Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-173-369/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
1-173-369/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00629-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Civilinis ieškovas
V. A.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės Compensa TU S
Kaltinamasis
A. I.
Advokatai
Tatjana Benetė, Vytautas Antanėlis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-173- 369/12Proceso Nr. 1-10-1-00629-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui advokatui Vytautui Antanėliui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A.,nukentėjusiojo atstovei – advokatei Tatjanai Benetei,

civilinio atsakovo – draudimo bendrovės Compensa TU S.A Vienna Insurance Group Lietuvos Respublikoje veikiančio filialo atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I., 2011-05-16, apie 8.04 val. vairuodamas automobilį Renault Twingo, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Gedimino pr., link Jakšto g., prie pastato 29, Vilniuje, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir užvažiavo ant per Gedimino pr. pėsčiųjų perėją ėjusio V. A., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu A. I. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. I. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, jog pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Renault Twingo, nepastebėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusio nukentėjusiojo V. A. ir ant jo užvažiavo. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį prašė tenkinti iš dalies.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3464/11(01) nurodyta, kad A. I. kraujyje etilo alkoholio nėrasta (b. l. 26).

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. paaiškino, kad 2011-05-16 apie 8.00 val. ėjo per Gedimino pr. Vilniuje, esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir ant jo užvažiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis. Autoavarijos metu patyrė įvairius sužalojimus, gydėsi. Nors po autoįvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau sveikata pilnai neatsistatė, todėl prašė atlyginti patirtą moralinę žalą.

VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, specialistas R. R. išnagrinėjęs V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) VGPUL ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) bei 3 rentgeno nuotraukas ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad V. A. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir dešinės mentės lūžis, krūtinės 11-12 slankstelių kompresiniai lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai eismo įvykio metu (b. l. 23, 71).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3360/11(01) nurodyta, kad V. A. kraujyje etilo alkoholio nėrasta (b. l. 48).

Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. I., vairuodamas automobilį Renault Twingo, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Gedimino pr., link Jakšto g., prie pastato pažymėtu numeriu 29, Vilniuje, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio ir užvažiavo per Gedimino pr. pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo V. A., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, pažyma dėl kelių eismo įvykio bei kiti byloje esantys rašytiniais įrodymais. Tai, kad autoįvykio metu nukentėjusiajam V. A. buvo padaryti kūno sužalojimai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys specialisto paaiškinimai.

Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo žmonos – R. I. prašymas atleisti jos vyrą – kaltinamąjį A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 124). Ji nurodė, kad vyras įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, pilnai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teisiamas. Laiduotoja apibūdino A. I. kaip atsakingą ir rūpestingą vyrą bei tėvą, kuris aktyviai dalyvauja dukros J. I. auklėjime ir ugdyme, rūpinasi šeimos gerove. Atvykusi į teismo posėdį kaltinamojo žmona – R. I. prašė tenkinti jos pateiktą prašymą atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės ir sutiko būti jo laiduotoju. Ji patikino teismą, kad įsipareigoja tinkamai prižiūrėti savo vyrą ir garantavo, kad šis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus R. I. asmenybę bei jos pateiktus rašytinius duomenis apie jų šeimos sudėtį, darytina išvada, kad ji verta pasitikėjimo ir gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

A. I. neteistas (b. l. 37), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 39-41), įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, nesukėlusią itin sunkių pasekmių, iš dalies atlygino padarytą žalą (b. l. 123). Kaltinamasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio autoįvykio. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą.

Teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant LR BK 40 str. numatytoms sąlygoms A. I. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutrauktina. Laidavimo terminas nustatytinas vienerių metų laikotarpiui. Įvertinus kaltinamojo ir jo laiduotojo turtinę padėtį (b. l. 127-131), laidavimas skirtinas be piniginio užstato.

LR BK IX skyriuje nurodyta, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 67 str. 2 d. Teismas, įvertinęs A. I. įvykdytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, mano, kad skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę (priemones) netikslinga.

Dėl nukentėjusiojo V. A. civilinio ieškinio

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis V. A. pareiškė 30.000 litų patikslintą civilinį ieškinį neturtinei (moralinei) žalai atlyginti bei prašė priteisti 2329.47 litus jam padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismo posėdyje dalyvavusi civilinio atsakovo – draudimo bendrovės Compensa TU S.A Vienna Insurance Group Lietuvos Respublikoje veikiančio filialo atstovė prašė nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

2012-02-29 vykusiame teismo posėdyje, teismui buvo pateikti duomenys, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo 4574,47 litų draudiminę išmoką, kurią sudarė 2254,47 litai turtinei žalai atlyginti bei 2320 litų – neturtinei žalai padengti.

