Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. M. 21,44 € žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad 2015-11-10 atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 21,44 Eur apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) lėšomis. Atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu suteikiant atsakovu asmens sveikatos priežiūros paslaugas draustas nebuvo. Atsakovas PSDF biudžetui padarytos žalos savanoriškai neatlygino.

Atsakovui V. M., remiantis LR CPK 130 str. nustatyta tvarka, viešo paskelbimo interneto tinklapyje – www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ būdu, buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (el. b.l. 20). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė, todėl esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2015-11-10 atsakovui V. M. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 21,44 €. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-20. LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d. nustato, kad privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą; 4 str. 1 d. nustato, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 8 str. 5 d., kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nelaikomiems apdraustaisiais, mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. LR Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas jiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto statuso įgijimo dienos) ir galioja iki šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto statuso netekimo dienos.

Atsakovui 2015-11-10 buvo suteiktos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovas buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu iki 2015-10-31. Atsakovas turėjo teisę po 2015-10-31 dar vieną mėnesį gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau tai jo neatleido nuo pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Atsakovas nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokos už 2015 m. lapkričio mėnesį, todėl nors ir turėjo teisę gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau jos nebuvo kompensuojamos, todėl atsakovas turi pareigą apmokėti už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu jis nebuvo laikomas apdraustuoju. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atlygino atsakovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kainą apmokėdama Švenčionių rajono ligoninei patirtas 21,44 € dydžio atsakovo gydymo išlaidas, todėl ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 21,44 € dydžio gydymo išlaidų atlyginimą iš atsakovo. LR CK 6.263 str. 2 d. nustatytas visiško turtinės žalos atlyginimo principas. Pagal LR CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsakovas į ieškovės pranešimą dėl žalos atlyginimo nereagavo, sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų ieškovei neapmokėjo, atsiliepimo į ieškinį bei prieštaravimų dėl prašomos priteisti sumos dydžio nepateikė, todėl laikytina, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 21,44 € žalos atlyginimo.

LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas laiku žalos neapmokėjo, todėl iš jo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2016-05-18 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikiant ieškinį atleista ( LR CPK 83 str. 1 d. 10 p. ), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas minimalus 15 € dydžio žyminis mokestis ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. ). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 1,16 € teismo turėtos pašto išlaidos ( LR CPK 88, 93 str. ).

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.263 str. 2 d., 6.280 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 21,44 € ( dvidešimt vieną € 44 ct ) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 21,44 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-05-18 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ( buveinė Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, į.k. 188783796, ats. s. LT 21 7300 0100 0248 4333, “Swedbank”, AB, banko kodas 73000) naudai.

Priteisti iš V. M. 15 € ( penkiolika € ) žyminį mokestį ir 1,16 € ( vieną € 16 ct ) teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Atsakovas V. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.