- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 1N-126/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Nuteistasis
- Ž. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. T. skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2011 m. spalio 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu Ž. T. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendis buvo pakeistas: Ž. T. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir Ž. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos teismo nustatytos Ž. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi Ž. T. ir jo gynėjo kasaciniai skundai buvo atmesti.
Nuteistasis Ž. T. 2011 m. spalio 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. spalio 26 d. nutarimu nuteistojo prašymas buvo atmestas ir buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistasis Ž. T., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011-10-26 nutarimu, jį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo Ž. T. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2011 m. spalio 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutartyje nurodoma, jog 2011-10-26 generalinio prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Teismas nenustatė jokių papildomų aplinkybių, kurių pagrindu, remiantis BPK 444 straipsnio nuostatomis, galima būtų atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. T. skundu prašo jo 2011-08-10 pareiškime nurodytų argumentų pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl įrodymų, kuriais paremtas Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis, netikrumo. Jo nusikalstamai veikai pripažinti būtinosios ginties ribų peržengimą ir priimti atitinkamą sprendimą. Pripažinti, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-22 nuosprendis buvo pagrįstas ir teisėtas (su pakeitimais ar be pakeitimų).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. T. skundas atmestinas.
Nuteistasis Ž. T. skundu prašo atnaujinti jo baudžiamąją bylą remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl įrodymų, kuriais paremtas Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis, netikrumo.
Toks nuteistojo Ž. T. prašymas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas.
BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Kiti įrodymai, nurodyti BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurių netikrumas yra pagrindas panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį, yra bet kokie duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio numatytus reikalavimus, kuriuos teismas pripažino įrodymais. Tai gali būti specialisto išvada ar paaiškinimai, dokumentai, daiktiniai įrodymai, taip pat melagingas ar žinomai neteisingas vertimas, jeigu toks vertimas susijęs su įrodymais, kuriais pagrįstas nuosprendis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kitų įrodymų netikrumas turi būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Nuteistasis Ž. T. nei savo skunde, nei 2011-08-10 pareiškime Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui neįvardija nei vieno konkretaus kito įrodymo, kuriuo yra pagrįstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar kasacinė nutartis, ir kuris, jo manymu, yra netikras. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą - atnaujinti jo baudžiamąją bylą remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Iš nuteistojo Ž. T. 2011-08-10 pareiškimo turinio matyti, kad jis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu jam buvo priimtas griežtesnis nei pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Nagrinėjamame skunde nurodytas nuteistojo prašymas - panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010-02-22 nuosprendį – taip pat rodo, kad nuteistasis nesutinka su jo bylos įrodymų vertinimu atliktu apeliacinės instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas kasacine tvarka. Išnagrinėjęs Ž. T. ir jo gynėjo kasacinių skundų argumentus, kuriuose buvo ginčijamas apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-28 nutartimi paliko galioti 2010-12-13 apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatavęs, jog apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino išsamiai ir teisingai nustatė faktines aplinkybes. Išvados, padarytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuotų faktų pagrindu, atitinka įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką sprendžiant būtinosios ginties ar jos nebuvimo klausimus. Tai, kad nuteistojo Ž. T. netenkina apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų priimti sprendimai, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo Ž. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.