Nukentėjusysis V. A. teisme pareiškė, kad dėl autoįvykio atsiradusi turtinė žala jam atlyginta pilnai ir šioje dalyje atsisako savo ankstesnių reikalavimų. Kas liečia neturtinę (moralinę) žalą, nukentėjusiojo nuomone, ji atlyginta tik iš dalies. Kaltinamasis A. I. jam pervedė 300 litų ir šią sumą jis priskiria neturtinės žalos padengimui, todėl įvertinus minėtą sumą bei draudimo bendrovės išmokėtus 2320 litų, V. A. nurodė, kad iš prašomų priteisti 30.000 litų moralinei žalai atlyginti, jam buvo atlyginta tik 2620 litų, todėl likusi, neatlyginta 27.380 litų suma turi būti priteista iš draudimo bendrovės. Jeigu reikalaujamos priteisti sumos dydis viršija bendrovės įsipareigojimus bei privalomai atlygintinos sumos dydį, likusi dalis, turi būti priteistina iš kaltinamojo.

Nustatydamas V. A. atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

Padarytą neturtinę (moralinę) žalą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl autoįvykio tam tikrą laiką buvo nedarbingas. Įvykio metu ir po to, patyrė stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nors po autoįvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau V. A. jaučia traumos pasekmes, negali dirbti sunkaus fizinio darbo, pasikeitė jo gyvenimo būdas, nebegali užsiimti mėgstama veikla. Nukentėjusysis nerimauja, kad laikui bėgant, įvertinus patirtus sužalojimus, gali dar labiau pablogėti jo sveikata, lieka neatmestina ir chirurginė intervencija.

Teismui nėra abejonių, kad dėl neatsargaus kaltinamojo A. I. vairavimo nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės (moralinės) žalos dydį, atsižvelgia į sekančias aplinkybes.

Akivaizdu, kad V. A. buvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau teismas neturi duomenų, kad dėl šių sužalojimų nukentėjusysis tapo nedarbingas, pablogėjo jo sveikata bei atsirado kitokios neigiamos pasekmės. V. A. iš kaltinamojo reikalaujamą priteisti neturtinės, moralinės žalos dydį iš esmės motyvavo tuo, kad negali dirbti sunkaus fizinio darbo, nerimu dėl tolimesnės sveikatos būsenos, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėti motyvai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, nes V. A. nepateikė teismui įrodymų, galinčių patvirtinti jo teiginius. Teismas įvertinęs nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, jų pasekmes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose (2K-401/2009, 2K-215/2012, 1A-44-366/2011, 1A-772-317/2011 ir kt.), daro išvadą, kad V. A. reikalaujama priteisti pinigų suma už moralinės žalos padarymą yra aiškiai per didelė. Teismas mano, kad nukentėjusiajam priteistinas neturtinės (moralinės) žalos dydis turi būti sumažintas iki 6000 litų ir ši suma priteistina iš draudimo bendrovės, nes pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) (Žin., 2007, Nr. 61-2340) 11 str. 1 d. 2 p. neturtinės žalos atlyginimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2500 eurų (atitinkamai 8632 litų). Įvertinus tai, kad V. A. jau išmokėta 2620 litų jam pairtai moralinei žalai atlyginti, todėl likusi suma – 3380 priteistina iš draudimo bendrovės – Compensa TU S.A Vienna Insurance Group Lietuvos Respublikoje veikiančio filialo.

Byloje yra duomenys, kad 2012-01-24 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu „ Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, nukentėjusiajam V. A. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ją pavesta teikti advokatei Tatjanai Benetei (b. l. 118-149). Advokatė teismui pateikė pažymą (b. l. 122), kad nukentėjusiajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 160 litų. Teismo nuomone ši suma priteistina iš kaltinamojo A. I..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BK 40 str. LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal R. I. laidavimą ir jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti. A. I. laiduotoja paskirti jo žmoną – R. I., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti A. I., kad jei per nustatytą vienerių metų laidavimo terminą jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei asmuo per laidavimo laikotarpį nepadaro naujos nusikalstamos veikos, jis nėra laikomas teistu ir jam išnyksta visos baudžiamosios teisinės nusikalstamos veikos padarymo pasekmės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. I. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės - Compensa TU S.A Vienna Insurance Group Lietuvos Respublikoje veikiančio filialo priteisti 3380 (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt) litų, jam padarytai neturtinei (moralinei) žalai atlyginti.

Priteisti iš A. I. 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) litų, už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti A. I., kad priteistos antrinės pagalbos išlaidos mokomos į Valstybinę mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas