Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albino Bielskio ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 206 MGL dydžio (7757,96 eurų) bauda.

Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 150 MGL dydžio (5649 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 206 MGL dydžio (7757,96 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – 137 MGL dydžio (5159,42 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme nuo 2016 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. išbūtas laikas (dvi paros) ir nustatyta galutinė bausmė – 133 MGL dydžio (5008,78 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota nusikalstamos veikos priemonė – puspriekabė „Krone SDP27“, Lenkijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. G. išieškotina konfiskuotino turto – kelių balninio vilkiko Volvo FH 4XT vertę atitinkanti pinigų suma – 23820 eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 28 d. apie 22.00 val. vilkiku „VOLVO FH4XT“, Lenkijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE SDP27“, Lenkijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priekinėje puspriekabės sienelėje specialiai įrengtoje slėptuvėje gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus: 10640 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 5090 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, 490 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, 990 pakelių cigarečių „NZ Black Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 51 457,90 Eur, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei ir tokiu būdu šios kontrolės išvengė.

2. Be to T. G., 2016 m. gegužės 28 d. apie 22.00 val. važiuodamas iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini), vilkiku „VOLVO FH4XT“, Lenkijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE SDP27“, Lenkijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini), įvežęs puspriekabės priekinėje sienelėje specialiai įrengtoje slėptuvėje sudėtas akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančias vertės prekes: 10640 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 5090 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, 490 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, 990 pakelių cigarečių „NZ Black Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka ir kurių vertė yra 51 457,90 Eur, šias prekes pasikėsino gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 p., kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais- banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių - (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistojo T. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam bausmės dydį, tinkamai neįvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko paskyrė per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus paduoto apeliacinio skundo ribose, tokius nuteistojo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Nors T. G. ginčija jam paskirtos bausmės dydį, tačiau nuosprendžio motyvai dėl bausmės ir jos dydžio yra pagrįsti. Pagrindo abejoti nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu, nėra.

7.1. Pažymėtina, jog BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės paskirtis, kurią įstatymų leidėjas apibūdina BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kartu akcentuotina, jog skirdamas bausmę, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Taigi, bausmę teismas paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Ir tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams.

7.2. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes T. G., tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas, tiek skirdamas T. G. bausmes ir jų dydžius už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgė į padarytų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, paties T. G. asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje ir pasikėsino (BK 22 straipsnio 1 dalis) padaryti veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Veikos pagal savo pavojingumą, remiantis BK 11 straipsnio 5 dalies norma, priskiriamos sunkiems nusikaltimams (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iš savanaudiškų paskatų, iš esmės turint tikslą disponuoti kontrabandiniu kroviniu (cigaretėmis), kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tuo pačiu išvengiant prievolės sumokėti privalomus mokesčius (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas baigtas, o BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje taip pat nustatyti šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: T. G. anksčiau neteistas, apie patraukimą administracinėn atsakomybėn duomenų negauta, į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, apie priklausomybės ligas duomenų negauta, dirba, vedęs, turi mažamečių vaikų (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Baudžiamojoje byloje taip pat pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Visų šių nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. G. už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą paskyrus straipsnių dalies sankcijose numatytas pinigines baudas (BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijose taip pat numatyta ir kita bausmės rūšis – laisvės atėmimas). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nuteistajam buvo pagrįstai paskirtos švelnesnės bausmės rūšys, kurių dydis nustatytas ženkliai mažesnis nei jų vidurkis. Tinkamai taikęs baudžiamąjį įstatymą ir subendrinęs bausmes apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas), apygardos teismas T. G. paskyrė galutinę bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas pirmiau nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam T. G. paskyrė ne tik teisingą, bet ir savo dydžiu proporcingą bausmę.

