėpdamas visas skolas ir įklampindamas jį, kaip fizinį asmenį į kitas skolas. UAB (duomenys neskelbtini) priklauso vienam akcininkui, tas akcininkas yra jis. Jis nėra įmonės direktorius, gaunasi, kad teismo pagarsintą charakteristiką rašė įmonės direktorius, įmonės akcininkui. Ši charakteristika yra pakankamai objektyvi, kadangi neprašė pats, kad būtų charakteristika pagražinama. Pažymi, kad turi finansinių problemų bei įsipareigojimų. Šie įsipareigojimai kyla iš draugo paliktų skolų. Skolos dydis virš 200 000 Eur ir kaip fizinis asmuo 58 000 Eur. Skolos fiziniams asmeniui susidarė iš to, kad draugas įkalbino padėti šiai įmonei. Jis paskolino padėti draugui, tačiau draugas dingo iš Lietuvos, dabar kiek jam žinoma ieško „Interpolas“.

Dėl sužalojimų gali pasakyti, kad pirmos veikos padarymo metu ant nukentėjusiosios nematė sužalojimų, nes po pirmo karto buvo susitikę tik po pusantro mėnesio, tai buvo rugsėjo vidurys. Po antrojo, matė nukentėjusiąją, tačiau sužalojimų nematė, nes ji išėjo iš buto kartu su policija. Nežino iš kur atsirado ant R. M. kūno sužalojimai. Buvo paklausęs R. M. iš kur sužalojimai, tačiau dažniausiai atsakydavo „ai čia užkliuvau“. Po šių trijų įvykių, kurie yra nagrinėjami šio teismo posėdžio metu, neklausė R. M. dėl sužalojimų, nes negali iš karto kyla konfliktas. Iki rugpjūčio 5 d. įvykio, bendravo, vyko susirašinėjimai, išskyrus tada kai susipykę ar konfliktavo, kiekviena diena bendravo. Susitikdavo per savaitę nuo 4 iki 6 kartų. Dažniausiai jis likdavo pas R. M. nakvoti. Po įvykių susitikimų dažnis suretėjo. Po pirmojo įvykio kiekvieną penktadienį ar ketvirtadienio vakarą kildavo rašytinis konfliktas ir niekur ir to pasekoje nesusitikdavo visą savaitgalį. Tuomet nuo pirmadienio arba antradienio vėl kartu vakarus praleisdavo. Po antrojo įvykio, buvo „Kino pavasaris“ tai pradėjo kartu važinėti žiūrėti filmus. Tuo metu buvo jos mama atvykusi, tai po „Kino pavasario“ vėl pradėjo artimiau bendrauti, tačiau ne kiekvieną vakarą leisdavo kartu, atšilus orams važiuodavo pasivažinėti motociklu. Po trečio įvykio toliau nieko nevyksta. R. M. jam skambino šeštadienį ir pirmadienį. Pirmadienį jai paskambinus, jis pasakė, kad jeigu nori galima vakare pakalbėti ir jeigu labai reikia kompiuterio, jis gali paskolinti savo, o toliau kalbėtų susitikus, jeigu R. M. bus rami, nes pokalbio metu rėkė isteriškai į ragelį. Be to yra pradėjęs tvarkytis bute iki pirmojo įvykio, bandė tvarkyti spintos duris, kurios išlūžo dėl konstrukcijos, stalą susuko, nes klibėjo. Prieš trečiąjį įvykį, kai penktadienį susirašinėjo, minėjo, kad ateinančią savaitę nori atvykti buto savininkas, pažiūrėti kaip susitvarkę ir sakė, kad per savaitgali gali pamėginti prisiimti visus darbus ir sutvarkyti. Jis norėjo padėti. Konkrečiai dabar negali pasakyti, ar yra tvarkęs kažkokius fizinius, smulkesnius darbus. Po pirmojo įvykio padėjo atsikratyti sulaužytu klozetu. Pažymi, kad nuo to laiko kai paskirta kardomoji priemonė, nesilankė pas nukentėjusiąją. Paskirtos kardomosios priemonės laikosi.

Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad jie yra teisingi. Be to pamena, kad pats buvo rašęs pareiškimą dėl smūgio, tačiau vėliau atsiėmė savo valią šį pareiškimą. Tiksliau sakant ne atsiėmė pareiškimo, o buvo atmestas, tačiau aplinkybių neprisimena. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta, bet atlygins. Nepripažįsta to fakto, kad sulaužė R. M. ranką. Ji ranka susilaužė trankydama jo telefoną į grindis. Tai buvo sakęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Matė, kad ranka lūžusi ir iškarto suprato kaip ji susilaužė. Matė iš dokumentų, kad ranka lūžusi. Be to, ji jam parašius buvo, kad ranka sulaužyta po trečio įvykio. Lūžo delnikaulis. Jo mama yra gydytoja, jam buvo gydyt abu riešai, operuoti todėl ir žino tokias aplinkybes, kaip gali lūžti (3 t., b. l. 43-52).

Nukentėjusioji R. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl įvykio vykusio 2023 m. rugpjūčio 5 d. kaip ir buvo pateikta, buvo kartu mieste su draugais. Bare įvyko toks įvykis, kad ji sutiko bendrą pažįstamą, kurio ji nežinojo, kad E. B. jį pažįsta ir turi tarpusavio nesutarimų. Pasireiškė jo pavydas, kažkur naktį išvyko, ji dar bandė su E. B. susisiekti. Susisiekus jai pavyko kažkiek pastarąjį nuraminti. Grįžo namo, tuomet E. B. pradėjo klausti kas tarp jų yra, kas įvyko. Pradėjo E. B. iškart ją smaugti. Smaugė, gana, ilgai ir stipriai, ji prarado jėgas, buvo pradėjusi dingti sąmonė. Atleidęs pradėjo smūgiuoti per veidą. Ji gulėjo lovoje visa šoke ir silpna. Smūgiai buvo skirti į veido sritį, po to griebė už plaukų, išpešta daug plaukų. Tempė nuo lovos su plaukais link koridoriaus, link vonios. Tuo metu buvo smūgiuota jai į kitas kūno dalis – sėdmenis, nugarą, rankas. Visi suduoti smūgiai buvo rankomis. Į veidą buvo suduotas vienas smūgis kumščiu, gavo į nosį, į ausį, tačiau tikriausiai jau delnu buvo suduota. Kiti suduoti smūgiai buvo įvairūs ir delnu, ir kumščiu, sunku pasakyti, kadangi buvo šoko būsenoje. Tiksliai neįvardins kiek buvo tiksliai kokių smūgių. Jautėsi labai blogai, viską skaudėjo. Nežinojo ką daryti. Ji nežinojo ne tik tą vakarą ką daryti, tačiau ir kitą dieną. Į medikus pati nesikreipė, papasakojo draugams, šie informavo jos šeimą. Tuomet atvyko pas ją šeimą ir sakė kviesti policiją. Šis įvykis nebuvo pirmas kartas. E. B. agresija pasireikšdavo labai dažnai, pradžioje save daužydavo, savo galvą, kai supykdavo pradėdavo jos daiktus laužyti, yra ne kartą pastūmęs, pats buvo ranką susilaužęs į medį, kai buvo supykęs ant jos. Nežino kodėl jam agresija pasireiškia, tai yra jo psichologiniai dalykais, normalus žmogus taip nesielgia. Įvykio metu oficialiai jie kartu negyveno, tačiau E. B. gyvendavo pas ją. Galima sakyti, jog E. B. gyveno kartu su ja. Prie namų išlaikymo neprisidėdavo, nors ir žadėdavo. Mano, kad įvykio metu galėjo būti suduota ne mažiau 20 smūgių. Naktį buvo daug baldų išdaužyta. Jo agresija pasireiškia kuomet išgeria, tikriausiai dar vartodavo kažkokius vaistus, gal negalima buvo paskirtų vaistų vartoti su alkoholiu. Tačiau tai yra suaugusio žmogaus atsakomybė, jeigu tokius veiksmus išprovokuoja. Tą naktį ji taip pat buvo išgėrusi. Negali tiksliai pasakyti kiek buvo išgėrusi. Dėl šio įvykio po paros ar po dviejų kvietė policiją, po 4 parų kreipėsi į medikus. Kreipėsi po 4 parų todėl, kad kai iškvietė policiją, atvyko jos artimieji padrąsino tai padaryti. Pas medikus nuvyko kai tyrėjas ar tyrėja parekomendavo tai atlikti, kadangi nežino kaip vyksta šie procesai. Buvo pasirašytas susitaikymo protokolas, nes ji ne kartą E. B. yra atleidusi, bet žmogus nepasimoko ir šiuo atveju, nors tikėjo žmogumi. Tuo metu buvo jie susitaikę, ji atleido E. B..

Dėl įvykio, kuris įvyko 2023 m. gruodžio 3 d. viskas įvyko tame pačiame bute. Įvykio aplinkybės labai panašios kaip ir pirmojo įvykio metu. Jie vakarą leido atskirai, ji buvo pas draugę, o E. B. mieste su draugais. Buvo sutarę, kad E. B. grįš pas ją miegoti, taip ir buvo. Nors ji buvo pradėjusi abejoti ir parašė šiam, kad „nebevyk pas mane, nes jau per vėlu“. Ji grįžo namo anksčiau ir norėjo ilsėtis. Tuo labiau, kad E. B. parašė, kad yra žiauriai girtas, tai dar labiau nenorėjo, kad pas ją atvyktų, tačiau vis tiek atvyko, įsileido į namus. Žinoma, kad padarė klaidą. Atsisėdę ant sofos pradėjo kalbėtis, E. B. paklausė kaip vakarą praleido, ji pasakė, kad buvo su drauge, pastarasis atsake „(necenzūriniai žodžiai) proto“. Tuomet pradėjo ją įžeidinėti, ji pasakė, kad šis išeitų iš jos namų. E. B. neišėjo, pradėjo stumdytis, trenkė. E. B. pradėjo daiktus mėtyti, kartas nuo karto smūgiuodavo į ją, stumdydavo ir smaugė. Pagriebęs jos telefoną, bėgo į vonios kambarį, užsidaro duris, atsirakina telefoną ir skaito. Ji bandė atgauti telefoną, bėgo iš paskos, tačiau E. B. šėlo dar labiau. Pradėjo laužyti rankas, buvo rankos išsukinėtos, mėlynos. Vėliau E. B. išsprūdo iš vonios kambario, bandė ją užrakinti, užspausti, kad liktų vonios kambaryje, kad šis galėtų dar kartą telefoną turėti. Tuo metu ir koją ne kartą prispaudė su durimis, nuo ko buvo žaizdos ir likusios mėlynės. Mėtė jos daiktus pro langą.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra šviežesni, tai tikriausiai bus tikrai tikslingesni parodymai nei šiai dienai. Įvykio metu daugiausiai buvo sugadinti buitiniai prietaisai, rūbai, papuošalai išmėtyti, apatiniai, toršetas, pufas, virdulys, plaukų fenas. E. B. plėšė rūbus, dėl rūbų, kurie liko sveiki, priekaištų neturi. Tačiau tie rūbai, kurie suplėšyti, tai tyrėjai yra pristatyti visi rekvizitai dėl tos padarytos žalos ir prašo atlyginti. Ji tą vakarą E. B. daiktų nemetė, tačiau trečiojo įvykio metu jau mėtė E. B. daiktus. Šio antrojo įvykio metu ji su drauge išgėrė porą taurių vyno, bet grįžus namo, ji porą valandų buvo namuose, tai nebuvo girta, o E. B. atvyko labai girtas. Pažymi, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambino sekančią dieną, nes tai nėra malonūs veiksmai ir kai aprimo, apgalvojo viską, ir iškvietė policiją. Konfliktas vyko apie porą valandų. Smurtiniai veiksmai nutrūko tada, kai E. B. padarė viską, ką jam reikėjo ir išėjo. Jai buvo suduoda daug smūgių. Taip pat laužė rankas, kai paimdavo jos telefoną, pastarasis bėgdavo į vonios kambarį, kad galėtų paskaityti. Bandydama atgauti telefoną, ji tiesė rankas, griebė, kad atgauti savo daiktą, o tuo metu E. B. bandydamas sulaikyti, laužė rankas. Suko rankas, laužė pirštus. Vienas pirštas ir po šiai dienai yra su defektu. Patikslinant paaiškina, kad ji sumaišė su trečiu įvykiu, kuris buvo, ji iškvietė policiją kitos paros kitą vakarą, kai E. B. grįžo prie jos durų, daužė ir grasino, kad atiduotų jam telefoną, tada iškvietė policiją. Grasino suspardyti jos mašiną. Pažymi, kad netiki, jog E. B. neatsimena aplinkybių. Pirmo atvejo metu apgavo ją, kad pastarajam užeina kažkas, tačiau kaip gali neatsiminti, jeigu E. B. nei miegojo, nei buvo miego būsenoje, buvo visą laiką aktyvus. E. B. veiksmai prasideda nuo agresijos priepuolio, nevaldomos emocijos, nes E. B. išprovokuoja kažkokie pavydai, nepasitikėjimas. Tai yra gana, aiškios aplinkybės, o ne miegai, sapnai. E. B. buvo minėjęs, kad būna lunatizmas, tačiau, kad kyla agresija, nebuvo sakęs. Jos veiksmai tiek per pirmą atvejį, tiek antrą atvejį buvo nevalyvūs veiksmai prieš E. B., tai labiau savigyna, nes tikrai jo nepuolė, jai E. B. yra per baisus.

