Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Anykščių m., Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis Anykščių m., (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 2012-12-28 pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus iki 2013-03-01 atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis, 2013-03-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 2014-07-03 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. terminuota laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. K. 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 17 val. viešoje vietoje - Anykščių m., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams A. R. ir G. K. sutrikdydamas visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie S. L. nemažiau du kartus smogdamas jam į veidą pargriovė ant žemės, o gulinčiam keletą kartų spirdamas į įvairias kūno vietas ir padarydamas S. L. poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, apatinio žandikaulio abipusį lūžį su apatinio dešinio 8-to danties netekimu, tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam S. L. sveikatą.

K. M. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam, bet nepripažįsta, kad dėl to galėjo lūžti žandikaulis, bei nepripažįsta, kad įžūliai prikibo. Paaiškino, kad jis pamatęs per langą S. L., išbėgo su juo pasikalbėti. Kai prie jo priėjo, S. L. jį stumtelėjo, tada jis jam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą. S. L. nugriuvo. Tada spyrė iš kojos. Nepamena, ar įvykis vyko ant žolės, ar ant asfalto. Vieną kartą smūgiavo dešine ranka į galvą, todėl negalėjo netekti dešinio danties. Kai nugriuvo, spyrė iš kojos. Spyrė vieną kartą. Buvo blaivus. Šalia buvo A. R., G. K.. Kitų žmonių nematė. Buvo dar šviesu. Po to S. L. atsistojo. Jis buvo pagėręs. Paėjo toliau ir pats nugriuvo ant žemės. Atsikėlė. Pradėjo bėgti kraujas iš nosies ar iš galvos. Jis jį pakėlė, nuvedė prie kavinės „Laumės juosta“, pasodino ant suoliuko. Neaišku, kiek kartų S. L. gavo tą dieną. A. R. sakė, kad kažkas gyrėsi, jog davė S. L.. Pretekstas prie S. L. prieiti buvo toks, kad iš kiemo dingdavo obuoliai. Jo draugė G. jį pagavo, buvo nuėjusi pasakyti, kad neliestų obuolių. Jis ją pastūmė. Dėl to įvykio jis ir norėjo su L. pasiaiškinti. Nuo vieno smūgio negali abi žandikaulio pusės išsilakstyti. Prieš tai buvo kiek kartų gavęs. Gal jis vaikščiojo su sulūžusiu žandikauliu. S. L. civilinio ieškinio nepripažįsta. Gulėjo ligoninėje, gavo valgyti. Jokių neigiamų pasekmių jo poelgis jam nesukėlė. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Nelabai gerai vertina savo elgesį. Blogai padarė. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Jei spirdamas pataikė į galvą, žandikaulis lūžti vis tiek negalėjo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. L. parodė, kad tą dieną jis ėjo iš darbo Pušyne. Buvo po penkių. Prie jo priėjo M. K., pasakė, kad nori pasikalbėti. Jis pasakė, kad neturi laiko, nori pavalgyti. Užėjo pas J., pavalgė, išgėrė bokalą alaus. Po to jis norėjo išeiti, kad jo nepamatytų K. su draugais, bet jie pamatė, kad jis išeidinėja pro turgaus kampą. Norėjo išvengti susitikimo su K., nes jis buvo išgėręs. Mintis buvo, kad jei susitiks, gali negerai baigtis. Jie atbėgo iš namų. Prisivijo, pribėgęs ir nieko nesakęs M. K. pradėjo muštis. Tada atėjo jo draugė ir A. R.. Jis jo nestūmė. Jokio pokalbio tarp jų prieš suduodant smūgius nebuvo. Kai nuvirto klausė dėl kito. M. K. sakė, kad pats žinai. Paskui parkrito ant žemės ir nieko neatsimena. Pasodinti ant suoliuko jo K. tikrai nevedė. Jis pats kampais parėjo namo. Kitą dieną nuėjo į darbą ir išsikvietė greitąją, nes nebegalėjo dirbti. Vakare nuvežė į ligoninę, peršvietė ir išvežė į Vilnių. Du smūgiai buvo į veidą. Keli spyriai. Tada jis parkrito ant asfalto. Žolė buvo toliau. Smūgiai buvo į veido šoną, dešinę pusę. Pirmas smūgis buvo į žandikaulį. Antrasis smūgis buvo irgi į veido sritį. Neatsimena, po kurio smūgio nukrito ant žemės. Kai atsikėlė, jam dar spyrė iš kojos. Neatsimena, kur kliuvo kai spardė iš kojos. Spardė, daužė kelis kartus. Neatsimena, kiek buvo smūgių. Daugiausia smūgių jam kliuvo į veidą. Po muštynių grįžo namo Taikos gatvėje, permiegojo. Ryte nuėjo į darbą. Atvežė pietų, bet nebegalėjo valgyti. Tada iškvietė greitąją. Buvo ištinę. Nuvežė į Anykščių ligoninę. Ten padarė nuotrauką ir išvežė į Vilnių. Daugiau niekur iš namų nebuvo išėjęs, jokių kitų įvykių neturėjo. Jis ir dabar negali normaliai valgyti, kramtyti kietesnio maisto, daugiau išsižioti. Pusantro mėnesio buvo su „dratomis“, gumomis, negalėjo valgyti. Skaudėjo. Reikėjo keisti gumutes, už kurias reikėjo mokėti. Prašomi priteisti 5000 litų atlygintų patirtą žalą.