7.3. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, nuteistajam paskirtų bausmių dydžiai bei galutinis subendrintos bausmės dydis negali būti vertinamas nei kaip neteisingas, nei kaip pernelyg griežtas. Parinkdamas jį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir priešingai nei teigiama, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Paskirtų bausmių dydžiai, tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinė bausmė, atitinka nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apeliantas kaltę pripažino, byloje esantys jo asmenybę apibūdinantys duomenys charakterizuoja jį teigiamai, tačiau kaip matyti, į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo turtine ir šeimynine padėtimi, sveikatos būkle, taip pat buvo nurodomos ir pirmosios instancijos teismui. Kartu paminėtina, kad šios aplinkybės nesukliudė T. G. padaryti byloje įrodytų nusikaltimų. Taigi, švelninti apeliantui bausmę dėl kokių nors naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo, kadangi visos apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybės buvo žinomos priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu, kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė neatitinka kaltininko asmenybės pavojingumo. Kaip jau minėta, skirdamas bausmę kaltininkui, pirmosios instancijos teismas įvertino ir visas jį kaip asmenį charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, vedęs, turi mažamečių vaikų), kita vertus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaltininko asmenybė yra tik viena iš aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Tuo tarpu, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad apygardos teismas netinkamai įvertino T. G. asmenybę skiriant jam bausmę pagal byloje pateiktus duomenis. Ir nors apeliuojama į tai, kad paskirta bausmė pasunkins galimybes nuteistajam pasirūpinti tiek savimi, tiek šeima, tačiau pažymėtina, kad apeliantas yra nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, todėl natūralu, kad iš to kyla tam tikros pasekmės vienokiu ar kitokiu būdu varžančios jo teises ir laisves. Kiekvienoje konkrečioje byloje, kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo tai ir buvo padaryta, todėl teigti, kad BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo taikytos netinkamai, pagrindo nėra. Tokiu būdu, argumentai dėl galimybės pasirūpinti šeima, savimi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindas priimti kitokį procesinį sprendimą byloje, juolab, kad tai yra natūrali tokios bausmės rūšies pasekmė, o kiekviena bausmė sukelia kaltininkui atitinkamas pasekmes.

7.4. Byloje nenustatyta ir kitų aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu ar nuteistojo asmenybe, kurios leistų tvirtinti, kad T. G. pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės dydis aiškiai prieštarautų teisingumo, bausmės proporcingumo principams. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusį asmenį pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tuo tarpu, išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas nuteistajam už sunkius nusikaltimus aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šiuo atveju nėra nustatyta. Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir apelianto nurodomi argumentai susiję su jo paties sveikata, rūpinimąsi šeima, taip pat tai, jog pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaip jau minėta, BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijos numato ir griežtesnės rūšies bausmę – laisvės atėmimą, gi T. G. atžvilgiu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirta alternatyvi – piniginė bausmė. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir priimtas įvertinus pirmiausia nuteistojo asmenybę. Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be kita ko, akcentuotina ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

8. Apeliacinės instancijos teismo, taip pat prašoma sumažinti skundžiamu nuosprendžiu T. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios išieškotinos sumos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dėstomas toks prašymas, tačiau jis nėra argumentuojamas. Vienok, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, baudžiamojo įstatymo normas reglamentuojančias konfiskuojamo turto atitinkančios sumos išieškojimo taikymą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktą turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kuria nustatyta vilkiko VOLVO FH4XT, Lenkijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatė tinkamą konfiskuotino turto atitinkančios sumos dydį. Pažymėtina, kad vilkikas buvo panaudotas kontrabandinėms prekėms – cigaretėms su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir kurios buvo paslėptos puspriekabėje KRONE SDP27, Lenkijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini), specialiai tam įrengtoje slėptuvėje, gabenti. Be vilkiko to padaryti jam nebūtų įmanoma. Padarius nusikalstamą veiką, ši panaudota transporto priemonė turėjo būti konfiskuota (BK 72 straipsnio 2 dalis), tačiau atsižvelgus į tai, kad ji priklausė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nebuvo žinoma, jog transporto priemonė bus panaudota darant nusikalstamą veiką, dėl to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. G. pagrįstai nuspręsta išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri kaip jau minėta, buvo nustatyta pagal pateiktą turto rinkos vertės įvertinimą. Tokiu būdu, šių konstatuotų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas iš nuteistojo išieškotino konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl ko pagrindo mažinti nuosprendžiu nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančios išieškotinos sumos dydį nėra.

9. Atsižvelgiant į išdėstytą, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo T. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.