- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- eI2-11338-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02745-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ieva Mikučiauskaitė
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovei Kristinai Krickienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos 10 318,44 Eur žalos atlyginimą, priteisti 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas M. M. skunde ir pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Ieva Mikučiauskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 8 d. nusprendė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760082278, kuriuo pareiškėjui leista laikinai gyventi Lietuvoje iki 2024 m. vasario 10 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 4 d. iki dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „HQDS“ tolimųjų reisų vairuotoju. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo bendrovėje pagrindu. 2023 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi. Nei pareiškėjas, nei bendrovė neturėjo jokių administracinių nuobaudų ir nebuvo įvykdę jokių teisės aktų pažeidimų, todėl Migracijos departamento sprendimas buvo siurprizinis. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (dabar – Regionų administracinį teismą). Teismas 2024 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2612-872/2024 pareiškėjo skundą patenkino. Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1280-629/2024 atmetė. Apskundus Migracijos departamento priimtą sprendimą, jo vykdymas buvo sustabdytas, todėl iki 2024 m. vasario 10 d. pareiškėjas turėjo teisę vykdyti darbo funkcijas išduoto leidimo pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2024 m. sausio 5 d. pateikė prašymą atsakovui pakeisti (pratęsti) leidimą skubos tvarka. Leidimas turėjo būti pakeistas per 1 mėnesį, tačiau atsakovas 2024 m. vasario 19 d. pranešė, kad pateiktas prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka, t. y. per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Atsakovas, nepaisydamas to fakto, kad 2024 m. kovo 20 d. LVAT nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, ir toliau vilkino sprendimo priėmimą, nes leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išdavė tik 2024 m. gegužės 13 d., t. y. tik praėjus 4 mėnesiams nuo pareikėjo prašymo pateikimo dienos. Paaiškino, jog pareiškėjas dėl Migracijos departamento kaltės neturėjo galimybės vykdyti darbo funkcijas Lietuvoje, taigi ir negavo jam teisėtai priklausančio darbo užmokesčio. 2024 m. vasario 7 d. pareiškėjas pateikė darbovietei prašymą išleisti jį neapmokamų atostogų iki bus gautas leidimas. Darbo santykiai su pareiškėju per minėtą laikotarpį nebuvo nutraukti, todėl išdavus leidimą gyventi, pareiškėjas ir toliau tęsia prisiimtų darbo funkcijų vykdymą. Pareiškėjas mano, jog Migracijos departamentas nepagrįstai ilgą laikotarpį tęsė neteisėtus veiksmus ir be jokios pateisinamos priežasties vilkino leidimo pratęsimo procesą. Dėl šių Migracijos departamento veiksmų (neveikimo), sprendžiant pareiškėjo pateiktą prašymą, buvo atimta galimybė vykdyti darbo funkcijas Lietuvoje bei gauti jam priklausantį darbo užmokestį ir net tris mėnesius jis neturėjo objektyvios galimybės vykdyti iki tol sėkmingai ir be priekaištų vykdytas darbo funkcijas Lietuvoje. Paaiškino, kad Migracijos departamento neteisėtus veiksmus (neveikimą) tyrė bei juos, kaip neatitinkančius taikytinų teisės aktų reikalavimų, konstatavo LVAT. Teismo nutartyje nurodyti neteisėti Migracijos departamento veiksmai (neveikimas), o būtent, jog atsakovės atstovas tinkamai nepagrindė priimto sprendimo panaikinti leidimą; priėmė nepagrįstą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nenurodė individualiam administraciniam aktui būtinų pagrindų ir šiuo būdu nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui vykdyti darbo funkcijas Lietuvoje. Pareiškėjas mano, jog aukščiau nurodyti pažeidimai yra pakankami taikyti valstybės civilinę atsakomybę. Šį faktą patvirtina ir tai, jog po LVAT nutarties Migracijos departamentas pratęsė pareiškėjui leidimą. Pareiškėjas nurodė, jog tik dėl to, kad Migracijos departamentas savalaikiai bei tinkamai neatliko jam pavestų pareigų, pareiškėjas nuo 2024 m. vasario mėnesio neteko galimybės vykdyti darbo funkcijas Lietuvoje ir laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. negavo pajamų. Aukščiau nurodyti Migracijos departamento veiksmai, pareiškėjui sukėlė 10 318,44 Eur žalą, kurią turi pareigą atlyginti valstybė. Pažymėjo, jog ši žala nebūtų kilusi, jeigu Migracijos departamentas, be kita ko, žinodamas teismų sprendimus kitose iš esmės analogiškoje bylose, savalaikiai ir motyvuotai būtų priėmęs teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl leidimo pratęsimo.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir atsakovės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovė Kristina Krickienė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2021 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2022 m. vasario 8 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Migracijos departamentui atliekant savo funkcijas, buvo pastebėta, kad bendrovė, kurioje dirbo pareiškėjas, nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. 2023 m. balandžio 11 d. bendrovei buvo išsiųstas Migracijos raštas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus duomenis, nustatyta, kad bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė. 2023 m. birželio 29 d. raštu bendrovė informavo Migracijos departamentą, kad įmonėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotoju dirbs ne bendrovėje, o kitose įmonėse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, taip pat nustatęs, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra trumpalaikiai, ekonominio pobūdžio, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Minėtą sprendimą apreiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2024 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, o LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartimi Migracijos departamento apeliacinį skundą atmetė. 