Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. P. atstovo Laimučio Jankausko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9069-877/2011, kuria ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei B. P., išvadą duodančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, teismui nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, iki vaiko tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės bus išnagrinėtas teisme.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme ieškovas P. 2011 04 05 yra pateikęs ieškinį atsakovei P. dėl santuokos nutraukimo, ieškinyje be šio reikalavimo jis prašo teismo nustatyti sūnų K. gimusio 2001 metais ir D. gim. 1995 metais gyvenamąją vietą su ieškovu, bei priteisti ieškovui iš atsakovės sūnums išlaikymą po 300 litų mokamomis išmokomis kas mėnesį kiekvienam, iškelta civilinė byla Nr. 2-9069-877/2011 (b.l. 3-6). Atsakovė P. 2011 08 30 pateikė byloje priešieškinį ieškovui, jame prašė teismo nustatyti sūnų K. gimusio 2001 metais ir D. gim. 1995 metais gyvenamąją vietą su ja, bei priteisti atsakovei sūnums išlaikymą po 500 litų mokamomis išmokomis kas mėnesį kiekvienam (b.l.23-28).

Nagrinėjant bylą parengiamojo teismo posėdžio metu 2011 08 30 ieškovas pareiškė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 29), Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-02 nutartimi (b.l.35-37) iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: nustatė laikinąją nepilnamečio K. P. gyvenamąją vietą su tėvu R. P., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9069-877/2011 ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas; priteisė iš atsakovės B. P. laikiną išlaikymą abiems sūnums K. ir D. P. - po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam sūnui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas sprendimą nustatyti laikinąją nepilnamečio K. P. gyvenamąją vietą su tėvu grindė tomis aplinkybėmis, jog galimai atsakovė važiuos su sūnumi K. gyventi į Šveicariją, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kur ir kokiomis sąlygomis nepilnametis vaikas gyvens Šveicarijoje, koks atsakovės pragyvenimo šaltinis toje šalyje, kas vaiką prižiūrės atsakovei susiradus darbą, todėl teismas pripažino, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės vaiko interesus labiausiai atitiks gyvenimas Lietuvoje su ieškovu, o laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, nepilnamečio vaiko interesai nukentės. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie šiuo metu atsakovės gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, teismas iš atsakovės nepilnamečiams sūnums priteisė laikiną išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki bus išnagrinėta civilinė byla ir joje įsiteisės teismo sprendimas.

Atskiruoju skundu (b.l.38-40) atsakovės B. P. atstovas Laimutis Jankauskas su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą su tėvu R. P., dėl šių motyvų:

Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir sudarė galimybę ieškovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ieškovo prašymas, pareikštas parengiamojo posėdžio metu, buvo netikėtas, todėl atsakovė buvo nepasiruošusi pateikti įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus į ieškovo prašymą. Teismas, išspręsdamas šį prašymą, suvaržė atsakovės procesines teises pateikti įrodymus, kuriais ji grindžia savo atsikirtimus (CPK 17 str.). Ieškovui netikėtai pateikus prašymą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovei turėjo būti sudaryta galimybė pateikti įrodymus, kuriais ji pagrįstų savo atsikirtimus į prašymą. Juo labiau, kad parengiamajame posėdyje atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė galės pateikti įrodymus apie tai, kur ir kokiose sąlygose gyvens nepilnametis sūnus.