Dėl 2024 m. gegužės 4 d. įvykio situacija buvo tokia, kad vakarą buvo nuspręsta leisti atskirai. E. B. buvo užvažiavęs pas ją, kalbėjosi, bet kai buvo apsipykta šiek tiek, nesutarta kaip toliau vakaras plėtosis. Buvo sutarę, kad vakaro eigoje susirašys dėl tolimesnio laiko leidimo kartu. Ji neparašė pastarajam, kad važiuoja namo, šis supyko. E. B. parašė ir paklausė kur ji, ji atrašė, jog namuose. Tada gavo žinutę „aš prie tavęs, įleisk“, ji įleido, o pastarasis buvo toks tylėjimo pykčio būsenoje, kad neva ji jau kažką padarė. E. B. atsigulė ant sofos, kadangi buvo ji iš lovos pakilusi, tai grįžo į lovą, toliau naršė, tiesiog „scrollino“, o tuo metu E. B. griebė jos telefoną iš rankų ir pabėgo į vonios kambarį. Pradėjo laužyti rankas, stumdyti, telefono jį neatgavo, E. B. išbėgo į svetainę. Ji šaukė, prašė paleisti, kai pradėjo rankas sukinėti, o pastarasis dar stipriau pradėjo sukinėti rankas. Atrodo tada ji trenkė E. B. per veidą. Pradėjo mėtyti jos kitus daiktus, kompiuterį metė į grindis, sutrypė kojomis, ji labai supyko. Kitus daiktus pradėjo per langą mėtyti, ji tada paėmė jo šalmą ir išmetė per langą. Tada vėl paėmė kompiuterį, dar labiau daužyti pradėjo, vėliau jie susistumdė prie TV spintelės, stūmė ją, nukrito spintelė, po spintele buvo E. B. kolonėlės, to pasekoje E. B. kolonėlės liko sudaužytos, nors minėjo, jog per langą išmetė, nors namie turi dar vieną kolonėlę. Vėliau paspyrė kompiuterį ir išėjo. Pažymi, kad buvo bandyta taikytis iki paskutinio įvykio. Per tą laiką buvo susidėję visi dalykai, kad E. B. paveikė psichologiškai, kad buvo pametusi save. Buvo vartojamas ir psichologinis smurtas, daug visokių kitų kompleksinių dalykų, kuriuos padaro nestabilus žmogus kitam žmogui. E. B. įvardina kaip nestabiliu asmeniu, dėl jo emocinio nestabilumo. E. B. agresyvumą pastebėjo tuo metu, kai pradėjo rimčiau draugauti, kai tapo pora. Jie pažįstami nuo 2022 m. birželio mėnesio. Iki šių įvykių, pateikė savo sutrikimą papasakodamas porą atvejų. Vienas iš jų buvo kaip ir E. B. minėjo, kad per langą buvo iššokęs, vaikšto miegodamas. Pabrėžia, kad šių įvykių metu nebuvo jokio miego, jie tik kalbėjosi, visą tai atsitiko iš niekur nieko. E. B. teigia, kad nieko neatsimena, bet lyg ir kažką atsimena, jeigu pakomentuoja. Nebuvo pastebėjusi, kad bendraujant pastarasis neatsimintų. Labai gerai viską atsimena ir dar prikuria, o prikurtus dalykus į galvą susideda. Atminties sutrikimo nepastebėjo. Nurodo, kad būtų absurdas, jog galėjo pati susilaužyti ranką daužydama telefoną. Teigia, kad nedaužė telefono į grindis. Pažymi, kad jos ranka sulūžo tuo metu, kai E. B. jai laužė rankas. Antrajame įvykyje, E. B. jos rankas laužė tomis pačiomis aplinkybėmis, kai turėjo jos telefoną rankose ir ji bandė atgauti. E. B. grumtynių metu stumia ją nuo savęs, tada paima rankas, pradeda laužti, kad ji nebandytų atgauti savo telefono. Šis veiksmas tiek antruoju, tiek trečiuoju atveju – identiškas. Neteisinga sako, jog rankų suėmimas buvo nestiprus. Skaudėjo abi rankas, buvo mėlynos, vienas pirštas šiai dienai liko deformuotas. Pažymi, kad jos buvo lūžusi kairė ranka. Prasidėjo skausmingas tinimas, tada ir suprato, jog kažkas bus atsitikę rimčiau. Kai atvyko pareigūnai pamatė ranką ir iškvietė medikus.

Paaiškina, kad trečiojo įvykio metu ji vartojo alkoholį. Prieš šį įvykį buvo susitikę ir bendravo su E. B.. Iš jos pusės kaltinamojo atžvilgiu smurto nebuvo. Taip pat pavydo jausmo neturėjo E. B. atžvilgiu. Patvirtina, kad gyvenime jai yra rodęs E. B. telefoną. Šiais trimis atvejais, ji E. B. telefono netikrino. Ji neprovokavo E. B., pavydo iš jos pusės nebuvo. Ji po trečiojo įvykio važiavo automobiliu, susirinkti daiktu po langais, nes bijojo eiti pėstute. Sudaužytas kompiuteris buvo jos asmeninis darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 34-38, paaiškina, kad atsimena parodymus bei tvirtina. Taip pat nurodo, kad po smaugimo veiksmų nežino ar liko kažkokie pėdsakai ant kūno. Skausmą jautė kokias dvi savaites. Dėl aplinkybių esančių 1 t., b. l. 56-57, kreipėsi į medikus po 5 dienų, policiją iškvietė po 2 dienų, o tuomet buvo artimiausias laikas kai jai pasiūlė apsilankyti pas teismo medicinos ekspertą. Po įvykio ant veido buvo mėlynės. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 2 t., b. l. 60-61, paaiškino, kad šiuos parodymus taip pat atsimena, jie yra tikslesni nei tuos, kuriuos davė policijai. Kompiuteris buvo pirktas 2017 m. Po įvykių nedarbinga buvo mėnesį laiko. Mėnesį buvo gipse, kai nuėmė gipsą, dar porą savaičių buvo sudėtinga dirbti su kompiuteriu, nes skaudėjo ranką. Jos darbas pagrinde yra su kompiuteriu, todėl ilgai negalėdavo sėdėti ir dirbti, nes iš karto pradėdavo tempti ranką. Sudaužytą telefoną buvo pasiėmusi išsimokėtinai. Patikslina, kad dešinė ranka buvo gipse, nors abi rankos buvo sužalotos (3 t., b. l. 59-63, 67).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė G. M. paaiškino, kad 2024 m. kovo 27 d. pateikė specialisto išvadą, kad E. B. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Surašytą ir pateiktą išvadą palaiko, ir tvirtina. Pažymi, kad iš pateiktos medicininės dokumentacijos žinoma, kad E. B. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tai yra miego sutrikimas, kuriam yra būdinga pakitusi sąmonės būsena, kai vienu metu pasireiškia miego ir budrumo būsenos. Taip pat yra diagnozuotas dėmesio ir aktyvumo sutrikimas. Nei viena iš šių diagnozių, negali būti laikoma medicininiu kriterijumi pakaltinamumo vertinime, ir nei viena iš šių diagnozių nedaro reikšmingos įtakos asmens procesiniam veiksnumui, gebėjimui dalyvauti nagrinėjant bylą, todėl buvo pateikta išvada, kad asmeniui netikslinga taikyti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Pažymi, kad asmuo neatsimena to, ką padarė (duomenys neskelbtini) metu, tačiau pabrėžtina, kad šiam sutrikimui būdinga tai, kad žmogus naktį to epizodo metu atlieka jam įprastus veiksmus, o nebūna agresyvus. Šis sutrikimas nėra siejamas su agresija. Įtaką atminčiai (duomenys neskelbtini) kartu su vaistais gali turėti, bet agresijai nėra būdinga, kad turėtų. Pažymėtina, kad medicininėje literatūroje, nėra aprašyta, kad (duomenys neskelbtini) yra būdingas prievartinis elgesys. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nėra nurodyta, kad būdingas yra agresyvumas. Reikia žiūrėti ne į „ligos.lt“ puslapį, o į tarptautinę ligų klasifikaciją, kur nurodyta, kad pagrindinis simptomas – atsikėlimas iš lovos naktį ir taip pat yra būdingas dezorientacijos epizodas po to, bet nėra aprašyta agresija. (duomenys neskelbtini) – yra psichikos sutrikimas, kuris yra priskiriamas miego sutrikimams. Asmuo nevaldo tam tikrų veiksmų, bet tai daro miego metu. Be to, jeigu asmuo veiksmus atlieka ne miego metu, ta liga negali daryti įtakos atminties sutrikimams. Konkrečiai asmuo neprisimena tada to, ką atliko toje būsenoje prieblandinėje. Jeigu asmuo nemiega, turėtų prisiminti įvykius. Atlikus išvadą nebuvo duomenų, kad vartoja vaistus. Taip pat išvadoje nemato, kad būtų parašyta apie gydymą (duomenys neskelbtini), nes tai dažniausiai nėra reikšminga. Kai sprendžiama specialisto išvadoje dėl ekspertizės paskyrimo, didesnį dėmesį kreipia į nustatytus psichikos sutrikimus ir kuo jie pasireiškia. Nėra tokio psichikos sutrikimo dėl kurio galima būtų svarstyti, jog dėl atitinkamos būsenos buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl, atliko parodymų analizę, kur parodymuose buvo informacija, jog įvyko konfliktas ir yra kitų priežasčių, kurios galėjo paaiškinti E. B. veiksmus kaip alkoholio vartojimas ir konfliktas, o ne tai, kad buvo padaryta kažkokia veika psichikos sutrikimo būsenoje, kuris būtų pakankamas pagrindas svarstyti nepakaltinamumą. Kaip ir minėta, kad (duomenys neskelbtini) nėra būdinga agresija, yra būdingas toks elgesys kaip staigus atsikėlimas, vaikščiojimas po kambarį ir atlikimas įprastų veiksmų. Pažymi, kad smurtinių veiksmų atlikimas nėra būdingas (duomenys neskelbtini). Jos praktikoje nėra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) būtų su agresijos protrūkiais (3 t., b. l. 68-69).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas O. P. paaiškino, kad kiek suprato iš pačios išvados, 2024 m. gegužės 7 d. 14.30 val., buvo atlikta nukentėjusiosios R. M. teismo medicininė apžiūra, buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriais remiantis buvo surašyta specialisto išvada. Padaryta išvada, kad R. M. nustatyta dešinės plaštakos 5 delnakaulio lūžis ir galvinio kaulo avulsija, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, šonuose, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu, buku ir/ar mažą kontaktuojantį paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 4 d. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl dešinės plaštakos 5 delnakaulio lūžio ir galvinio kaulo avulsijos, sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo patirtį fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. R. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Į 6 klausimą atsakyta šios išvados 1-me, 3-me punktuose. Negali pakomentuoti ar tai, jog specialisto išvadoje 2 lape kalbama apie dešinę plaštaką, o 3 lape kalbama apie kairę ranką įmobilizuotą gipso langete, yra klaida ar abi rankos buvo įmobilizuotos. Pats nukentėjusiosios neapžiūrinėjo ir remiasi ta pačia išvada. Pasakyti, kad gydytojai suklydo aprašydami medicininiuose išrašuose, ar kolegė ekspertė nurodė neteisingai ranką, negali pasakyti. Negali pasakyti, kurios rankos lūžis buvo, kadangi pats gyvai nukentėjusiosios nematė. Išvada, kad dešinės plaštakos 5 delnakaulis ura lūžęs, padaryta iš medicininių dokumentų. Kiek pats supranta, nes medicininiuose dokumentuose yra nurodyta dešinės plaštakos 5 delnakaulio bazės skeveldrinis lūžis su dislokacija. Pažymi, kad avulsija – reiškia, kad kaulo mažytis fragmentas, toje vietoje, kur prie kaulo jungiasi kokia nors sausgyslė ar raištis, įvyko lūžis, sausgyslė tą fragmentą patempė, atitolino nuo paties kaulo. Dėl to tas lūžis vadinamas avulsiniu, yra lūžis kaulo ir pats fragmentas. Todėl lūžio metu, dėl sausgyslės tempimo, atitraukiamas nuo paties kaulo. Be to, 4 klausimas ne pilnai yra atsakytas, kadangi negali nustatyti kokiu būdu padarytas, kokiu konkrečiai žalojančiu įrankiu, todėl dažniausiai atsako, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam ar nukentėjusiajam į nurodytą kūno sritį. Šiuo atveju, į dešinės plaštakos sritį, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūnant, dešinės plaštakos sritimi atsitrenkiant į kažkokį kietą, buką daiktą ar pagrindą. Turėjo būti tiesioginis smūgis į dešinės plaštakos sritį, kad atsirastų dešinės plaštakos 5 delnakaulio lūžis, nesupranta kaip su ranka daužant telefoną į kažką gali susilaužyti ranką.