2024 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka. 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) buvo informuotas, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjamas bendra tvarka. 2024 m. gegužės 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir tą pačią dieną apie priimtą sprendimą informavo jį per MIGRIS. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog neteisėti Migracijos departamento veiksmai pasireiškė leidimo laikinai gyventi pareiškėjui panaikinimu ir vilkinimu nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi. Paaiškino, jog Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, ir viso teisminio bylinėjimosi metu pareiškėjas turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi ir dirbti bendrovėje. Nors teismai ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, pats sprendimas pareiškėjui jokios žalos nesukėlė, kadangi leidimas liko galiojantis visą jo išdavimo laikotarpį. Migracijos departamento vertinimu, vien faktas, kad teismai panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, taip pat nereiškia, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Priimti teismų sprendimai dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo neturėjo ir negalėjo turėti įtakos, nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas turėjo įvertinti šio prašymo pagrįstumą ir nustatyti, ar nėra įstatyme nustatytų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų. Po Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo priėmimo faktinė situacija buvo pasikeitusi iš esmės, Migracijos departamento tyrimo metu buvo nustatytos naujos aplinkybės, kurios buvo vertinamos pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi kontekste. Pažymėjo, kad 2024 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas arba atsisakyta jį išduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą gyventi, Migracijos departamentas nustatė, kad nepakanka pagrindžiančių dokumentų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, todėl informavo pareiškėją, kad jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi yra nagrinėjamas bendra tvarka ir išsiuntė jo elektroninio pašto adresu pažymą apie dalies rinkliavos grąžinimą. Migracijos departamentas buvo gavęs ir vertino Lietuvos transporto saugos administracijos ir kitų institucijų informaciją apie bendrovę, kuri buvo aktuali ir pareiškėjo prašymo nagrinėjimui, tačiau iki pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo termino pabaigos nebuvo gauta pakankamai duomenų sprendimui priimti, todėl atsakovas, siekdamas išsamiai išnagrinėti prašymą, nusprendė jį nagrinėti bendra tvarka, t. y. per 3 mėnesius nuo prašymo priėmimo (iki 2024 m. balandžio 5 d.). 2024 m. balandžio 11 d. nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo nustatyta, kad Migracijos departamentas vis dar neturi pakankamai duomenų sprendimui priimti, todėl atsakovas informavo pareiškėją ir bendrovę, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas yra sustabdomas 30 dienų, kadangi bendrovei yra suteikiamas terminas susieti EBKR licencijų kopijas su turimomis transporto priemonėmis. 2024 m. balandžio pabaigoje Migracijos departamentas nustatė, kad bendrovė turi 64 EBKR licencijų kopijas. Įvertinus turimas EBKR licencijų kopijų, susietų su transporto priemonėmis, kurioms leidžiama dalyvauti eisme, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, todėl 2024 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino nepraleido, nes prašymą turėjo išnagrinėti iki 2024 m. balandžio 5 d., bet prašymo nagrinėjimą, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, sustabdė 30 dienų, o galutinį sprendimą priėmė 2024 m. gegužės 6 d. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kad byloje egzistuoja atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėti Migracijos departamento veiksmai. Paaiškino, kad vien prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimas savaime nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje. Be to, jokios įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos negarantuoja, kad, pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, toks prašymas privalo būti patenkintas. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė savo skunde nurodytos tariamai negautos pajamų sumos. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi jis nurodė, kad numatomas darbo užmokestis yra 1 525 Eur per mėnesį. Pareiškėjui teigiant, kad jis 4 mėnesius negavo darbo užmokesčio, manytina, kad jo darbo užmokestis per 4 mėnesius galėtų sudaryti 6 100 Eur. Remiantis SODRA išrašu, pareiškėjui 2024 m. vasario ir gegužės mėnesiais jau buvo išmokėtas bendrai 650 Eur darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjas savo skunde nurodė kitokius paskaičiavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas skundu siekia, kad jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, būtų priteistas 10 318,44 Eur žalos atlyginimas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. M. 2024 m. sausio 5 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. informavo pareiškėją, jog jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bus nagrinėjama bendra tvarka. 2024 m. balandžio 11 d. Migracijos departamentas raštu Nr. 24SD7137 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos. 2024 m. gegužės 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
UTPĮ 28 straipsnio 4 dalis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. UTPĮ 26 straipsnis nustato sąlygas, kurias turi atitikti užsienietis, kad leidimas gyventi jam galėtų būti išduodamas arba keičiamas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketino dirbti pagal darbo sutartį, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė.
Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, privalo įvertinti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi būtų neišduodamas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog leidimas turėjo būti pakeistas per 1 mėnesį, tačiau 2024 m. vasario 19 d. gavo Migracijos departamento pranešimą, kad jo prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka.
UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
Pareiškėjo prašymas pateiktas UTPĮ 44 straipsnio pagrindu, todėl nepatenka į UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, kuriems numatytas 2 mėnesių terminas nuo prašymo pateikimo dienos.
UTPĮ 34¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras.
Tvarkos aprašo 61.10. papunktyje numatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą skubos tvarka nenagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas bendra tvarka, jeigu Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir su juo pateiktus dokumentus bei surinktą medžiagą, nustato, kad nepakanka pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.
Nustatęs, kad yra vienas iš Aprašo 61 punkte nurodytų pagrindų, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki prašymo išduoti arba pakeisti leidimą skubos tvarka nagrinėjimo termino pabaigos per MIGRIS informuoja užsienietį, kad jo prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka, nurodo tokio sprendimo priežastis ir prideda pažymos apie nepanaudotos valstybės rinkliavos dalies grąžinimą skaitmeninę kopiją.
Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka pateikė 2024 m. sausio 5 d. Vadovaujantis UTPĮ 34¹ straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas skubos tvarka pareiškėjo prašymą turėjo išnagrinėti iki 2024 m. vasario 19 d.
Atsakovas Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. informavo pareiškėją apie tai, jog prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bus nagrinėjamas bendra tvarka. Migracijos departamentas, pranešdamas apie sprendimą pareiškėjo prašymą nagrinėti bendra tvarka, nesilaikė Tvarkos aprašo 61 punkte nustatytų terminų bei nenurodė priimto sprendimo motyvų.
UTPĮ 33 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentas, 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 15B-9362 atsakydamas į Migracijos departamento paklausimą, informavo, jog įvertinus tai, kad UAB „HQDS“ turi 1 krovininę transporto priemonę, susietą su Bendrijos licencijos vežti krovinius kopija bei įstatymo nuostatas, vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus. 2024 m. kovo 19 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentas raštu Nr. 15B-2058 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovą, kad artimiausiu metu UAB „HQDS“ bus nustatyta prievolė pašalinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nustatytą neatitiktį ir ją pašalinti per 3 mėnesius, nepašalinus nustatytos neatitikties bus priimtas administracinis sprendimas sustabdyti UAB „HQDS“ Europos Bendrijos licencijos vežti krovinius galiojimą iki trūkumų pašalinimo dienos, o to neatlikus per 12 mėnesių Europos Bendrijos licencijos vežti krovinius galiojimas bus panaikintas.
2024 m. balandžio 11 d. Migracijos departamentas raštu Nr. 24SD7137 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjo darbdavį UAB „HQDS“ ir pareiškėją, jog vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir jos privalo būti susietos su EBKR licencijos kopijomis. Minėtu raštu informavo, jog pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, o per šį laikotarpį prašoma ištaisyti nurodytus trūkumus, t. y. susieti licencijų kopijas su transporto priemonėmis.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė 2024 m. sausio 5 d., sprendimas dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo turėjo būti priimtas 2024 m. balandžio 4 d. Atsakovas iki nurodytos datos sprendimo nepriėmė, o praleidęs šį terminą 2024 m. balandžio 11 d. informavo pareiškėją, jog prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog atsakovas tik pasibaigus prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminui informavo pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą ir tuo pažeidė UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau toks pažeidimas laikytinas formaliu. Prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo termino pasibaigimas nesąlygoja to, jog jam pasibaigus toks leidimas išduodamas nevertinant užsieniečio atitikties UTPĮ 26, 35 straipsniuose ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytiems reikalavimams.
Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, privalo įvertinti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi būtų neišduodamas.
Valstybės įmonė „Regitra“ 2024 m. gegužės 2 d. pateikė duomenis apie UAB „HQDS“ valdytojo vardu registruotas krovinines transporto priemones. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, jog registracijos dokumento išdavimo data nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog UAB „HQDS“ turimų licencijų kopijų skaičius – 64, kurios galioja nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2027 m. lapkričio 27 d. UAB „HQDS“ 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 2024/15 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, jog įmonėje šiuo metu dirba 266 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai.
Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog iki 2024 m. gegužės 2 d. atsakovas neturėjo visų reikiamų duomenų sprendimui priimti. Pareiškėjo skundo argumentas, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes dėl UAB „HQDS“ (darbdavio) veiksmų atsakovas negalėjo įvertinti, ar pareiškėjas atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus leidimo laikinai gyventi išdavimui.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valstybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ( CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atliko neteisėtus veiksmus ar sąmoningai ir/ar tyčia būtų vilkinęs pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog užsitęsusiam pareiškėjo prašymo nagrinėjimui galimai įtakos turėjo pareiškėjo darbdavio UAB „HQDS“ veiksmai.
Nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nenustačius neteisėtų Migracijos departamento veiksmų, skundo reikalavimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 10 318,44 Eur žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo prašymas priteisti 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, atmestinas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.