Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2022 m. kovo 2 d. teikimą Nr. 7S-1960 dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) pateikė teismui teikimą, kuriuo siūlo L. Š. pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu.

Teikime nurodė, kad L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), kuris Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ar mokytis bei uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 8 d.

Nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2021 m. spalio 11 d. Nuteistasis 2021 m. spalio 19 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, išaiškinta gyvenamosios vietos keitimo tvarka. Laisvės apribojimo laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka nebaustas (2022 m. kovo 2 d. ANR, ĮKNR duomenis).

2022 m. vasario 10 d., 15.30 val. nuteistasis į Probacijos tarnybą paskirtam prevenciniam darbui neatvyko, telefonu nesusisiekė. 2022 m. vasario 14 d. telefonu susisiekti su nuteistuoju nepavyko, buvo bendrauta su broliu, kuris nurodė, jog nežino, kur šiuo metu yra L. Š. 2022 m. vasario 15 d., 22.23 val. buvo lankytasi nuteistojo namuose, tačiau jis namuose nebuvo rastas. 2022 m. vasario 17 d. buvo bendrauta su nuteistojo darbdavio buhaltere, tačiau ji informavo, kad L. Š. įmonėje nebedirba. Buvo dar kartą skambinta broliui, kuris patvirtino, kad nežino, kur yra L. Š. 2022 m. vasario 18 d. telefonu buvo susiekta su nuteistojo mama, kuri teigė, kad jokių ryšių su sūnumi nepalaiko, sūnaus kontaktų neturi ir negalėjo nurodyti, kur šiuo metu yra sūnus. 2022 m. vasario 21 d. telefonu susisiekė Kudirkos Naumiesčio profesinio rengimo centro socialinė darbuotoja, kuri informavo, kad L. Š. 2022 m. vasario 10 d. išvyko 5 mėnesiams į Vokietiją dirbti ir nurodė, kad auklėtojai apie sūnaus išvykimą pranešė mama. 2022 m. vasario 22 d., 11.00 val. į Probacijos tarnybą atvyko nuteistojo mama, kuri pranešė, kad sūnus yra išvykęs į Vokietiją dirbti. Buvo paprašyta mamos, kad susisiektų su sūnumi ir informuotų, kad jis privalo grįžti į Lietuvą, taip pat buvo informuota, kad bus kreiptasi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. 2022 m. vasario 23 d. paskambino moteris, kuri prisistatė L. Š. krikšto mama ir informavo, kad L. Š. yra pas ją Vokietijoje, ji taip pat buvo informuota, kad L. Š. privalo grįžti kuo skubiau į Lietuvą. Krikšto mama taip pat nurodė, kad L. Š. į Lietuvą grįš greitu metu. 2022 m. vasario 28 d. nuteistasis atvyko į Probacijos tarnybą ir pateikė paaiškinimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo neinformavus Probacijos tarnybos.

Probacijos tarnybos atstovės nuomone, kadangi, L. Š. nepranešė Probacijos tarnybai apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ir išvyko į Vokietiją – tuo metu nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, žinodamas teisines pasekmes, pažeidė bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, todėl vadovaudamiesi BK 48 straipsnio 8 dalimi bei BK 49 straipsnio 4 dalimi, siūlo nuteistajam pakeisti laisvės apribojimo bausmę areštu (b. l. 1–2).

Nuteistasis L. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog išvyko į Vokietiją užsidirbti pinigų ir negalvojo, kad taip viskas gausis. Tik sužinojęs, kad jo ieško Probacijos tarnyba, iš karto grįžo į Lietuvą ir atvyko į Probacijos tarnybą pateikti paaiškinimą. Kitų pažeidimų nėra padaręs, įsipareigojo laikytis teismo skirtų įpareigojimų.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio teikimą palaikė, prašė jį tenkinti

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis padarė pažeidimą, kadangi nesilaikė įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėjo, kad vertinant dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, reikia atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, ankščiau neteistas, išvyko į Vokietiją dėl noro užsidirbti pinigų. Palieka sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Pažymėtina, jog vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikomas teismo paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo metu nevykdymas ar netinkamas vykdymas be pateisinamų priežasčių. Aptariamam vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. nuteistojo tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), BVK 461–48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas) (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Taigi įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad L. Š. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ar mokytis bei uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 8 d.

Probacijos tarnyba kreipėsi teikimu į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, kadangi priežiūros laikotarpiu nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo sąlygas, tai yra išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų – į Vokietiją, nepranešęs Probacijos tarnybai.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl būtinumo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, privalu įvertinti ne tik Probacijos tarnybos teikime nurodytus pažeidimus, tačiau apskritai įvertinti probuojamojo asmens elgesį probacijos taikymo laikotarpiu, taip pat ir tai ar yra galimybė bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) pasiekti nekeičiant nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės į arešto bausmę, kuri iš esmės yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Laisvės apribojimo bausmės pagrindiniai tikslai yra nubausti asmenį, kas atliekama suvaržant jo laisvę skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus, ir tuo pačiu šiais teismo skirtais įpareigojimais ir draudimais siekiant prevencinių bausmės tikslų – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat bausmės tikslas yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo įpareigojimų ir draudimų vykdymo kontrolę atlieka probacijos skyrius, vykdydamas nuteistojo priežiūrą probaciją. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, t. y. bausmės prevencinių tikslų įgyvendinimas, kas leidžia teigti, kad laisvės apribojimo bausmės pagrindinis tikslas yra prevencinis. Laisvės apribojimo bausmė nėra keičiama į areštą, formaliai nustačius jos sąlygų pažeidimus, tačiau nustačius, kad nuteistasis vengia – sąmoningai be pateisinamų priežasčių jos nevykdo, nededa jokių pastangų ją atlikti, dėl ko jos tolesnis atlikimas nepadės pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslų, dėl ko ji keičiama į arešto bausmę, kuri labiau atlieka ne prevencinę paskirtį, o nubaudimo. Šiuo atveju sprendžiant dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, teismas atsižvelgia į visą bausmės vykdymo laikotarpiu buvusį nuteistojo elgesį, tai yra priežiūros laikotarpiu nuteistasis ne kartą laiku atvyko į Probacijos tarnybą, sužinojęs, kad jo ieško Probacijos tarnyba iš karto grįžo į Lietuvą ir atvyko į Probacijos tarnybą pateikti paaiškinimą, teikimas nagrinėjamas tik pirmą kartą, iki bausmės pabaigos liko mažiau nei mėnuo laiko. Be to nuteistasis vykdo kitą teismo paskirtą įpareigojimą – mokosi.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia teigti, jog padaryti probuojamojo pareigų pažeidimai yra tokie reikšmingi, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę, tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės bei pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Teikimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.