Kaltinamajam pavaizdavus kai paima telefoną delnu plokščiai ir tiesiai daužo į grindis, paaiškina, kad mažai tikėtina, kad taip daužant atsirastų toks sužalojimas. Pažymi, kad plytą, lentas daužant galima susilaužyti dešinės plaštakos 5 delnakaulį. Pabrėžia, kad jeigu po telefonu yra kišama kito asmens ranka, tokiu atveju, ranka turėtų būti labiau sužalota (3 t., b. l. 99-101 ).

Surinkti įrodymai dėl E. B. 2023 m. rugpjūčio 5 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 14 d. įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis pas psichiatrus negydytas, įskaitoje neįrašytas. Nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Tačiau jis turi miego sutrikimų. 2023 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. kartu su savo drauge R. M. buvo bare, esančiame Islandijos gatvėje. Bare pabuvo apie porą valandų. Su R. M. draugauja apie pusantrų metų, bet kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Su drauge paskutiniu metu dažnai pykstasi. Būdami bare jie gėrė alkoholį, jis išgėrė 3 bokalus alaus ir vieną alkoholinį kokteilį. R. M. taip pat gėrė alkoholinį kokteilį ir alaus, kiek ji išgėrė - nežino. Bare jie sėdėjo su kompanija, po kurio laiko jo draugas papasakojo, kad matė R. M. išeinančią iš tualeto su kitu vyru. R. M. visą vakarą flirtavo su kitu vaikinu jo akivaizdoje, dėl to jis labai supyko ir išėjo iš baro. Jam aptemo atmintis ir kur jis nuėjo iš baro, neprisimena. Jis neprisimena kaip nuėjo pas R. M. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ką jai padarė. Išėjęs iš baro jis jautėsi pažemintas. Jokių ketinimų galvoje neturėjo, kokiu keliu ėjo ir kur - visiškai neprisimena. Taip aptemo atmintis jam pirmą kartą. Jei taip įvyko, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš R. M., dėl to labai gailisi, nors to neprisimena. Prisimena tik tą momentą, kad išėjo iš jos laiptinės ir nuėjo į savo automobilį, ten pasėdėjęs nuėjo pas draugą, nes pas R. M. grįžti nenorėjo (1 t., b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 29 d. papildomai įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Neturi ką papildyti. R. M. jis atsiprašė už savo veiksmus, nori su ja susitaikyti. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 7 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir pažįstamo E. B., kurį pažinojo apie 1 m., bet kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, kilo konfliktas, nes E. B. jautė pavydą, kadangi ji pasisveikino su pažįstamu. E. B. tapo agresyvus, pradėjo ant jos rėkti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji bandė jį nuraminti, tačiau E. B. sugriebė ją abiem rankom už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji nukrito ant lovos. Smaugė taip stipriai, kad negalėjo jam pasipriešinti ir buvo beveik be sąmonės, todėl tikslios veiksmų sekos negali nurodyti. Kai E. B. nustojo ją smaugti, pradėjo smūgiuoti jai į veido sritį, kiek kartų sudavė, ji negali nurodyti. Vėliau pradėjo rauti jai nuo galvos plaukus ir su kumščiais smūgiuoti jai į kairę koją, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Ji prašė, kad jis išeitų, tačiau E. B. vėl abiem rankom pradėjo ją smaugti, dėl to ji juto fizinį skausmą. Po to jis staiga pasišalino iš jos nuomojamo buto. Dėl savo fizinės būklės ji nežinojo ką daryti, todėl iš karto niekur nesikreipė. E. B. konflikto metu sugadino turtą, kuris priklauso nuomininkui (1 t., b. l. 35)

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 22 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad įvykio metu 2023 m. rugpjūčio 5 d. naktį bute (duomenys neskelbtini) E. B. sugadinto turtą: tualete sudaužė klozetą iš vidinės pusės, sudaužė keraminį sluoksnį. Kaip jis tą padarė ji nematė, nes tuo metu buvo kitame kambaryje. Daugiau žmonių bute nebuvo. Dėl to klozetą reikėjo pilnai pakeisti, klozeto kaina 400 Eur, pakeltimas 80 Eur. Klozetas pirktas identiškas modelis kaip ir buvusio. Taip pat jis išlaužė ir numėtė ant grindų spintos varstomas dešinės pusės duris iš MDF plokštės. Kadangi vienos durys yra sugadintos, reikės jas pagaminti, bei reikės perdažyti ir kitas tris spintos duris, nes jos gamintos pagal specialų užsakymą, jei keisti tik vienas duris skirsis jų spalvą nuo kitų durų spalvos. Taip pat reikės keisti spintos šoninę plokštę, nes iš vidaus sugadinti durelių tvirtinimai ir subyrėjusi pati plokštė. Viso spintos dalių keitimas ir dažymas preliminariai kainuos 800 Eur. Spintos dar netaisė. Kokia buvo senos spintos kaina nežino, nes butas nuomojamas. Taip pat sugadinta pilkos spalvos sofa, dėl to, kad E. B. ją pastūmė ant šios sofos ir ji krisdama nulaužė dešinės pusės porankį, sofą remontuoti neapsimoka, nes baldas aptrauktas audiniu, ir toks remontas brangiai kainuos. Sofa pirkta prieš 5-6 metus nauja. Tokios sofos kaina 440 Eur. Sofa šiuo metu nepakeista. Baldai ir buitinė technika priklauso buto savininkui, bet ji atsako už šiuos daiktus ir turi atlyginti žalą. Dėl turto sugadinimo prašo atlikti ikiteisminį tyrimą. Pridedu sugadintų daiktų nuotraukas (1 t., b. l. 49-53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 3 d. liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis išnuomojo R. M.. Dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. bute esančio turto apgadinimo jis pareiškimo nerašys (1 t., b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 3 d. papildomai liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad dėl bute 2023 m. rugpjūčio 5 d. apgadintų daiktų nuomininkė R. M. žalos neatlygino, bet butas draustas draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Jis kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri patirtą turtinę žalą jam pilnai padengė, todėl jis pretenzijų dėl sugadinto turto niekam neturi, nes žala jam atlyginta (1 t., b. l. 163-164).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės 2023 m. spalio 23 d. nutarime „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“ nurodyta, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo (1 t., b. l. 3-4).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės 2023 m. spalio 23 d. nutarime „Nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąją“ nurodyta, kad nutraukti ikiteisminį tyrimą E. B. ir nukentėjusiajai R. M., susitaikius, bei atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 97-99).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės 2024 m. sausio 29 d. nutarime „Atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą“ nurodyta, kad E. B. po to, kai 2023 m. spalio 23 d. vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus, t. y. 2023 m. gruodžio 4 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą (1 t., b. l. 8-9).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 7 d. 16.03 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją, penktadienio naktį sumušė rankomis ir smaugė buvęs vaikinas, E. B.. Pranešėja turi pretenzijų. Nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė, vaikų nėra. E. B. šiuo metu randasi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25).

Iš 2023 m. rugpjūčio 7 d. R. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos pažįstamo E. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio eigoje šis panaudojo prieš ją fizinę jėgą, o tiksliau kelis kartus su kumščiu smūgiavo į veido sritį, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 29).

Iš 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įėjus į nurodytą butą kairėje pusėje matoma duris į WC kambarį, kuriame kairėje pusėje yra sudaužytas klozetas. Tiesiai yra matoma svetainė, kairėje svetainės pusėje yra rūbų spinta pilkos spalvos, kuri apgadinta. Išlaužtos dešinės pusės varstomos durys. Lygiagrečiai su spinta stovi svetainės sofa. Sofa turi vidinių apgadinimų. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 36-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 2468/2023(01) nurodyta, R. M. padarytos poodinės kraujosruvas nosyje-abiejų akių apatiniuose vokuose, abiejuose pečiuose, abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, abiejose šlaunyse, kairiame klube, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, odos įbrėžimai kairėje šlaunyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvidešimčia trauminių poveikių (1 t., b. l. 56-57).

Surinkti įrodymai dėl E. B. 2023 m. gruodžio 3 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 4 d. įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad R. M. yra jo draugė, jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Jie pažįstami apie pusantrų metų. 2023 m. gruodžio 2 d. prieš 20 val., jis susirašė su R. M., paklausė, ar ji nenorėtų vyno, pats turėjo alaus, 2 butelius po 0,5 l ir 2 butelius po 0,33 l. Jai sutikus, jis nusipirko vyno ir apie 20 val. atvyko pas R. M. į jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pas R. M. jie išgėrė jo atsineštą alų, bet vyno negėrė. Apie 20.50 val. jis išėjo, nes buvo susitaręs su draugu, turėjo pakvietimus į baro gimtadienį. Prieš išeinat jie apsižodžiavo, bet po to susitaikė ir susitarė susirašyti besibaigiant vakarui. Bare su draugu prabuvo iki vidurnakčio. Bare gėrė alkoholį, jis išgėrė 3-4 bokalus alaus. Išėjęs iš baro jis susirašinėjo su R. M., prasidėjo kažkokie priekaištai ir replikos dėl nebūtų moterų. Kai jis atėjo pas R. M., jos replikos tęsėsi, po to ji sudavė delnu į dešinį žandą. Keletą kartų delnu sudavė jam į veidą, tuomet jis grubiai laikė jos rankas, kad nustotų jį mušti. Tuomet kita ranka jis švelniai patrankė jai 2-3 kartus per veidą, kad ši nustotų jį mušti. Ji toliau jį talžė, dėl ko jis susinervino ir pradėjo mėtyti jos rūbus. Ji jam liepė išeiti, jis atsakė, kad jis ir nori išeiti, bet ieško savo telefono. Ji ir toliau jį talžė, tuomet jis sugriebdavo jos rankas, atsistumdavo ją nuo savęs, kad nedaužytų. Visa tai truko gana ilgai, apie 20 min., bet telefono jis taip ir nerado. Neradęs telefono, jis trinktelėjo durimis ir išėjo. Dėl smūgių į veidą gali pasakyti, kad jis tiesiog kelis kartus jai švelniai sudavė į žandus, kad ji atsipeikėtų. Tikrai jos nesmaugė, buvo kažkuriuo momentu ją paėmęs už pečių ir prispaudęs prie lovos, tačiau tik tam, kad ji apsiramintų. Už riešo ir dilbio jis tikrai buvo suėmęs, ir gana stipriai laikė, kai pats gynėsi nuo jos smūgių, tiesiog laikė jos rankas. Tyčia nebuvo jai suėmęs už pirštų ir jų nelaužė. Kumščiais jis jai nesmūgiavo nei į pečius, nei į žastą ar dilbį, taip pat į šlaunis. Su durimis nebuvo prispaudęs kojos, nors išeidamas ir trenkė durimis. Įvykio metu R. M. taip pat buvo neblaivi, nes kartu gėrė alų, o vėliau išgėrė ir jo atneštą vyną. Nežino ar vyną gėrė viena ar su kokia nors drauge (2 t., b. l. 73-76).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 12 d. įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad parodymus duos tik dalyvaujant jo gynėjui (2 t., b. l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 21 d. įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad parodymus pageidauja duoti dalyvaujant jo gynėjas yra išvykęs ir su juo telefonu negali susisiekti. Atvykti nevengia, visada atvyks kviečiamas (2 t., b. l. 87-88).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 4 d. įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Patvirtina savo anksčiau duotus parodymus dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio, kur savo kaltę pripažino visiškai, nors ne viską atsimena. Dėl 2023 m. gruodžio 3 d. įtarime nurodyto įvykio jis neatsimena kas tarp jo ir R. M. įvyko tą naktį. Prisimena, kad kai jis buvo jos bute, R. M. jam sudavė ranka į veidą, tuomet jis atsipeikėjęs suprato, kad neturi savo telefono, tuomet jis pradėjo ieškoti telefono, paprašė, kad ji leistų jam susirasti ir išeiti. Jis neprisimena kaip atsidūrė R. M. bute, nes prieš tai, t. y. 2023 m. gruodžio 2 d. vakare buvo išgėręs alaus. Po to nuėjo į barą „PIANO MEN“ Islandijos g., Vilnius, ten išgėrė 1 l alaus, kitų svaigalų nevartojo. Kol buvo bare R. M. sakė, kad buvo pas savo draugę. Kaip išėjo iš baro ir kaip ėjo pas R. M., neprisimena. Kas įvyko pas R. M. bute, jis neprisimena. Tik prisimena, kad R. M. buvo ant jo supykusi, bet neprisimena dėl ko. Ji buvo apsirengusi su kelnėmis ir maikute. Po to nuėjo į darbą (duomenys neskelbtini), ten pamiegojo, o apie pietus vėl nuėjo pas R. M., nes pamatė, kad pagal lokaciją jo telefonas pas ją. Pasibeldė į jos butą, bet ji neatidarė ir jis vėl grįžo į darbą. Pasiėmė darbo telefoną ir vakare vėl nuvažiavo pas R. M., ji jam pasakė, kad neatiduos jam telefono, kol negražins jai pinigų už padarytą žalą, bet sumos neįvardijo. Jis paskambino jai dar kelis kartus, ji nereagavo, tada beldėsi į jos buto duris. Po to ji jam pasakė, kad iškvies policiją, jis atsakė, kad gali kviesti. Nuėjo parūkyti ir netrukus laiptinėje sutiko policijos pareigūnus. Kai visi nuėjo prie R. M. buto, ji atidariusi duris pasakė, kad rašys pareiškimą dėl jo smurto. Mano, kad policiją iškvietė R. M.. Jis neprisimena ar prieš R. M. naudojo fizinį smurtą ir ar sugadino jos daiktus. Jis turi psichikos problemų, gydosi pas psichoterapeutą Žirmūnų psichikos sveikatos centre, jam nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), kadangi nuo vaikystės turi miego sutrikimų, naktimis vaikšto, o po to neprisimena ką veikė. Jam jo draugai ir giminės sakė, kad matė jį vaikštantį naktimis, kai užkalbindavo, jis būdavo agresyvus. Jis buvo tiriamas dėl šios ligos Santaros klinikose 2019 m. vasario mėn. Prašo atlikti jam psichiatrinį tyrimą (2 t., b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 8 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. 1.30 val., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), E. B. iš jos buvo paėmęs mobiliojo ryšio telefoną, jis nuėjo į vonią, ji ėjo jam iš paskos, nes anksčiau jis buvo sudaužęs 2 jos telefonus. E. B. neleido jai išeiti iš vonios ir stovėdamas prie durų ją rankomis stūmė atgal. Ji norėjo išeiti, bet E. B. stūmė 2 ar 3 kartus rankomis ir bandė užverti vonios duris, ją uždaryti patalpoje. Jam nepavyko, nes ji priešinosi, tačiau kažkokiu metu jos dešinė koja buvo tarpduryje, o jis privėrė duris, ji neprisimena kiek kartų privėrė jai kojas. Ji juto fizinį skausmą, po šių veiksmų ant kojų liko mėlynės. Kiek buvo jai suduota smūgių tą vakarą, ji neprisimena, bet ji viską papasakojo policijos pareigūnams, kurie buvo atvykę. Po šio įvykio E. B. jai rašinėja žinutes, kad atsiprašo, gailisi, nori susitikti pasikalbėti dėl policijos. Ji su juo nebuvo susitikusi, nenori jo matyti, nes iki šiol išgyvena dėl jo padarytų sužalojimų. Žada teikti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 131-132).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 31 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. konflikto metu E. B. pradėjo mėtyti ir versti jos asmeninius daiktus, jis sulaužė šiuos daiktus: rankomis sulenkė ir sulaužė pastatomą juodos spalvos šviestuvą 49 Eur vertės, nuo virtuvės stalo numetė virdulį „Zylė“ 49 vertės, t. y. nulaužė virdulio dangtelį ir sugadino kaitinimo diską, virdulys neveikia, vonioje iš stalčiaus paėmęs plaukų džiovintuvą „Remington“ 39 Eur vertės metė jį į grindis, koridoriuje suspardė pufą dirbtinės odos 60 Eur vertės, sulaužė vidinę konstrukciją ir tokiu būdu jį deformavo. E. B. per langą išmetė 4 džinsines kelnes mėlynos, pilkos, žalios spalvų, po 30 Eur vertės bei vilnonį dvigulį pledą geltonos spalvos 50 Eur vertės, nuėjusi į lauką kelnių ir pledo nerado. Suplėšė žalsvos spalvos kelnes 50 Eur vertės, naktinius marškinius juodos spalvos 30 Eur vertės, baltos spalvos maikutę su trumpomis rankovėmis su piešiniu priekyje 20 Eur vertės, rusvos spalvos maikutę su trumpomis rankovėmis 20 Eur vertės, 4 vnt. kelnaičių po 10 Eur vertės. Viso sugadino ir išmetė jos turto už 497 Eur, jai padaryta neturtinė 2 000 Eur žala (1 t., b. l. 140-141).

Iš 2023 m. gruodžio 4 d. R. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. gruodžio 3 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), jos akivaizdžiai neblaivus draugas E. B., žodinio konflikto metu pradėjo iš spintos versti jos asmeninius daiktus ir juos mėtyti, ko pasekoje sulaužė grindinį šviestuvą, virdulį, plaukų džiovintuvą bei koridoriuje stovintį pufą. Besitęsiant konfliktui E. B. rankų kumščiais ir delnu sudavė jai apie 3 smūgius į veido kairės ir dešinės puses skruostus ir kairės puses ausį, griebė už kaklo ir pargriovęs ant lovos smaugė rankomis, su kokia ranka smaugė nurodyti negali, griebė abiem rankomis už riešu ir suspaudė, apėmus kairės ir dešinės rankų pirštus juos laužė, abiejų rankų kumščiais sudavė mažiausiai 10 smūgių, daugiausiai 20 į kairės ir dešinės rankų pečius, žastus ir dilbius. Abiejų rankų kumščiais sudavė mažiausiai 10, daugiausiai 15 smūgių kairės ir dešinės kojų šlaunis, bei su durimis prispaudė jai dešinę koją (1 t., b. l. 102-103).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. gruodžio 3 d. 22.42 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė buvęs sugyventinis, stovi prie buto durų, beldžia, prašo įleisti, grasina (1 t., b. l. 124).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 3882/2023(01) nurodyta, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvos visame kūne ir odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. gruodžio 3 d.). Sužalojimui visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. R. M. nustatyti sužalojimai padaryti daugiau kaip 150 trauminių poveikių, iš kurių 3 galėjo būti padaryti jai atsitrenkus į kietus bukus paviršius grumtynių metu, 1 galėjo būti padarytas suspaudus tiriamosios koją durimis, visi kiti būdingi sužalojimams padaromiems kitam. asmeniui suduodant smūgius sugriebus plaštaką ir spaudžiant, esant tiriamajai bet kokioje padėtyje (1 t., b. l. 135-136).

Iš 2024 m. sausio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Paskambinusi R. M. nurodo, kad ji buvo sumušta savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji nurodo, kad dar stovi už durų, beldžiasi ir toliau jai grasina. Nurodo, kad sumušė draugas (1 t., b. l. 138-139).

Iš 2024 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, kuriuos pateikė nukentėjusioji R. M.. Kelnės, žalios spalvos, ant kelnių iš kairės įplyšimas 31 cm ilgio nu juosmens žemyn ir horizontaliai į dešinę pusę, išplėšta dalis medžiagos stačiakampio formos 27 cm x 24 cm dydžio; moteriški, juodos spalvos naktiniai marškiniai su petnešomis, petnešos priekinėje dalyje nuplėštos, kairėje pusėje yra įplyšimas ties pažastimi 16 cm ir ties dešine puse 15 cm; maikutė moteriška, trumpomis rankovėmis, baltos spalvos su spalvotu piešiniu ir užrašais, 27 cm įplyšimas ir kairėje pusėje, ties kaklu įplyšimas 21 cm, kairėje pusėje pažasties srityje įplyšimas 18 cm, dešinėje pusėje pažasties srityje - 21 cm; plaukų džiovintuvas „Philips“, juodos spalvos, matyti nulaužtas dangtelis, nuplyšęs laidas; pastatomas šviestuvas juodos spalvos, metalinis, metalinės stovo dalys nesifiksuoja, jos deformuotos; elektrinis virdulys „ZYLE“, pilkos spalvos, nulaužtas dangtelio atidarymo mechanizmo mygtukas sidabrinės spalvos, neužsidaro virdulio dangtelis, sulaužytas virdulio pagrindas - kaitlentė; pufas juodos spalvos, dirbtinės odos, įlenkta pufo sienelė, ji deformuota bei suplėšyta dirbtinė oda. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 146-157).