Liudytoja L. R. parodė, jog ji yra nukentėjusiojo S. L. sesuo. Kaltinamojo nepažįsta. Matė sumuštą brolį, matė kaip atvažiavo greitoji. Brolis buvo patinęs, sakė, kad jį sumušė. Daugiau nieko nesakė.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo sužadėtinė. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino. Paaiškino, kad įvykio savo akimis ji nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus liudytoja G. K. parodė, kad 2013-09-12 po pietų, tikslaus laiko nepamena, M. K. ir A. R. išėjo į kavinę „Kadagynė“, esančią Anykščių m., Šaltupio g., nupirkti maisto. Ji gyvena prie pat turgaus pastato, kitoje kelio pusėje nuo kavinės „Kadagynė“. Po keleto minučių išgirdo triukšmą. Išėjusi į kiemą pamatė, kad už tvoros, turgaus kiemo teritorijoje, ant žemės guli S. L., o prie jo M. K. ir A. R.. Jai išėjus į lauką niekas nebesimušė, kad M. K. ar A. R. būtų sudavęs smūgius S. L., nematė. Ji su M. K. parėjo į namus. Ji matė, kad S. L. atsikėlė ir nuėjo, buvo kruvinas jo veidas (b.l. 32-33).

Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamasis M. K. yra jo draugas. Pagarsinus liudytojo A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Paaiškino, kad K. ir L. konflikto priežasties nežino, matė, kad jie tarpusavyje ginčijosi, susistumdė. S. L. nugriuvo. Jis girdėjo necenzūrinius žodžius. Abu vartojo necenzūrinius žodžius. M. K. sudavė S. L.. Viskas įvyko labai greitai, užtruko minutę, dvi. Aplinkui buvo žmonių, ėjo du žmonės iš priekio, jie gal ir paskambino policijai. Nežino, ar kas daugiau galėjo sumušti S. L. ir neatsimena, ar M. K. sakė, kad po to įvykio S. L. dar kažkas sumušė.

Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus A. R. parodė, kad 2013-09-12 jis su M. K. ir jo drauge G. buvo kavinėje, kuri yra Anykščių m., Šaltupio g., pamatė S. L.. Išėję iš kavinės jis, M. K. ir jo draugė stovėjo prie Anykščių m. pirties pastato ir kalbėjosi. Tuo metu iš kavinės išėjo S. L. ir ėjo pro pirties pastatą. M. K. pribėgo prie S. L., jam kažką pasakė ir smogė kumščiu, kur pataikė, nematė. S. L. nuo smūgio pargriuvo ant asfalto, o pargriuvusiam M. K. keletą kartų spyrė. Kur įspyrė ir kiek kartų, nežino. Jis su G. stovėjo atokiau ir stebėjo, smūgių nesudavė. Kada ir kaip S. L. atsikėlė, nematė, priėjęs prie jo nebuvo (b.l. 31).

Iš 2013-09-13 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. L. tarnybinio pranešimo Nr. 0113000498702 dėl S. L. sumušimo matyti, kad 2013-09-13 22.05 val. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK gautas telefoninis pranešimas, kad GMP pristatė į ligoninės priėmimą S. L., kuriam įtariamas žandikaulio lūžimas. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta į Anykščių miesto ligoninę kur bendrauta su S. L., kuris nurodė, kad jį 2013-09-12 apie 17 val. jam einant (duomenys neskelbtini) gatve ties (duomenys neskelbtini) namu užpuolė M. K. kartu su A. R. ir sumušė (b.l. 4).

Iš 2013-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri randasi Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) namo. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (b.l. 6-8).