CK 3.164 str. 1 d. nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. LAT Senato 2002-06-21 nutarime Nr. 35 „Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalgoje“ nustatyta, kad teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti vaiko norus ir pažiūras. 2011-08-30 parengiamojo posėdžio metu K. P. paaiškino, kad jis nori gyventi su mama Šveicarijoje. Tačiau teismas į nepilnamečio norą gyventi kartu su atsakove neatsižvelgė bei visiškai neišsiaiškino, ar nepilnamečio noras gyventi su mama neprieštarauja jo interesams. Nenustatęs prieštaravimo tarp vaiko noro ir vaiko interesų, teismas turėjo vadovautis teismo posėdyje išsakytu vaiko noru gyventi su mama. Skundžiama nutartimi teismas netinkamai taikė CK 3.164 str. 1 d. bei pažeidė nepilnamečio teises.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad K. P. išvykus su atsakove gyventi į užsienį, bus pažeista K. P. teisė bendrauti su broliais ir kitais šeimos nariais. LAT senato 2002-06-21 nutarime Nr. 35 nustatyta, kad „išvykimas gyventi į užsienio valstybę savaime nereiškia, kad bus pažeista ši vaiko teisė, (....)“. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės (elektroninis paštas, skype) sudaro galimybę kasdien betarpiškai nemokamai bendrauti per atstumą. Be to, mokydamasis savarankiškai, K. P. turės nuolat atvykti į mokyklą Kaune atsiskaityti. Tuo pačiu jis galės bendrauti su tėvu, broliais ir kitais šeimos nariais. Atsakovė yra profesionali pedagogė - pradinių klasių mokytoja, nuolat padeda sūnui ruošti mokykloje užduotus namų darbus. Ieškovas niekada nepadeda sūnui ruošti namų darbų, ką parengiamojo posėdžio metu patvirtino pats K. P.. Todėl akivaizdu, kad gyvenimas su atsakove labiau atitinka šalių sūnaus interesą įgyti išsilavinimą. Pažeisdamas vaiko interesą įgyti išsilavinimą, teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (b.l.51-53) atsakovė B. P. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškime atsakovė papildomai nurodė, jog 2011-08-30 parengiamojo posėdžio metu atsakovė paaiškino teismui, kad rugsėjo mėnesį sūnus K. P. lankys mokyklą Lietuvoje, o jiems išvykus į Šveicarijos Konfederaciją, atsakovė sūnų mokys pati (atsakovė yra profesionali pedagogė - pradinių klasių mokytoja). Išmokęs mokymosi programos mokomuosius dalykus, sūnus kas du mėnesius atvyks į mokyklą Lietuvoje atsiskaityti už juos, ką patvirtina Savarankiško mokymosi sutartis (b.l.54-55). Aplinkybę, kad sūnus Šveicarijos Konfederacijoje turės geras sąlygas gyventi, t. y. atskirą kambarį bute, patvirtina V. P. patvirtinimas bei sutikimas leisti neatlygintinai gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute (b.l.56-58). Aplinkybę, kad sūnus Šveicarijos Konfederacijoje turės galimybę bendrauti su bendraamžiais, patvirtina rankinio klubo Šveicarijos Konfederacijoje prezidento raštas (b.l.59-61). Atsakovė yra gavusi pasiūlymą sudaryti darbo sutartį nuolatiniam darbui, ką patvirtina UAB „Ąžuolita“ darbo pasiūlymas (b.l.61). Gyvendamas Šveicarijos Konfederacijoje, šalių sūnus bus apdraustas medicininių išlaidų draudimu ir draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (b.l.62-63). Atsakovės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad sūnus, gyvendamas Šveicarijos Konfederacijoje, turės gerą gyvenamąją vietą, geras sąlygas mokytis, plėtoti socialinius ryšius.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.49-50) ieškovas R. P. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų: skundo argumentai, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atsakovei netikėtas, yra nepagrįsti bei aiškiai parodo, jog atsakovė bylai visai nesiruošė. Atsakovė neteko darbo ir nuomojamo buto, daug važinėja, niekaip negalėdama apsispręsti, kur norėtų gyventi - Lietuvoje ar Šveicarijoje. Todėl atsakovė galėjo seniai tikėtis tokio ieškovo prašymo, kadangi atsakovė žino, jog ieškovui yra labai svarbu, kur ir kaip gyvens jo sūnus. Be to, ieškinyje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl K. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo priteisimo, todėl atsakovė turėjo ruoštis įrodinėti, kad šalių sūnus turės tinkamas sąlygas gyvenant su ja. Per 2011-06-22 vykusį parengiamąjį teismo posėdį atsakovė pareiškė, jog ruošia priešieškinį, kuriame atsakovė reikalaus nustatyti K. P. gyvenamąją vietą su ja. Teismas buvo nustatęs atsakovei terminą priešieškiniui pateikti iki 2011-08-05, tačiau atsakovė jo nepateikė, kas parodo lengvabūdišką ir nerūpestingą atsakovės elgesį;

Skunde nurodoma, jog atsakovė yra išvykusi į Šveicariją rinkti įrodymų, patvirtinančių jos atsikirtimus į ieškovo prašymą. Tačiau iš tiesų atsakovė yra Lietuvoje, šiuo metu yra pasiėmusi pas save sūnų K., kur su juo būna - neaišku, nes gyventi neturi kur. Susisiekus su sūnumi, jis nurodė, jog jie kasdien keliauja iš vienų giminaičių pas kitus, t. y. vieną naktį miega pas vienus giminaičius, kitą - pas kitus. Toks atsakovės elgesys nėra tinkamas. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas pateikė pareiškimą Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Skundo argumentai, jog vaiko išvežimas į užsienį savaime nereiškia vaiko teisės į betarpišką bendravimą su broliais ir kitais artimais giminaičiais pažeidimo, nepagrįsti. Šalių trys sūnūs visą laiką augo kartu, jų tarpusavio santykiai labai draugiški, šalia gyvena ieškovo tėvai, kurie su vaikais taip pat praleido ir praleidžia labai daug laiko. Ir pačios atsakovės tėvai taip pat noriai ir daug bendrauja su savo vaikaičiais, todėl jauniausio sūnaus atskyrimas nuo brolių, senelių bei išvežimas į užsienį būtų labai didelis smūgis daugeliui žmonių;