Surinkti įrodymai dėl E. B. 2024 m. gegužės 4 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 30 d. įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad savo kaltę prisipažįsta iš dalies, nes 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio jis nepamena, bet su įtarimu sutinka. Patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Su R. M. jie pažįstami apie 3 m., draugavo, bet kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. 2024 m. rugpjūčio 4 d. 20-21 val. jis kartu savo drauge R. M. buvo bare Islandijos g., ten pabuvo apie 3-4 val., vartojo alkoholį. Jie sėdėjo su savo kompanija. Po kurio laiko, apie 24 val., jo draugas papasakojo, kad matė R. M. išeinančią iš tualeto su kitu vyru. Jis labai supyko ir išėjo iš baro. Po to jam aptemo protas, negali nurodyti kur jis nuėjo išėjęs iš baro. Neprisimena kaip jis nuėjo pas R. M.. Toks atminties aptemimas jam pirmą kartą, anksčiau nebūdavo. Jei taip įvyko, kad jis prieš R. M. smurtavo, tai labai gailisi. Jis nieko neprisimena, viską sužinojo vėliau. Dėl 2023 m. gruodžio 3 d. įtarime nurodyto įvykio jis kaltę pripažįsta iš dalies, nes ne viską atsimena kas tarp jo ir R. M. įvyko tą naktį. Buvo šiek tiek išgėręs, išgėrė kelis butelius alaus pas R. M. bute, po to ji kažkur išėjo susitikti su savo draugais, o jis nuėjo į barą „PIANO MEN“ Islandijos g., ten išgėrė 1 l alaus. Prisimena kaip jam būnant jos bute (duomenys neskelbtini), ji jam sudavė ranka į veidą ir tada atsipeikėjo, pastebėjo, kad neturi savo telefono, pradėjo ieškoti, bet nerado, pagalvojo, kad kažkur iškrito jos bute. Paprašė, kad ji leistų jam susirasti telefoną ir po to išeiti. Prisimena, kad ji buvo pikta, ji buvo apsirengusi kelnėmis ir maikute. Išėjęs iš R. M. nuėjo į darbą, ten pabuvo, pasitikrino pagal lokaciją telefoną, rodė, kad telefonas R. M. bute. Jis pasibeldė, bet ji neatidarė durų. Tuomet jis jai paskambino darbiniu telefonu, ji atsakė, kad neatiduos jo telefono, kol jis neatlygins žalos dėl sugadintų daiktų. Ji sakė, kad iškvies policiją. Jis nuėjo parūkyti ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Ji prie pareigūnų atidarė duris ir jam pasakė, kad rašys pareiškimą dėl jo smurto. Jis nematė ant R. M. sužalojimų, neprisimena ar prieš ją naudojo fizinį smurtą ir kokius jos daiktus sugadino. Dėl 2024 m. gegužės 4 d. įvykio prisipažįsta iš dalies. 2024 m. gegužės 4 d. apie 2 val. atvyko pas R. M., buvo sutarę kartu leisti laiką. Ji grįžo iš miesto išgėrusi, per „Instagram“ parašė jam, kad jau namie ir jis atėjo pas ją. Ji jam pro langą išmetė įėjimo į pastatą kortelę, su kuria įėjo į namą ir užėjo į jos butą. Pamatė kad ji visiškai girta. Gulėjo kartu lovoje, uždėjo ant jos ranką, bet po kelių sekundžių ji pasakė „viskas aišku“, išlipo iš lovos, sudavė ranka jam kelis kartus į veidą ir pasakė „eik iš čia gaidy“. Jis liepė jai nurimti. Ji paėmusi jo telefoną pradėjo jį stipriai daužyti į grindis ir sudaužė. Jis jai rankų nesuko, nelaužė, tik buvo paėmęs už dilbių, kad ji jo nedaužytų bei sudavė jai 2 antausius. Ji visiškai sudaužė jo telefoną „Iphone Pro max“. Tada jis paėmė jos telefoną „Iphone pro“ ir rankomis sulaužė bei įmetė tualete į klozetą. Tuomet ji pro buto langą išmetė jo šalmą, o po to jis iš pykčio išmetė jos šalmą. Ji išmėtė jo garso kolonėles, po to paėmė jos nešiojamą kompiuterį ir numetė ant grindų. Jis apsirengė ir išėjo iš jos buto. Jis dėl jo turto sugadinimo į policiją nesikreipė. Žalą dėl sugadintų jos daiktų jis po truputį jai atlygina, perveda banko pavedimais, dokumentus pateiks teismui, dabar tiksliai neprisimena kiek atlygino. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (2 t., b. l. 99-100).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 4 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), viena. Turi draugą E. B., kurs jai tik draugas. 2024 m. gegužės 4 d. apie 3 val., pas ją atvažiavo E. B., kuris užėjęs į jos butą pradėjo žodiškai priekaištauti, tarp jų kilo konfliktas. E. B. priėjęs prie jos pradėjo ją stumdyti, sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, laužė jai rankas, sudaužė jos kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 14 PRO“. Kai jis ją sumušė, ji pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, tačiau E. B. nereagavo. Po kurio laiko jis išvažiavo, kaip suprato savo motociklu. E. B. buvo akivaizdžiai girtas, ji taip pat buvo išgėrusi, pareigūnai jai nustatė 1,29 promilių. Alkoholį ji vartojo ne su E. B.. E. B. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Dėl E. B. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Dėl patirto šoko ji negali tiksliai nurodyti kaip E. prieš ją smurtavo. Tyrimo eigoje ji žada teikti civilinį ieškinį (2 t., b. l. 7-10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 9 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. E. B. apie 2 val. atėjo prie jos buto ir pasiprašė pernakvoti, ji jo nekvietė, jis atvyko pats. Ji leido jam pernakvoti ant sofos, jis atsigulė ant sofos. Pati atsigulė lovoje ir žiūrėjo žinutes savo telefone. Jis priėjo prie jos ir nieko nesakydamas griebė jai iš rankų jos telefoną ir nubėgo į vonią. Ji nubėgo iš paskos, sakė kad atiduotų jos telefoną. Tiesė rankas link jo siekdama pati paimti savo telefoną, bet jis su ranka paėmęs jai už kairės plaštakos pradėjo ją sukti, jai skaudėjo, pradėjo šaukti. Tada jis ją nustūmė ir nubėgo į kambarį, ji nuėjo jam iš paskos prašydama atiduoti telefoną. Tada jis abiem rankom su jėga pradėjo spausti jos telefoną ir jį sutraiškė bei metė į ją. Telefonas nukrito ant grindų, ji jį pakėlė. Tada jis abiem rankom sugriebęs jos plaštakas pradėjo sukti, jai labai skaudėjo, juto stiprų skausmą abiejose plaštakose, pradėjo tinti dešinė ranka. Sudavė jam kelis kartus per veidą. Jis jai taip pat sudavė rankomis 2 kartus į galvą ir ne mažiau negu 5 smūgius į rankas, 2 smūgius į sėdmenis. Ji pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Tuomet jis šoko prie nešiojamo kompiuterio, kuris stovėjo ant stalo. Ji bandė atimti iš jo savo kompiuterį, tuo metu įvyko susistumdymas, kurio metu atsitrenkė į pakabinamą televizoriaus spintelę, kuri nukrito nuo laikiklių, bet nebuvo sugadinta. Po to jis metė jos kompiuterį ant grindų ir spyrė į jį su koja. Jis pradėjo mėtyti pro buto langą (iš 6-o aukšto) jos daiktus: kelnes, batus, akinius nuo saulės ir motociklo šalmą. Vėliau tuos daiktus rado lauke, išskyrus akinius, kurių vertė 20 Eur, buvo sugadintas ir naudojimui netinkamas motociklo šalmas 100 Eur vertės, lūžo šalmo stiklas, buvo subraižytas korpusas. Tada ir ji išmetė pro langą jo šalmą. Tuomet jis delnu sudavė jai smūgį į kairę ausį ir patrypė koja ant grindų numestą jos kompiuterį bei pasišalino iš buto. Kompiuteris jos darbo priemonė, jame buvo daug vertingos informacijos, jos projektai ir darbai. Kompiuteris po įvykio neveikia. Kompiuteris „Lenovo“ pirktas 2018 m. jo vertė 500 Eur. Telefonas „Iphone 14 PRO“, jo kaina 1 109 Eur, telefonas taip pat po įvykio netinkamas naudojimui, ekranas ir korpusas visas sudaužytas, telefonas pirktas 2023 m. sausio mėn., yra pirkimo dokumentai. Viso jai padaryta turtinė žala 1 729 Eur. Teiks civilinį ieškinį vėliau. Jai įvykio metu padaryti sumušimai, buvo nuvykusi apžiūrai, kviesta greitoji medicininė pagalba. Ryte nuvyko į Santariškių klinikas, ten jai buvo nustatytas dešinės rankos lūžis, uždėtas gipsas, šiuo metu yra nedarbinga (2 t., b. l. 60-61).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. R. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. gegužės 4 d. apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), jos draugas E. B., žodinio konflikto metu priėjo prie jos stumdė, sudavė nenustatyta kiekį smūgių iš nenustatytos rankos į įvairias kūno vietas, laužė rankas ir sudaužė jos kompiuterį, kurio vertės nežino ir telefoną „Iphone 14 Pro“, kurio vertės taip pat nežino (2 t., b. l. 7).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas į daugiabučio vidinį kiemą yra iš gatvės pusės adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į vidinį kiemą, po dešine ir kaire pusėmis yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje yra priparkuoti automobiliai. Kairėje pusėje yra daugiabutis pastatas ir iš lauko pusės, prie daugiabučio pastato yra laiptai, kuriais užlipus, yra rudos spalvos metalinės duris. Durų kodo nėra. Patekus į daugiabučio laiptinę, kairėje pusėje, prie sienos yra pakabinti pilkos spalvos pašto dėžutės. Kairėje pusėje yra koridorius, kurio gale yra nusukimas į kairę pusę ir kairėje pusėje yra liftai. Liftų pakilus į daugiabučio (duomenys neskelbtini) aukštą, patenkama į laiptinę, dešinėje pusėje yra stiklinės duris, dešinėje pusėje yra ant sienos pritvirtintas domofonas/durų kodai. Suvedus durų kodą, kairėje pusėje yra koridorius. Einant koridoriumi tiesiai, dešinėje pusėje yra tamsiai pilkos spalvos buto duris, virš jų yra buto numeracija Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriuje, pusiau ant kilimo guli nešiojamas kompiuteris, kuris sulaužytas. Koridoriuje, dešinėje pusėje yra baltos spalvos spinta. Kairėje pusėje yra pilkos spalvos duris, pro jas patenkama į vonios kambarį. Svetainėje, dešinėje pusėje yra rudos spalvos virtuviniai baldai, kairėje pusėje yra rudos spalvos virtuvinis baldas. Šalia jo pastatytos kėdės. Taip pat, kairėje pusėje yra pastatyta baltos spalvos sofa. Prie sienos, kairėje pusėje yra pastatyta rudos spalvos komoda, ant jos televizorius. Komodai iš kairės pusės stovi lova. Vaizdo stebėjimo kameromis teritorija nestebima. Pridedama fotolentelė (2 t., b. l. 14-33).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. pateikto alkotesterio kvito matyti, kad R. M. 2024 m. gegužės 4 d. 03.56 val. patikrinus blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0715, nustatytas 1,29 promilių neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 2060559, galioja iki 2024 m. birželio 9 d. (2 t., b. l. 34-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1370/2024(01) nurodyta, kad R. M. padaryta dešinės plaštakos 5 delnikaulio lūžis ir galvinio kaulo avulsija, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, šonuose, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių (2 t., b. l. 44-45).

Iš 2024 m. gegužės 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, kurio ekrano stiklas sudaužytas, jo korpusas suskilęs, telefonas neveikia; motociklo šalmas su užrašu (duomenys neskelbtini) be apsauginio skydelio stiklo, šalmo paviršius subraižytas; nešiojamas kompiuteris „LENOVO“ juodos spalvos korpusu, jo ekranas nulaužtas, kompiuteris sudaužytas, ant ekrano matyti galimai avalynės pėdsakų fragmentai. Pridedama fotolentelė (2 t., b. l. 51-59).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), įrodyta.

Dėl E. B. 2023 m. rugpjūčio 5 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. savo kaltę dėl šios veikos pripažino pilnai. Parodė, kad panaudojo fizinį smurtą prieš R. M. ir dėl to labai gailisi (1 t., b. l. 76-77). Kaltę pripažįsta pilnai (1 t., b. l. 80).

2023 m. spalio 23 d. įtariamasis E. B. ir R. M. sudarė ir pasirašė įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą (1 t., b. l. 95-96). Šiame protokole nurodyta, kad E. B. 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 01 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui sugriebęs R. M. už kaklo ją smaugė, sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių kumščiais į veidą ir į kairę koją, tampė už plaukų, po to vėl rankomis paėmęs jai už kaklo smaugė, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas nosyje-abiejų akių apatiniuose vokuose, abiejuose pečiuose, abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, abiejose šlaunyse, kairiame klube, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, odos įbrėžimus kairėje šlaunyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Įtariamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokole nurodyta, kad R. M. sutinka taikytis, civilinio ieškinio nereiškia, o E. B. pilnai pripažįsta savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios.

Tą pačią dieną priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1 t., b. l. 97-99).

BK 38 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. parodė, kad susitaikymo protokolas atitiko jo valią, protokole jo parašas. Viską, ką atsimena buvo papasakojęs tyrėjai, tuo metu pripažino kaltę. Patvirtino tuo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 44). Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai (1 t., b. l. 76-77, 80), šiuo metu negali tikslių aplinkybių įvardinti, kadangi nieko neatsimena (3 t., b. l. 44).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. detaliai paaiškino įvykio aplinkybes. Nurodė, kad vakare grįžus į jos butą, kalbėjosi apie vakaro aplinkybes ir kaltinamasis iš pavydo pradėjo pastarąją smaugti, smūgiuoti į veidą. Griebė už plaukų, buvo išrauta daug plaukų. Tempė nuo lovos už plaukų link koridoriaus, link vonios, smūgiavo į kitas kūno dalis – sėdmenis, nugarą, rankas. Gavo smūgį į nosį, ausį. Visi suduoti smūgiai buvo rankomis. Suduodavo kumščiu, delnu. Iš karto po įvykio nesikreipė į medikus, tačiau pranešus draugams kas įvyko, pastarieji pranešė šeimai, kurie liepė skambinti policijai (3 t., b. l. 59). Ikiteisminio tyrimo metu R. M. nuosekliai parodė, kad kaltinamasis ją smaugė sugriebęs rankomis už kaklo, smūgiavo į veido sritį, rovė plaukus, sudavė į koją (1 t., b. l. 34-37). 2023 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvas nosyje-abiejų akių apatiniuose vokuose, abiejuose pečiuose, abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, abiejose šlaunyse, kairiame klube, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, odos įbrėžimai kairėje šlaunyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvidešimčia trauminių poveikių ir galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 5 d. R. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 56-57).

Pirmiau aptarti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis E. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, taip pat jam inkriminuotu būdu nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingus padarinius – nežymiai sutrikdė sveikatą. Nukentėjusiajai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai R. M. padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo E. B. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nežymiai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl sumušimo pranešė vėliau nei įvyko įvykis, nerodo, kad tai yra išgalvotas įvykis ir/ ar kaltinamasis yra nepagrįstai apkaltintas. Nukentėjusiosios suinteresuotumas apkalbėti ar apskirtai netgi apkaltinti kaltinamąjį byloje nėra nustatytas.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad E. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl E. B. 2023 m. gruodžio 3 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis E. B. dėl įvykio, įvykusio 2023 m. gruodžio 3 d., paaiškino, kad buvo prasidėjęs konfliktas dėl jam nežinomų aplinkybių. <...> Kaltę pripažįsta iš dalies <...>. Neatsimena, ar mušė, bet taip, gali būti <...>. Buvo gimtadienyje, pradėjo susirašinėti su R. M. <...> Vėliau paaiškina, kad nepamena įvykio aplinkybių, kadangi dingsta atmintis. Mano, kad viską darė miegodamas, todėl ir neprisimena tikslių aplinkybių. Paklausus kaltinamojo E. B. iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai, pastarasis negalėjo atsakyti į šį klausimą, kadangi nežino nieko, kodėl R. M. patyrė nurodytus sužalojimus. Jam yra nustatytas miego sutrikimas. <...> (3 t., b. l. 45-46).

Nukentėjusioji R. M. dėl antro įvykio, įvykusio 2023 m. gruodžio 3 d., parodė, kad aplinkybės buvo panašios, kaip ir dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio, t. y. buvo sutarę, kad susitiks pas ją namie, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nurodė, kad nenorėjo kaltinamojo įsileisti į namus, kadangi jam parašius žinutę, suprato, jog šis yra girtas. Atvykus kaltinamajam E. B., pradėjo kalbėtis, kaltinamasis pradėjo R. M. įžeidinėti, stumdyti, trenkė, pradėjo daiktus mėtyti. Kaltinamasis pastvėrė R. M. telefoną ir bėgo į vonios kambarį, nukentėjusioji bandė atgauti jai priklausantį daiktą, tačiau kaltinamasis tuo metu pradėjo jai laužyti bei išsukinėti rankas. Šio įvykio metu buvo sugadinti buitiniai prietaisai, jos asmeniniai rūbai, išmėtyti papuošalai. Į bendrąjį pagalbos centrą skambino ne tą pačią dieną, tačiau kitą dieną paskambino. Jai buvo daug kartų smūgiuojama, ji buvo stumdoma. Šiai dienai po rankų laužymo, vienas pirštas likęs deformuotas. Jai buvo suduoda daug smūgių. Kaip įvardino nukentėjusioji, kalinamajam „malūnsparnis įsijungė“ (3 t., b. l. 60-61). Šie nukentėjusiosios parodymai atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, kad E. B. rankų kumščiais ir delnu nukentėjusiajai sudavė smūgius į veidą, griebė už kaklo ir smaugė, suspaudė rankų riešus, laužė rankų pirštus, sudavė smūgius į pečius, žąstus ir dilbius, šlaunis ir kt. (1 t., b. l. 102-106, 124, 131-132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 3882/2023(01) nurodyta, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvos visame kūne ir odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. gruodžio 3 d.). Sužalojimui visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. R. M. nustatyti sužalojimai padaryti daugiau kaip 150 trauminių poveikių, iš kurių 3 galėjo būti padaryti jai atsitrenkus į kietus bukus paviršius grumtynių metu, 1 galėjo būti padarytas suspaudus tiriamosios koją durimis, visi kiti būdingi sužalojimams padaromiems kitam asmeniui suduodant smūgius sugriebus plaštaką ir spaudžiant, esant tiriamajai bet kokioje padėtyje (1 t., b. l. 135-136).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi jokio pagrindo sutikti su kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad nukentėjusiosios tą vakarą nemušė <...> neatsimena kaip mušė <...> nežino kaip R. M. patyrė nurodytus sužalojimus (3 t., b. l. 45-46).

Byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai tokius argumentus paneigia. Visų pirma teismas nustatė, kad minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 3882/2023(01) specialistas nurodė įvairius sužalojimus, kurie buvo padaryti daugiau kaip 150 trauminiais poveikiais. Konstatuota, kad sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Antra, teismas daro išvadą, kad šie sužalojimai sutampa su nurodytomis nukentėjusiosios aplinkybėmis ir kita rašytine bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nukentėjusioji įvardina apie 55 smūgius į įvairias kūno vietas ir kitokius trauminius poveikius (1 t., b. l. 102-106, 124, 131-132). Teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus paaiškinimus, kad jai buvo suduoda daug smūgių. Kaip įvardino nukentėjusioji, kalinamajam tuo metu „malūnsparnis įsijungė“ (3 t., b. l. 60-61).

Kaltinamasis ir jo gynėjas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis dėl jo ligos ((duomenys neskelbtini)), neatsimena įvykio aplinkybių (3 t., b. l. 40-52, 99-107), veiksmus atliko nesąmoningai ir tai turi mažinti jo atsakomybę. Nukentėjusioji parodė, kad E. B. nemiegojo įvykio metu, jis buvo aktyvus. Jo veiksmai – tai agresijos priepuolis, nevaldomos emocijos. Kai likdavo nakvoti pas ją, ji niekada nėra mačiusi, kad jis lunatikuotų (3 t., b. l. 62).

2024 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-106/2024 nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamu įvykio metu (pastaba 2023 m. rugpjūčio 5 d. ir 2023 m. gruodžio 3 d.) būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę šiuo metu nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 141).

Teisiamojo posėdžio metu buvo paklausta specialistė G. M., kuri yra pateikusi 2024 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-106/20024, paaiškino, kad iš pateiktos medicininės dokumentacijos žinoma, kad E. B. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tai yra miego sutrikimas, kuriam yra būdinga pakitusi sąmonės būsena, kai vienu metu pasireiškia miego ir budrumo būsenos. Taip pat yra diagnozuotas dėmesio ir aktyvumo sutrikimas. Nei viena iš šių diagnozių negali būti laikoma medicininiu kriterijumi pakaltinamumo vertinime, ir nei viena iš šių diagnozių nedaro reikšmingos įtakos asmens procesiniam veiksnumui, gebėjimui dalyvauti nagrinėjant bylą, todėl buvo pateikta išvada, kad asmeniui netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Pažymi, kad asmuo neatsimena to, ką padarė (duomenys neskelbtini) metu, tačiau pabrėžtina, kad šiam sutrikimui būdinga tai, kad žmogus naktį to epizodo metu atlieka jam įprastus veiksmus, o nebūna agresyvus. Šis sutrikimas nėra siejamas su agresija. Įtaką atminčiai (duomenys neskelbtini) kartu su vaistais gali turėti, bet agresijai nėra būdinga, kad turėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) yra psichikos sutrikimas, kuris priskiriamas miego sutrikimams, bei tuo pačiu asmuo nevaldo tam tikrų veiksmų, bet tai daro miego metu (3 t., b. l. 68). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialistės išvados ir duotų parodymų teisingumu, ir ją surašiusios specialistės kompetencija.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, o E. B. parodymai tai, kad jis neprisimena veikos aplinkybių ir nemušė nukentėjusiosios vertintini kritiškai ir atmestini kaip gynybinė versija. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad R. M. sužaloti galėjo kitas žmogus, nes nėra duomenų, jog nagrinėjamo įvykio vietoje (R. M. gyvenamojoje vietoje - bute) buvo pašalinių žmonių.