Iš 2013-12-20 liudytojo (nukentėjusiojo) S. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 12-14).

Iš 2013-11-15 specialisto išvados Nr. G 1560/13(05) matyti, kad S. L. nustatyta poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, apatinio žandikaulio abipusis lūžis (dešinio kampo srityje ir kairių 4-5 dantų srityje) su apatinio dešinio 8-to danties netekimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais(-u), galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai sukelia fizinį skausmą. Apatinio žandikaulio apibusis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl S. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 21).

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos.

K. M. K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. – dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. L. sveikatą – ne mažiau kaip du kartus smūgiuodamas kumščiu į veidą pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, o gulinčiam kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas ir padarė S. L. poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, apatinio žandikaulio abipusį lūžį su apatinio dešinio 8-to danties netekimu. M. K. S. L. užpuolė visai be dingsties, kaip pretekstą laikydamas anksčiau įvykusį mažareikšmį S. L. ginčą su G. K.. Toks moralės ir elgesio normų negerbimas laikytinas chuliganiškomis paskatomis.

Idealiąja sutaptimi M. K. padarė ir kitą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 str. 1 d. M. K. S. L. sužalojo viešoje vietoje, matant aplinkiniams (praeiviams bei liudytojams G. K. ir A. R.), tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

M. K. kaltė pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – kaltininko, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, specialisto išvada. Teismas tiki nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliais nukentėjusiojo S. L. duotais parodymais, kad kaltinamasis M. K. sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, kad nuo šių smūgių jis pargriuvo ant žemės, o jam pargriuvusiam kaltinamasis M. K. dar sudavė smūgius su koja. Šie parodymai yra neprieštaraujantys tarpusavyje, taip pat atitinkantys kitus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus – specialisto išvadą, taip pat nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir vienas kitą papildančius liudytojų G. K. ir A. R. paaiškinimus. Teismas tiki nurodytais liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes nors teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai G. K. ir A. R. ir norėjo keisti parodymus bei galimai duoti neteisingus ar melagingus parodymus, tačiau išaiškinus liudytojams galimas pasekmes dėl melagingų parodymų davimo bei pagarsinus liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šie juos patvirtino.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę M. K. už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įvertintina tai, kad vienas kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, kitas – nesunkus, tyčinis, baigtas, padaryta žala neatlyginta, atsižvelgtina į tai, kad teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą (dėl vienos nusikalstamos veikos išteisintas), teistumas neišnykęs. BK 27 str. 1 d., prasme kaltinamasis yra recidyvistas. Daug kartų praeityje jis baustas ir administracine tvarka (b.l. 63-69). Išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro. Atsižvelgiant į visą tai, o taip pat vadovaujantis BK 56 str. 1 d., jam skirtina įstatymų sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui (BK 61 str. 2 d.). Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. taisykles, bausmes apimant, kadangi kaltinamojo veiksmai vertintini kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. K. M. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažino.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą dėl padaryto sužalojimo (nukentėjusysis penkias dienas gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta chirurginė operacija, jis ilgą laiką negalėjo kramtyti, pasekmes jaučia iki šiol), į gydymosi trukmę, į jo dvasinius išgyvenimus, bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, panaudoto fizinio smurto, nukentėjusiajam turi būti atlyginta neturtinė žala, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas. Teismas įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, žalos pasekmes, žalą padariusio M. K. kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl S. L. pareikštą ieškinį neturtinei žalai atlyginti teismas tenkina iš dalies, priteisiant iš M. K. 3000 Lt S. L. naudai (CK 1.5 str., 6.263 str., 6.250 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) str., 115 str. 1 d.).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 2137,32 Lt sumai, kurį sudaro Valstybinės ligonių kasos patirtos išlaidos už nukentėjusiajam S. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą Valstybinės ligonių kasos naudai iš nuteistojo M. K. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308, 310 straipsniais,

nusprend ž i a:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubausti:

pagal BK 284 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti, dalinio sudėjimo būdu, su 2014 m. liepos 3 d., Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Įskaityti nuteistajam į bausmės laiką iš dalies atliktą bausmę pagal 2014 m. liepos 3 d., Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme (nuo 2013-09-14 2 val. 15 min. iki 2013-09-14 20 val., t.y. 1 parą) ir suėmime išbūtą laiką (nuo 2014-05-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

M. K. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo M. K. 3000 Lt (tris tūkstančius) nukentėjusiajam S. L. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 2137,32 Lt (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis litus ir 32 centus) iš M. (duomenys neskelbtini) K. V. ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.