Skundo argumentas, jog atsakovė yra profesionali pedagogė ir ji sūnui padeda mokytis, yra visiškai nesvarbus, nelogiškas. Šalių sūnus lanko mokyklą, kur taip pat yra profesionalūs pedagogai. Teismas ieškovo prašymą patenkino atsižvelgęs į visas aplinkybes ir VTAT išsakytą nuomonę (VTAT ieškovo prašymui pritarė).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė tas faktines aplinkybes, jog ieškovas su atsakove nuo 2010 metų kovo mėnesio kartu negyvena ir nepalaiko santuokinių ryšių. Nustatyta, kad nuo 2010 m. rugsėjo sūnus K. gyvena su mama P.. Iš Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos Išvados (b.l.15) matyti, kad 2011 birželio mėnesį K. P. gyveno su motina jos nuomojamame 4 kambarių bute Šiaurės prospekte, Kaune. Iš K. P. apklausos teismo posėdžio metu (b.l.92, 93) matyti, kad paskutiniu metu K. P. gyveno su motina. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu (b.l. 90-94), atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų prie prisidėjimo prie atskirojo skundo (b.l. 54-60) matyti, kad atsakovė kartu su sūnumi K. planuoja vykti gyventi neapibrėžtam laikui į Šveicariją. Apklaustas teismo posėdžio metu K. P. paaiškino, jog yra apsisprendęs gyventi kartu su motina, gali pagyventi ir su tėčiu, mamai esant išvykusiai. Byloje nustatyta, kad kitas šalių nepilnametis sūnus D. P. nuolat gyvena su tėvu. Byloje nustatyta, kad tiek motina, tiek tėvas gali užtikrinti geras gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams, tėvas ir motina nedarė vienas kitam kliūčių bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų priežiūroje ir auklėjime. Byloje nėra nustatyta, jog kuris vienas iš tėvų nevykdo savo kaip tėvo pareigų, nustatytų CK 3.30 straipsnyje, darytų blogą ar neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams, jo ugdymui, raidai, lavinimuisi, abu tėvai iš esmės gali tinkamai auklėti ir auginti savo nepilnamečius vaikus, šiuo metu ieškovo materialinė padėtis yra geresnė, nes atsakovė ieško darbo (b.l. 21, 22, 61).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nulėmė tie motyvai, jog nepilnametis K. P. turėtų bendrauti su bendraamžiais, o tai galima pasiekti tik lankant mokyklą Lietuvoje, taip pat jam būtinas ir svarbus pastovus ryšys su broliais ir kitais šeimos nariais. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokį sprendimą sąlygojo ir tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie gyvenimo sąlygas Šveicarijoje ir pragyvenimo šaltinį šioje šalyje.

Kauno apygardos teismas pažymi, kad LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui priteisimo ir ši įstatymo leidėjo įtvirtinta norma privalomai taikytina visais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog nepilnamečio vaiko buvimas ir bendravimas su vienu iš tėvų daro jam neigiamą poveikį, kai vienas iš tėvų nesilaiko tėvo pareigos (CK 3.30 str.) ir kai būtina apginti materialinius nepilnamečių vaikų interesus, nes tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo vertinimu nebuvo pagrindo skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną K. P. gyvenamąją vietą su ieškovu, nes pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus byloje tiek teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą , tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, jog abu tėvai gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, apie metus laiko besitęsiantis sūnaus K. gyvenimas su motina rodo stabilų ryšį su motina, vaiko duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad jis yra apsisprendęs gyventi su motina, turi būti įvertinti šio apsisprendimo naudai, nes į vaiko norą gyventi su vienu iš tėvų gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR CPK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas skubotai, nesuteikęs atsakovei galimybės pateikti įrodymų, konstatavo, jog K. P. būtina privalomai sudaryti sąlygas bendrauti su bendraamžiais, o tam jis turi lankyti mokyklą Lietuvoje. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji yra profesionali pedagogė, kad sūnui K. yra sudarytos sąlygos mokytis pagal savarankišką programą (b.l.54, 55), ši programa yra suderinta su jo nuolatine mokymosi įstaiga. Aplinkybę, kad sūnus Šveicarijos Konfederacijoje turės geras butines sąlygas gyventi, patvirtina atsakovės pateiktas V. P. patvirtinimas bei sutikimas leisti neatlygintinai gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute (b.l.56-58). Aplinkybę, kad K. Š. Konfederacijoje turės galimybę bendrauti ir su bendraamžiais, patvirtina rankinio klubo Šveicarijos Konfederacijoje prezidento raštas (b.l.59-61). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad K. P. mokymasis, jo tinkamas lavinimas galimas ir nepilnamečiui vaikui gyvenant ne Lietuvoje, kartu su motina.

Kauno apygardos teismo vertinimu tarp nepilnamečio K. tėvų nusistovėjusi tvarka auklėjant ir prižiūrint vaikus (D. P. nuolat gyvena su tėvu, K. P. nuolat rūpinasi motina, jis nuolat gyvena su motina, reikalui esant K. bendrauja ir gyvena su tėvu, tėvai nedaro kliūčių vienas kitam prižiūrėti, auklėti ir bendrauti su vaikais), nekeistina taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje, kadangi K. P. šiuo metu turi realias galimybes gyvendamas nuolat su motina, tenkinti savo dvasinius, pagrindinius ir būtinus materialinius poreikius, turi patenkinamą aplinką, suteikiančią emocinį ir psichologinį saugumą. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina (326 str. 1 d. 2 p.), o ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 09 02 nutartį.

R. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.