Įvertinus kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį bei intensyvumą, darytina išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. nesant jokios smurtą pateisinančios priežasties, jis atliko daugybę smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusiąją, suprasdamas jų pavojingumą bei galinčias kilti pasekmes ir jų norėdamas. E. B. anksčiau aptartais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu E. B. buvo agresyvus, iš spintos vertė daiktus, ir juos mėtė, dėl ko sulaužė šviestuvą, virdulį, plaukų džiovintuvą bei koridoriuje stovėjusį pufą. Taip padarė 350 Eur žalą (1 t., b. l. 102-106, 124, 131-132). Šios aplinkybės yra užfiksuotos Fotolentelėse (1 t., b. l. 117-123), iš kurių matyti po butą išmėtyti ir/ar sugadinti daiktai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 31 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. konflikto metu E. B. pradėjo mėtyti ir versti jos asmeninius daiktus, jis sulaužė šiuos daiktus: rankomis sulenkė ir sulaužė pastatomą juodos spalvos šviestuvą 49 Eur vertės, nuo virtuvės stalo numetė virdulį „Zylė“ 49 vertės, t. y. nulaužė virdulio dangtelį ir sugadino kaitinimo diską, virdulys neveikia, vonioje iš stalčiaus paėmęs plaukų džiovintuvą „Remington“ 39 Eur vertės metė jį į grindis, koridoriuje suspardė pufą dirbtinės odos 60 Eur vertės, sulaužė vidinę konstrukciją ir tokiu būdu jį deformavo. E. B. per langą išmetė 4 džinsines kelnes mėlynos, pilkos, žalios spalvų, po 30 Eur vertės bei vilnonį dvigulį pledą geltonos spalvos 50 Eur vertės, nuėjusi į lauką kelnių ir pledo nerado. Suplėšė žalsvos spalvos kelnes 50 Eur vertės, naktinius marškinius juodos spalvos 30 Eur vertės, baltos spalvos maikutę su trumpomis rankovėmis su piešiniu priekyje 20 Eur vertės, rusvos spalvos maikutę su trumpomis rankovėmis 20 Eur vertės, 4 vnt. kelnaičių po 10 Eur vertės. Viso sugadino ir išmetė jos turto už 497 Eur (1 t., b. l. 140-141).

Nors nukentėjusioji baudžiamojo proceso metu nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių sugadintų daiktų vertes, tačiau dėl šių daiktų vertės ginčo byloje nebuvo, teismas pripažįsta, kad jos nurodytos daiktų vertės nėra neproporcingai didelės, pavyzdžiui, nėra abejonių, kad plaukų džiovintuvas gali kainuoti 39 Eur, virdulys – 49 Eur ir kt. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji duodama parodymus apie sugadintus daiktus yra netiksliai nurodžiusi bendrą sugadinto turto vertę, kuri yra 527 Eur, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte.

Žemesnės instancijos teismas

E. B. anksčiau aptartais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl E. B. 2024 m. gegužės 4 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje

Dėl trečiojo įvykio, kuris įvyko 2024 m. gegužės 4 d. kaltinamasis paaiškino, kad tos dienos vakare prasidėjo konfliktas. R. M. norėjo eiti su draugėmis į miestą. Jis atvažiavo trumpam, o R. M. pasakė „nebelauksiu“, spėjo užbėgti pas ją ir norėjo pasiimti savo likusius daiktus, kadangi dėl tokio jos bendravimo, jis nebenorėjo su ja būti. Vakarui pasibaigus jie susitiko R. M. bute. Po kelių minučių įvyko konfliktas, kurio metu trenkė 3-5 kartus nukentėjusiajai. Sudavė keletą smūgių, dešinės rankos delnu (3 t., b. l. 46). Kaip minėta, kaltinamasis iš dalies prisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stūmė ją, trenkė jai atgal, trenkė 3-5 kartus, trenkė dešine ranka į veidą (3 t., b. l. 46). Be to, pažymi, kad bendro ūkio kartu nukentėjusiąja neveda, nors pažįstami nuo 2022 m. birželio mėnesio. Kurį laiką buvo pora, tačiau jį erzina jos komunikacijos trūkumas. Anksčiau iki visų minėtų konfliktų bendraudavo daug, susitikdavo pakankamai dažnai į savaitę 4-6 kartus. Pažymi, kad nepripažįsta, kad R. M. sulaužė ranką, nurodo, kad pastaroji pati susilaužė ranką trankydama jo telefoną į grindis (3 t., b. l. 48-50).

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. B. pradėjo stipriai sukinėti, laužyti rankas. Prašė paleisti jos rankas, bet jis laužė ranką, kol galiausiai išlaužė ranką, susistumdė kelis kartus. Patyrė didelį fizinį skausmą <...> (3 t., b. l. 62-63).

Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti faktiniai duomenys. E. B. kaltę įrodo jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais savo kaltę pripažįsta iš dalies, nukentėjusiosios R. M. išsamūs parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Apklaustas specialistas O. P. paaiškino, kad nukentėjusiajai R. M. pagal 2024 m. gegužės 8 d. specialisto išvadą Nr. G 1370/2024(01) nustatyta dešinės plaštakos 5 delnakaulio lūžis ir galvinio kaulo avulsija, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, šonuose, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu, buku ir/ar mažą kontaktuojantį paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 4 d. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl dešinės plaštakos 5 delnakaulio lūžio ir galvinio kaulo avulsijos, sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo patirtį fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Specialistas apklausos metu atsakė, kad delnikaulio lūžis negalėjo atsirasti ranka daužant telefoną (3 t., b. l. 99-100).

Nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo mechanizmas, t. y. kaltinamojo prieš ją atlikti veiksmai, visiškai atitinka jai nustatytų sužalojimų vietas bei pobūdį. Nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais ir tai, jog nagrinėjamo įvykio metu ji galėjo būti pavartojusi alkoholio. Ši aplinkybė nešalina kaltinamojo atsakomybės ir neteisina jo veiksmų. Kaip minėta, kaltinamasis iš dalies prisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Kaip minėta, nukentėjusiosios poziciją patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad smurtauti prieš nukentėjusiąją galėjo kitas asmuo, o ne kaltinamasis.

E. B. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas R. M. padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tyčia. E. B. anksčiau aptartais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis sugadino R. M. priklausančius daiktus: išmetė pro langą akinius nuo saulės 20 Eur vertės ir motociklo šalmą 100 Eur vertės, juos sudaužydamas bei suspardė kojomis kompiuterį "Lenovo" 500 Eur vertės bei mobiliojo ryšio telefoną "Iphone 14 PRO" 1 109 Eur vertės, tuo sugadino nukentėjusiosios R. M. turto už 1729 Eur. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai (2 t., b. l. 46, 60-61 ir kt., 3 t., b. l. 62), įvykio vietos apžiūros protokolas (2 t., b. l. 14-33), daiktų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 51-59).

Nors nukentėjusioji baudžiamojo proceso metu nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių kai kurių sugadintų daiktų vertes (byloje ginčas kilo dėl kompiuterio vertės), tačiau pripažintina, kad jos nurodytos daiktų vertės nėra neproporcingai didelės. Teismui nekyla abejonių, kad kompiuteris "Lenovo" bylai reikšmingu laiku galėjo kainuoti 500 Eur. Kito daikto – mobiliojo ryšio telefono "Iphone 14 PRO" – vertė (1 109 Eur) yra pagrįsta rašytiniais dokumentais (2 t., b. l. 50).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad tokiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 187 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padaryti trys baigti nesunkūs tyčiniai smurtiniai nusikaltimai žmogaus sveikatai bei du baigti nesunkūs nusikaltimai nuosavybei.

Visais atvejais nukentėjusiajai sutrikdyta sveikata, dviem atvejais sugadintas turtas.

Teismas vertina, jog kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2 t., b. l. 173-177). Šią aplinkybę nurodė prokurorė ir baigiamųjų kalbų metu (3 t., b. l. 102). Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pats alkoholio vartojimo faktas dar savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau šis faktas turi būti įvertintas atsižvelgiant į visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Tiek nukentėjusioji parodė, tiek kaltinamasis neneigė to fakto, kad buvo vartotas alkoholis, tačiau teismas daro išvadą, kad tai nepatvirtina, jog tokia E. B.būsena turėjo įtakos neteisėtų veiksmų atlikimui. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji visais atvejais pabrėžė kilusį žodinį konfliktą kaip smurto naudojimo priežastį, bet ne alkoholio įtaką (3 t., b. l. 40-52, 58-70). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, prokurorės prašoma pripažinti atsakomybę sunkinanti aplinkybė E. B. atžvilgiu nebus taikoma.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 109), pateiktoje charakteristikoje E. B. charakterizuojamas teigiamai, malonus, paslaugus ir orientuotas į tikslą, demonstruojantis tvirtą įsipareigojimą siekti nustatytų tikslų ir padėti kolegoms, nekonfliktiškas (3 t., b. l. 39), taip pat pateikta UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika, kurioje E. B. taip pat charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 56), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos apmokėtos (2 t., b. l. 110-113), neteistas (2 t., b. l. 107-108), tačiau Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatytas 1 metų laidavimo terminas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose (2 t., b. l. 126), priklausomybės ligų centre byloje (2 t., b. l. 125) nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų sistemingumą nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu (prieš ją smurtauta tris kartus), tai, jog nusikalstamos veikos sunkėjo ir tapo vis pavojingesnės (2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio metu nukentėjusiosios atžvilgiu naudotas intensyvus smurtas, nustatyta 20 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, 2023 m. sausio 3 d. įvykio metu nukentėjusiosios atžvilgiu naudotas itin intensyvus smurtas, specialisto išvadoje užfiksuoti 150 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, 2024 m. gegužės 4 d. įvykio metu – nukentėjusiosios atžvilgiu naudotas smurtas, įvykio metu sulaužytas dešinės plaštakos 5 delnakaulis ir kt., pastarajai buvo ilgiau nei 10 dienų sutrikdyta sveikata, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). E. B. savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, stengėsi sumenkinti savo kaltę, nurodydamas, kad R. M. provokavo konfliktus ir taip pat elgėsi agresyviai jo atžvilgiu ir pan., teismas neįžvelgė kaltinamojo gailėjimosi dėl savo veiksmų. Šiuo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažintas kaltu dėl 5 tyčinių nusikaltimų padarymo, padaryta turtinė žala nėra atlyginta.

Prokurorė pasiūlė kaltinamajam skirti arešto bausmę, atidedant jos vykdymą 1 metams su atitinkamais įpareigojimais ir draudimais (3 t., b. l. 102-103). Teismas prokuroro pasiūlymui pritaria iš dalies, t. y. pritaria dėl to, kad siekiant pasiekti realius kaltinamojo elgesio bei mąstymo (gyvenimo būdo) pokyčius, reikalingas ilgalaikis specialistų darbas bei pilnas probacijos programų išklausymas. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tinkamiausia bausmė kaltinamajam yra laisvės apribojimo bausmė, kurios esmė ir yra terminuotas baudžiamojo įstatymo ir teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas. Teismo vertinimu tokia bausmė atitinka kaltinamojo E. B. asmenybę (neteistas, dirbantis ir t.t.) ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, nesilaikant nustatytų sąlygų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Kaltinamajam suteikiama galimybė įrodyti, kad teismo parodytas pasitikėjimas juo yra pagrįstas.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugpjūčio 5 d.), E. B. skiriama 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) įpareigojimu tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 3 d.), nustatytinas bausmės dydis, artimas sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų) – 1 metai laisvės apribojimo, o už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 3 d.), nustatytinas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dydis. Skiriama laisvės apribojimo bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) įpareigojimu tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2023 m. gruodžio 3 d. padarytos veikos) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) įpareigojimu tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teismas bendrina bausmes už minėtas nusikalstamas veikas bausmių apėmimo būdu, nes E. B. nors skirtingais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, bet per trumpą laiką to paties nagrinėjamo įvykio metu. Jo nusikalstami veiksmai buvo nusikalstamo ketinimo tąsa.

Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 4 d.), nustatytinas didesnis bausmės dydis, nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis (laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo, o už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 4 d.), nustatytinas artimas vidurkiui laisvės apribojimo bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo. Skiriama laisvės apribojimo bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis);

2) tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2024 m. gegužės 4 d. padarytos veikos) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis);

2) tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teismas bendrina bausmes už minėtas nusikalstamas veikas bausmių apėmimo būdu, nes E. B. nors skirtingais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, bet per trumpą laiką to paties nagrinėjamo įvykio metu. Jo nusikalstami veiksmai buvo nusikalstamo ketinimo tąsa.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas 2024 m. gegužės 4 d., pridėti dalį švelnesnių bausmių, t. y. 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, padarytą 2023 m. rugpjūčio 5 d., ir 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas 2023 m. gruodžio 3 d. (iš viso 9 mėnesius), ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) įpareigojimu tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

6) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ yra pareiškusi 199,85 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota R. M., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 185-186). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios R. M. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (2 t., b. l. 187). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 199,85 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 256 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiline ieškove (2 t., b. l. 46-47). Civiliniame ieškinyje ji nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų ji patyrė turtinės žalos, t. y. kaltinamasis sugadino jai priklausančius daiktus: sulaužė šviestuvą 49 Eur vertės, nuo stalo numetė ir sulaužė virdulį „Zyle“ 49 Eur vertės, plaukų džiovintuvą „Philips“ 39 Eur vertės, suspardė dirbtinės odos pufą 60 Eur vertės taip jį sulaužydamas, pro langą išmetė 4 vnt. džinsinių kelinių, kurių vieneto kaina 30 Eur, bendrai kainuojančias 120 Eur, vilnonį dvigulį pledą 50 Eur vertės bei suplėšė rūbus: žalsvos spalvos kelnes 50 Eur vertės, naktinius marškinius juodos spalvos 30 Eur vertės, baltos spalvos maikutę trumpomis rankovėmis 20 Eur vertės, rusvos spalvos maikutę trumpomis rankovėmis 20 Eur vertės, 4 vnt. kelnaičių, kurių vieneto kaina 10 Eur, bendrai kainuojančių 40 Eur. Viso sugadinto turto 527 Eur. Be to 2024 m. gegužės 4 d. įvykio metu išmetė pro langą jos akinius nuo saulės, kurių nerado, jų vertė 20 Eur, sugadino motociklo šalmą 100 Eur vertės, nepataisomai sudaužė ir sugadino kompiuterį „Lenovo“ 500 Eur vertės, telefoną „Iphone 14 Pro“, vertė 1 109 Eur. Tuo padaryta 1 729 Eur turtinė žala. Bendrai padaryta 2 256 Eur turtinė žala (2 t., b. l. 46).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. nurodė, kad palaiko pateiktą civilinį ieškinį. Papildomai paaiškina, kad sudaužyto kompiuterio kaina šiai dienai būtų maždaug apie 700-800 Eur. Kompiuteris nebuvo naujas, jis buvo 7 metų senumo, kompiuterį buvo suteikusi darbovietė, tuomet tikrai kainavo apie 1 500 Eur, kiek pamena, kadangi turėjo dokumentus. Šis kompiuteris jai buvo darbovietės padovanotas, kadangi dėl ilgų darbo santykių bei partnerystės santykių, jai padovanojo. 2024 m. gegužės 4 d. kompiuteris buvo jos kaip 4 metai. Be to, pažymi, kad kaltinamasis buvo metęs į žemę plaukų džiovintuvą, kuris sudužo, laidas buvo išplėštas. Taip pat neveikė virdulys, tai buvo jos asmeninis, kaina nustatė pažiūrėjus internete. Visi išvardinti daiktai yra jos asmeniniai. Kažkokio papildomo poveikio nei vienam daiktui nedarė. Įvykio metu per langą buvo išmestas motociklo šalmas. Analogiškai tokio pačio šalmo nerado, kadangi šis buvo pirktas prieš 9 metus, tačiau panašios kokybės ir komplektacijos, kainuotų 120-150 Eur. Sudaužyto telefono vertę nustatė pagal tai, kokia buvo vertė, telefonas buvo naujas, buvo praėję metai nuo įsigijimo. Šiems daiktams neturėjo draudimo. Ji nesutinka su tuo, jog kaltinamasis aiškina, kad dėl šitų dalykų atlygina padarytą žalą, tačiau kaip ir buvo minėta, jog E. B. turėjo pažadą, kad atlygins už mašinos sudaužymą. Pažymi, kad iš jos nurodytos sumos civiliniame ieškinyje, galima teigti, jog E. B. atlygino 4 Eur, jis mokėjo už dar anksčiau padarytas žalas. Be to, yra pasižadėjimas kur nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl mašinos, buvo pažadėjęs grąžinti. Iš viso buvo 4 051 Eur, grąžino 1 800 Eur, o iš šių įvykių taip gavosi, kad yra grąžinta 4 Eur. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, kuriuose atsispindi, jog buvo atlikti mokėjimai už ankstesnę padarytą žalą, bet tai nėra apmokėtas šis pateiktas civilinis ieškinys. Buvo sudarytas susitarimas, kadangi ji atsiėmė pareiškimą kitame ikiteisminiame tyrime, dėl sugadinto automobilio, tačiau pats E. B. buvo pažadėjęs atlyginti padarytą žalą. Bendra automobiliui žala buvo padaryta 1795 Eur. Šio pareikšto civilinio ieškinio likutį sudaro 2 251 Eur (3 t., b. l. 64-65, 66).

Papildomai nukentėjusioji R. M. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad civilinis ieškinys yra 2 256 Eur sumai, o šiai dienai kaltinamasis yra atlyginęs tik 150 Eur. Šią pinigų sumą gavo pavedimais. Pervedė per banką, tai atsispindi bendroje sumoje. Paskutinis įrašas 2024 m. rugsėjo 6 d. Girdėjo, kad kaltinamasis E. B. aiškino, kad atlikdamas pavedimus atsiskaitinėjo už žalą, tačiau ji nesutinka, todėl kad šiuose pavedimuose grąžinama žala už kitus dalykus. Tai buvo sutartiniai dalykai, yra susirašinėjimas, kad kaltinamasis atlygins. Žala kilo už jos turto nuniokojimą. Pažymi, kad dėl vieno jo padaryto išpuolio buvo kreiptasi į policiją, buvo kviesti policijos pareigūnai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo įvardinta ką yra padaręs, kokia nustatyta žala. Su viskuo pastarasis sutiko, geranoriškai sutiko atlyginti žalą, todėl ji atsiėmė pareiškimą iš policijos, vien todėl, kad pasitikėjo šituo žmogumi. (3 t., b. l. 101-102).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. nurodė, kad atlygins civilinį ieškinį, tačiau nesutinka dėl visos sumos. Nukentėjusioji buvo sakiusi, kad telefonas buvo naujas, tačiau socialiniuose paskyrose turi nuotraukas 2024 m. sausio 29 d., kur matosi, kad telefonas sudaužytas. Telefonas buvo sudaužytas, tačiau funkcionavo. Sutinka dėl pareikšto 2 256 Eur sumos. Nukentėjusiajai yra atlyginęs 1 600 Eur, už dabartinį civilinį ieškinį, paskutinį kartą matė civilinio ieškinio suma – 2 256 Eur. Patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje yra grąžinta 1 600 Eur suma už pateiktą R. M. civilinį ieškinį. Be to, susitarimų su nukentėjusiąja dėl kitų žalų atlyginimo be byloje pareikšto civilinio ieškinio yra, yra jai pažadėjęs atlyginti. Tiksliai negali įvardinti kokia tai suma. Dar yra atlyginama žala dėl to, kad spyrė į automobilio žibintą. Dėl pirmo epizodo draudimas reikalauja 4 000 Eur, laukia teismo rezultato. Pažymi, kad kuomet atlieka pervedimus, nekonkretizuoja už kokią žalą atlygina, tiesiog bendrai parašyta, jog grąžina už žalą. Pagal paskaičiavimą liko atlyginti 2 251 Eur civilinio ieškinio (3 t., b. l. 65-66).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir jo priedus, paaiškinimus, tai, kad jos patirta žala buvo būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikaltimais, sprendžia, kad R. M. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas iš dalies žemiau nurodytais motyvais. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus, patvirtinančius, telefono įsigijimą, kitų daiktų įsigijimo dokumentų nepateikta. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodyta sugadintų daiktų verte. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios nurodytos daiktų vertės nėra neproporcingai didelės. Teismui nekyla abejonių, kad kompiuteris „Lenovo“ bylai reikšmingu laiku galėjo kainuoti 500 Eur, atitinkamai virdulys ir šviestuvas po 49 Eur ir t. t.

Kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė mokėjimo nurodymus, kurie, pagal juos, patvirtina, kad kaltinamasis yra atlyginęs dalį patirtos turtinės žalos nukentėjusiajai (3 t., b. l. 20-37, 49). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji kategoriškai teigė, kad kaltinamojo padaryti pervedimai yra už kitas skolas jai (3 t., b. l. 58, 65, 101-102). Paskutinio teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad iš šio ieškinio yra atlyginta 150 Eur (3 t., b. l. 101). Kaltinamasis išsisukinėdamas aiškino kitų skolinių įsipareigojimų aplinkybes, negalėjo įvardinti tikslių sumų, teigė, kad bendrai parašo, nekonkretizuoja už kokią žalą grąžina pinigų sumas, kad advokatas patarė konkretizuoti, už kokią žalą daromas pavedimas (3 t., b. l. 65-67, 49-50). Esant tokiems duomenims, kaltinamasis neįrodė, kad atlikti pavedimai yra būtent šioje baudžiamojoje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui tenkinti.

Byloje nustatyta ir nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis pervedė 150 Eur, todėl tenkinama tik dalis civilinio ieškinio, t. y. nepriteisiant grąžintos sumos. Priteistina neatlyginta turtinė žala, t. y. 2 106 Eur. (2256-150=2106 Eur).

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 77-80), bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, paskirta kaltinamajam E. B. kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. M., nesilankyti nukentėjusiosios R. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 101-106), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, esantis voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės– nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugpjūčio 5 d. veika), ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 3 d. veika), skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 3 d. veika), skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Laisvės apribojimo bausmes skirti su įpareigojimais ir draudimais:

1) tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2023 m. gruodžio 3 d. padarytos veikos) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 4 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 4 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Laisvės apribojimo bausmes skirti su įpareigojimais ir draudimais:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis);

2) tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2024 m. gegužės 4 d. padarytos veikos), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis);

2) tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas 2024 m. gegužės 4 d., pridėti dalį švelnesnių bausmių, t. y. 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, padarytą 2023 m. rugpjūčio 5 d., ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas 2023 m. gruodžio 3 d. (iš viso 9 (devynis) mėnesius), ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais:

1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

6) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. M., nesilankyti nukentėjusiosios R. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš E. B. 199,85 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už R. M. gydymą“.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. M. naudai iš E. B. 2 106 Eur (du tūkstančius vieną šimtą vieno euro) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, esantį voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės– nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti E. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė