Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (V. ) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 261 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. V. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 264 str. 2 d. (dėl nepilnamečio lenkimo vartoti narkotines priemones, panaudojant fizinį smurtą), nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 21 d., nuo 20 val. iki 22 val., (duomenys neskelbtini) , nepilnamečio T. J. , gim. 1991-01-22, kambaryje, paliko į foliją suvyniotą 1 pakelį 0,226 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,028 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, pasakęs, jog T. J. už minėtą pakelį yra skolingas 40 Lt, t. y. tokiu būdu A. V. platino psichotropines medžiagas nepilnamečiui T. J. ir padarė LR BK 261 str. numatytą nusikalstamą veiką.

A. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. lapkričio 19 d., nuo 13 val. iki 15 val., (duomenys neskelbtini) , lenkė nepilnametį T. J. , gim. 1991-01-22, vartoti psichotropines medžiagas, t. y., grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš pastarąjį – sumušti, paėmė T. J. dešinę ranką ir vienkartiniu medicininiu švirkštu į veną suleido ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. tokiu būdu lenkė nepilnametį T. J. ne gydymo tikslais vartoti psichotropines medžiagas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti, o gynėja prašo šį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo kaltės bei jam paskirtos bausmės dydžio.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neigia savo kaltę, nepripažįsta platinęs narkotines medžiagas, o tik jas vartojęs, akcentuoja, jog rastas mažas amfetamino kiekis. Kaip matyti, apeliantas tik bendrais teiginiais nurodo nepripažįstantis savo kaltės ir akcentuoja esąs nepagrįstai nuteistas, tačiau neišdėsto konkrečių argumentų, pagrindžiančių tokią poziciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, jog A. V. platino psichotropines medžiagas nepilnamečiui T. J. . Kolegija iš naujo šių įrodymų neanalizuos, juo labiau kad apeliantas nenurodo, kurie konkrečiai, jo manymu, įrodymai įvertinti netinkamai. Tiesa, prašydamas skirti švelnesnę bausmę, nuteistasis A. V. teigia esant būtina atsižvelgti į jo bei liudytojų parodymus, tačiau vėlgi nenurodo, nei kokių liudytojų parodymus reikėtų įvertinti, nei kuo jie yra reikšmingi skiriant bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaip liudytojai ikiteisminiame tyrime ir teisme apklausti I. D. , R. D. , D. J. , Š. U. , M. S. , A. R. (t. 2, b. l. 132-135; t. 3, b. l. 31-32), visų jų parodymai nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti (motyvuotai pasisakyta, kodėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtasi liudytojos R. D. bei nukentėjusiojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į minėtų liudytojų, nukentėjusiojo T. J. parodymus (t. 1, b. l. 9-11; 43-47; t. 2, b. l. 92-94), taip pat kratos medžiagą, specialisto išvadą, padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas platino nepilnamečiui T. J. psichotropines medžiagas, palikdamas pastarajam į foliją suvyniotą 1 pakelį 0,226 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje, kaip nustatyta, yra 0,028 g amfetamino. Kolegija sutinka su apygardos teismo atliktu nuteistojo A. V. veiksmų juridiniu įvertinimu, todėl kaip nepasitvirtinusį atmeta argumentą dėl neva nepagrįsto nuteisimo.

Tuo tarpu apelianto teiginys, jog rastas tik mažas kiekis psichotropinės medžiagos (0,028 g amfetamino), šiuo atveju neturi jokios reikšmės kvalifikuojant nusikalstamą veiką. LR BK 261 str., t. y. už nusikaltimą, kurio padarymu A. V. pripažintas kaltu, numatoma baudžiamoji atsakomybė tam, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, neišskiriant neteisėtos platinti medžiagos tam tikro kiekio, reikalingo kilti baudžiamajai atsakomybei. Vadinasi, šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, kokį narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį jis platino nepilnamečiui.

Esminis nuteistojo skundo prašymas – sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apygardos teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str., į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 6 d.), veika įvykdyta tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino nuteistojo asmenybę, kuri šiuo atveju buvo gana reikšminga, parenkant nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. Teismas pagrįstai įvertino tai, jog A. V. anksčiau 3 kartus teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kas rodo, jog jis neįvertino savo elgesio, nepadarė teigiamų išvadų, nenori pasitaisyti ir gyventi pagal visuomenei priimtas elgesio normas, be to, jis baustas administracine tvarka, todėl, įvertinus šias aplinkybes, nuteistajam paskirta šiek tiek didesnė bausmė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam A. V. tinkamą bausmę, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.