Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusio, nedirbančio, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teisto, kaltinamo nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. D. kaltinamas tuo, kad įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą bei peilį, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą ir dokumentą, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val., prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, laukdami A. S., o pastarajam priėjus ir atidarius buto duris, G. V. abiem rankomis įstūmęs A. S. į jo nuomojamą ir gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įsibrovė į butą, kur kambaryje G. V. abiem rankomis pastūmęs, pargriovė A. S. ant lovos bei iš už nugaros kaire ranka apglėbus A. S., o jam (J. D.) laikant A. S. už kojų, taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, G. V. tyčia dešine ranka sudavė apie 10 kartų A. S. į galvos sritį, po ko, jis (J. D.), sakydamas „tuoj tave užmušiu“, tyčia peiliu, vieną kartą dūrė A. S. į kairę ranką, po ko, G. V. kaire ranka ir toliau iš už nugaros laikant A. S., ta pačia kaire ranka pradėjo spausti nukentėjusiojo kaklą. Tokiu būdu smaugė nukentėjusįjį A. S., sakydamas „visa tai tau už S.“, taip padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste ir dilbyje, kraujosruvas dešinės akies odenoje, žaizdą kairiame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą. Po to, jam (J. D.) atsikėlus ir reikalaujant pinigų, iš kambaryje esančios spintelės pagrobė A. S. priklausantį, nenaudojamą mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“ (100 Eur vertės), A. S. vardu (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (60 Eur vertės), bei nuo grindų pakėlęs pagrobė A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“ (100 Eur vertės) su ryšio kortele bei dėklu (10 Eur vertės), ir tokiu būdu bendrais veiksmais įsibrovę į nukentėjusiojo A. S. nuomojamą ir gyvenamąjį butą, kur panaudodami fizinį smurtą bei peilį nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą, A. S. priklausantį, 210 Eur vertės turtą bei 60 Eur vertės dokumentą. J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 151-152).

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, J. D. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 119).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 127-128), kuri 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pratęsta iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 162-163).

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi J. D. pratęstas suėmimo taikymas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Motyvuota tuo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo (tęsimo) pagrindas, o kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, jog būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai (4 t., b. l. 6-8).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Teikiamu skundu (4 t., b. l. 52-56) prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir kaltinamąjį paleisti iš suėmimo.

6. Pasak J. D., pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo (tęsimo) pagrindų, sprendimą motyvavo vien formaliomis, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, neatsižvelgė į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, dėl kurių suėmimas neturėtų būti tęsiamas, nesvarstė galimybės skirti švelnesnes kardomąsias priemones, kurios galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

7. Skunde nurodoma, kad buvo sureikšmintas pareikšto kaltinimo sunkumas ir tai, jog kaltinamasis yra dirbęs užsienyje, ignoruoti J. D. charakterizuojantys duomenis. Pratęsiant suėmimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad asmeniui nustatyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) ligos kaltinamajam pastaruoju metu buvo pablogėjusi sveikata ir po (duomenys neskelbtini) vizito pas gydytojus rekomenduota po 6 mėnesių abstinencijos atlikti (duomenys neskelbtini). Dėl taikomo suėmimo planuojama atlikti operacija gali ir neįvykti, o tai sukelia riziką jo gyvybei.

8. Skunde akcentuojama, kad J. D. į Lietuvą yra grįžęs pakankamai ilgai, grįžimą lėmė ir jo turimos sveikatos problemos, dėl kurių buvo gavęs nedarbingumo pažymėjimą. Kaltinamasis užsienio valstybėse neturi jokių ryšių ir paleistas į laisvę būtų priimtas dirbti. Pažymėtina, kad jis turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur rūpinasi senyvo amžiaus motina, kuri turi sveikatos problemų. Tvirtą socialinį ryšį su Lietuva ir gyvenimu joje įrodo ir tai, kad su sugyventine S. Ž. yra padavę prašymą dėl santuokos įregistravimo. Jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios netrukdė tyrimui ir nesiruošė to daryti, nes nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki sulaikymo nesislapstė ir nebuvo sulaikytas išvykstantis.

9. Skunde teigiama, kad suėmimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu galėtų būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, t. y. dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštas ar intensyvi priežiūra.

10. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti ir kaltinamajam J. D. skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Prokuroras prašė skundą atmesti, nes nėra išnykęs vienas iš suėmimo skyrimo pagrindų – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

J. D. skundas atmestinas

11. Susipažinus su pateikta bylos medžiaga, įvertinus skunde nurodomos argumentus, patikrinus skundžiamą nutartį, konstatuojama, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, nebuvo pažeistos teisės normos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra nustatytos suėmimo skyrimo (tęsimo) sąlygos ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas, todėl nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo skundą.

12. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (tęsiamos) tik tais atvejais, kai yra siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Suėmimas gali būti skiriamas (tęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šių tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis), ir tik tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos BK numato griežtesnę negu 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

13. Suėmimas gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, bei bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, kaip jau minėta, suėmimo būtina taikymo sąlyga – duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

14. Byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. D. galėjo padaryti BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Šiai išvadai pagrindą suteikia byloje esantys duomenys: 1) nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai; 2) įvykio vietos apžiūros, asmens kratos, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros, atliktų kratų bei kiti byloje esantys protokolai; 3) specialistų išvados; 4) pareigūnų tarnybiniai pranešimai; 5) kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas iki 7 metų, o už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą: 1) bauda arba 2) areštas, arba 3) laisvės atėmimas iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju nustatyta BK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta suėmimo skyrimo (tęsimo) sąlyga.

15. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo) numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai – alternatyvūs, todėl suėmimo skyrimui (tęsimui), be nustatytų BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytų suėmimo skyrimo sąlygų, pakanka bent vieno iš jų konstatavimo.

16. Apie pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės, t. y. suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jeigu remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

17. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad J. D. nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, t. y. jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad kaltinamojo serganti motina gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau skunde nenurodoma, jog būtent J. D. yra vienintelis ją prižiūrintis ir globojantis asmuo, t. y. išlieka pagrįstų abejonių dėl realios kaltinamojo suteikiamos pagalbos savo artimam giminaičiui. Kartu su skundu pateikti duomenys, kad J. D. ir S. Ž. yra padavę prašymą įregistruoti santuoką (4 t., b. l. 69-70). Nors paminėtos aplinkybės ir yra svarbios (past. – kaip ir tai, kad J. D. ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė nuo tyrimo), tačiau jas būtina įvertinti visų nustatytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų kontekste, t. y. duomenys, patvirtinantys, jog asmuo turi tam tikrus susiformavusius socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika negali būti laikomos prioritetinėmis bei savaime nepatvirtina, kad šios nustatytos aplinkybės galėtų visiškai sulaikyti J. D. nuo bandymo išvengti jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo.

18. J. D. iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog paskutinį sykį dirbo ne Lietuvos Respublikoje, tačiau (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 223). Be to, minėto teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė ir kitą svarbią aplinkybę, t. y. jam šiuo metu laikinai nustatytas visiškas nedarbingumas, o skunde J. D. nurodo, jog jis paleistas į laisvę bus įdarbintas (4 t., b. l. 54). Šių aplinkybių prieštaravimas viena kitai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis tik deklaratyviai nurodo, jog paleistas iš suėmimo pradės dirbti, nors to daryti negali dėl nustatyto visiško nedarbingumo. Svarbu ir tai, kad byloje yra duomenų, jog kaltinamasis ilgą laiką gyveno užsienio valstybėse, t. y. ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą, susijusį su narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 99-100, 104-105). Kaip jau paminėta šioje nutartyje, už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų ir būtent tai gali būti reikšmingas faktorius, galintis pastūmėti kaltinamąjį bėgti (slėptis) nuo bylos nagrinėjimo teisme ar galimai priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo ateityje.

19. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojos statusą turinti S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog kaltinamasis buvo pasiruošęs išvykti į užsienį, t. y. (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, to galimai nepadarė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vertinant šią aplinkybę, galima pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turi artimų sau pažįstamų ir patikimų ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuriais gali pasinaudoti ir bandyti bėgti (slėptis), siekiant išvengti gresiančio realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Skunde nurodomas argumentas, kad kaltinamasis užsienyje šiuo metu neturi jokių pažinčių, laikytinas siekiu klaidinti teismą, siekiant palankaus procesinio sprendimo priėmimo, be to, šis argumentas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kaltinamasis yra dirbęs užsienio valstybėse, taip pat ten teistas, todėl emigracija ir gyvenamosios vietos pakeitimas išvykstant į užsienio valstybę nebūtų naujas reiškinys jo gyvenime. Šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad būdamas laisvėje ir neizoliuotas, J. D., puikiai suvokdamas, jog įrodžius jo kaltę ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį jam grėstų vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, gali bandyti slėptis (bėgti). Būtent šių aplinkybių skundo nagrinėjimo kontekste užtenka, kad būtų pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

20. Nors skunde akcentuojama sunki kaltinamojo sveikatos būklė (past. – jam nustatyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau ši aplinkybė nepaneigia suėmimo tolimesnio taikymo būtinumo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus suėmime laikomiems asmenims suteikiamos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl akivaizdžiai pablogėjus J. D. sveikatai, jam bus suteikta reikalinga medicininė pagalba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis skunde nenurodė, kad jis būtų kreipęsis į suėmimą vykdančią instituciją dėl reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar medicininių dokumentų pateikimo, nenurodė, jog suėmimą vykdanti institucija jam nebūtų suteikusi sveikatos priežiūros paslaugų ar pasikreipusi į kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Darytina išvada, kad neišnaudojus visų teisinių galimybių užtikrinti J. D. reikiamą sveikatos apsaugą negalima teigti, jog taikomas suėmimas sukelia realų pavojų jo gyvybei. Be to, byloje nenustatyta, kad J. D. sveikatos būklė yra kritinė, dėl kurios jis negalėtų keliauti iš vienos valstybės į kitą, jam būtų būtinas gydymas ligoninėje ir panašiai. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad slėptis nuo vykdomo baudžiamojo proceso galima ne tik išvykus į užsienį, tačiau ir būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas (tęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. pratęstas suėmimas 2 (dviem) mėnesiams nėra per griežta priemonė, o kitomis švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra, namų areštu, dokumentų paėmimu ir kt.) nėra galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad J. D. teisės suvaržytos, laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, todėl toks asmens teisių suvaržymas yra pateisinamas Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, nurodančiomis, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta.

23. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria kaltinamajam J. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121, 122, 130 straipsniais,

nutaria:

kaltinamojo J. D. skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria J. D. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Nutartis galutinė ir neskundžiama.