Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), vedusio, vidurinio išsilavinimo, Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 1 d., 10.00 val., atlikus neplaninį patikrinimą, vykdant akciją „Garažiukas“, bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendrovės kieme rasta 12 vnt. automobilių kėbulų, praardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP). UAB (duomenys neskelbtini) automobilių ardymą atlieka patys, ką patvirtina ir pateiktame paaiškinime. Bendrovė nėra registruota atliekų tvarkytojų registre, neturi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) ar Taršos leidimo (toliau – TL) leidimo vykdyti ENTP ardymo veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) vykdo nelegalią eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veiklą. Už veiklos vykdymą bendrovėje atsakingas bendrovės direktorius A. L..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir parodė, kad įmonė 2010 m pradėjo veiklą. Buvo perkami automobilių dalių komplektai, nes tai jiems yra naudingiau, t. y. pirkti komplektais, o ne atskiromis dalimis, nes žymiai didesni būtų kaštai. Jie perka automobilių detalių komplektus, o ne transporto priemones. Jie atvykus klientui detalių komplektą iškomplektuoja, t. y. išima konkrečią detalę. Jeigu žmogui reikia stiklo, jie išima ir parduoda stiklą. Nelegalios veiklos tikrai nedaro. Kalbos su inspektore tikrai nebuvo, kad laiko metalo laužą ir laukia kol pabrangs metalo kainos. Kas buvo kalbama apie metalines detales, aiškinama, kad tai atlieka, tai čia nėra atlieka. Pavyzdžiui, žmogus nusiperka daužtą automobilį ir jam reikia ar ten sparno, jie tada tą detalę gražiai nupjauna, nuima ir parduoda. Visa veikla tokia, atliekų pas juos nėra. Kai išėmus visas detales lieka tik kėbulas, tai priskiriama prie kėbulo detalės. Viso kėbulo negalima parduoti, nes kėbulas turi identifikacinį numerį, o tos transporto priemonės, taip vadinamos, turi būti utilizuojamos ir pakartotinai negali būti naudojamos. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančias, neplaninio patikrinimo metu darytas foto nuotraukas, kuriose užfiksuotos detalės parodė, kad pas juos mažėja pirkimų, jie po truputį keičia veiklą, sudėti iš seniau nupirkti dalių komplektai, juos dar turi. Jie pradeda užsiimti nuoma, nuomoja patalpas, kažkiek prekiauja detalėmis, kažkiek yra išnuomota aikštelė. Komplekto detales sudaro kėbulas, salonas, stiklai, variklis išimtas. Išėmę detalę iš detalių komplekto ją užpajamuoja kasos aparate čekiu. Leidimas yra būtinas automobilių utilizavimui, ne detalių skaidymui, jie utilizavimui neužsiima. Kai inspektorė jo paklausė nuo kada yra laikomi automobilių detalių komplektai, jis tiksliai pasakyti negalėjo, jo paklausus ar nuo 2016 m., jis nurodė, kad gal taip, bet galėjo būti ir nuo seniau. Pagal 2016 m. vasario 19 d. sąskaitą-faktūrą „Renault Megane“ detalių komplektas šuo metu yra pas juos teritorijoje. „Citroen C5“ detalių komplektas taip pat, kai kas viduje, kai kas išorėje, kieme. Iš komplektų jie išima stiklą ir parduoda. Tam naudoja priemones išėmimui, raktus. Kai lieka plikas kėbulas, jie jį priduoda į metalo supirktuvę. Dėl automobilių komplektų reikia žiūrėti pagal pirkimus. Jie nuperka automobilį, o priekinis buferis yra nuimamas tam, kad galėtų išimti variklį, kad būtų išleisti visi skysčiai ir nemaišytų. Kai kurias detales susideda, tai jos stovi ne toje pačioje vietoje. Jie nusiperka visą automobilį, be pavojingų skysčių, ta priemonė būna nebetinkama naudojimui, tai skaitosi detalių komplektas, t. y. kas buvo tarp buvusio automobilio. Kiekvieną detalę iš buvusio automobilio išvardinti, surašyti reikėtų daug valandų, nes yra smulkių detalių, todėl ir rašoma detalių komplektai. Perkamas detalių komplektas gali būti išardytas, bet tai jiems kainuotų papildomus kaštus, todėl jiems geriau patiems ardyti, nuimti detalę. Išardžius komplektus, nelieka nieko, jokių atliekų. Nuotraukose matomos dalys sudėtos lauke, nes jie tvarkėsi aikštelę, ji buvo neseniai išnuomota, todėl, kad kuo greičiau atlaisvinti vietą, ją reikėjo susitvarkyti. Laikui bėgant bus viskas sutvarkyta ir sudėta į vidų. Ten prie tvoros krūva sudėta laikinai. Kur nuotrauka prie tvoros, ten yra sudėta kuro bakai ir automobilio posparniai, tai detalės, kurias parduos, nes jos dar tinkamos naudojimui. Ant kiekvienos detalės yra užrašas, ten nurodyta kokio automobilio tai detalė, ar tai dešinė galinė detalė ir panašiai. Yra sukrauti kėbulai vienas ant kito. Kėbulus priduodavo į (duomenys neskelbtini), savo įmonės vardu, pridavimo dokumentuose nėra nurodoma kokio automobilio priduodamas kėbulas. Teismo posėdžio metu pagarsinus A. L. paaiškinimą (b. l. 10) parodė, kad detalės stovi visą laiką, šiek tiek patikrinimo metu pasimetė. Plikų rėmų pas juos nėra, kėbulai sudėti vienas ant kito, kėbulai su detalėmis, visos detalės nėra išrinktos. Praktiškai visos detalės detalių komplekte gali būti panaudojamos pakartotinai, kol kas viską parduoda. Būna, kad iš detalių komplekto gal tik po metų laiko kokia nors mažiau reikalinga detalė yra nuperkama. Šiuo metu neturi pliko kėbulo. Yra, kad perka ir daužtus automobilius. Sulankstytas detales nusiima, priduoda jas į metalo supirktuvę. Teismo posėdžio metu peržiūrint papildomai pateiktas nuotraukas paaiškino, kad tie kėbulai buvo sukrauti vienas ant kito, nes reikėjo atituštinti teritoriją, kadangi aikštelė buvo išnuomota. Tie kėbulai vienas ant kito sudėti buvo prieš mėnesį laiko, o teritorijoje kėbulai stovi gal 3-6 metai. Kėbulų gali būti apie 12, jie praardyti. Ten kur kėbulo rėmai sudėti, jie ne visai tušti, dar detalių yra panelės, stiklai, jiems nieko neatsitinka. Nuotraukose, esančius kėbulus negalima panaudoti antrą kartą. Tai dalių komplektai, pavyzdžiui žmogus paskambins ir sakys, kad jam reikia bagažinės dangčio. Termino autodetalių laikymui nėra, tai ne atliekos. Pagal jį, patikrinimo metu nebuvo atliekų, nes visos buvo detalės ir jos buvo tinkamos pardavimui. Bet kokią detalę, norint ją nuimti, reikia atsukti varžtą ar dar ką nors. Dėl dalių išskaidymo nėra nurodyta, kad reikia leidimo. Kėbulas pagal svorį sveria, beveik tiek pat kiek automobilis, tik atsimeta, skysčiai, tepalai ir taip toliau. Dėl tų leidimų jie kažkada teiravosi, ieškojo pagal aktus internete. Pas juos esančios detalės, kurių negali parduoti keletą metų, pasidaro nelikvidinės, jos gražiai surūšiuojamos ir priduodamos į metalo laužą, o ne kur nors išmetamos. Negali pasakyti per kiek laiko susidaro 2 tonos nelikvidinių detalių. Jei neklysta 2010-2012 m. jie dar neturėjo patalpų, nuomojosi mažas patalpas, todėl neturėjo kur laikyti kėbulų. Kai susirinkdavo daugiau kėbulų išveždavo ir priduodavo. Jie iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigydavo dalių komplektus: iškeltas variklis, pavarų dėžė, išleisti visi skysčiai ir viskas. Jie įsigydavo visą tą automobilį tik be pavojingų atliekų. Tie metalai, tai likučiai, kurie nebuvo parduoti. Galima parduoti tik kėbulo kokią nors dalį, o daugiau jis, pagal kėbulo numerį nenaudojamas, jis yra utilizuojamas. Jie patys nusprendžia, kada ta likusi dalis nebevertinga. O laikui bėgant jie viską išsiardys, susidės į sandėlius, į lentynas ir tos prekės liks toliau pardavimui, o kėbulai bus parduodami kaip nereikalinga prekė. Jie ardo ne eksploatuoti netinkamų transporto priemonių detales, o dalių komplektų detales. Nuo važiuojančio automobilio detalių nuėmimas, tai yra automobilio ardymas, o nuo detalių komplekto tai ne automobilio ardymas, nes jis jau nėra automobilis. Prieš įsigydami dalių komplektą įsitikina, kad tai ENTP. Jų įmonės veikla priskirta prie autodetalių prekybos.

Institucijos atstovė I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal patikrinimą, o duoti paaiškinimai visiškai neatitinka realybės. 2016 m. patikrinimo akte konstatuota, kad pirktas automobilis iš piliečio. Perkant iš atliekų tvarkytojų dalių komplektus, šie turėtų būti kiekviena dalis atskirai ir perkant dalių komplektus atliekų jau nebeturėtų susidaryti. Šiuo atveju paaiškinime nurodoma, kad perka kėbulus su visomis dalimis, iš kurių išimtos tiktai pavojingos atliekos. Nepavojingų atliekų tvarkymui lygiai taip pat yra reikalavimai ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių be pavojingų dalių lygiai taip pat yra atlieka. Kiekvienas dalių komplektas turi būti užpajamuotas ir tikrai neturėtų būti transporto priemonės kėbulas su sėdynėmis, stiklais, sparnais, amortizatoriais ir visais kitais dalykais. Ką patvirtino ir pats įmonės direktorius, jog klientui prašant jie išardo iš dalių komplektų, kuris yra neišardytas ir pardavinėja dalis. Kadangi iš tų kėbulų išimti tepalai, pavojingos atliekos, pavojingi skysčiai, jos priskiriamos nepavojingoms atliekoms, kurios nebeturi pavojingų sudedamųjų dalių (ozoną ardančios medžiagos, kondicionieriaus skysčiai, tepalai, stabdžių ir aušinimo skysčiai). Atlieka lieka nepavojinga, tačiau ji vis tiek netinkama eksploatuoti transporto priemonė be sudedamųjų pavojingų dalių. Dalys, kai jos būna sukomplektuotos, jos būna konteineriuose ir kiekviena dalis būna kaip nors supakuota arba ne, bet konteineriuose sudėtos atskiros dalys, bet tikrai nesurinktos į vieną krūvą. Kiekviena prekė turėtų būti užpajamuota sandėlio kortele ir nei viena prekė neturėtų būti saugoma kur nors lauke, nes laikomos lauke, ant saulės, ant lietaus, prarastų savo vertę. Jeigu prekė neužpajamuota ir nėra sandėlio kortelės, tai nėra prekė. Sąvoka gal atitinka prekę, bet pati prekė neatitinka, kas parašyta dokumentuose, be to, tie dokumentai pateikti 2016 m., 2015 m., o ji patikrinimą atliko 2020 m. Ji nekonstatuoja, kad čia yra tos pačios prekės, kurios įsigytos 2015 m. ar 2016 m. Protokolą surašė pagal tai, ką patikrino natūroje, kaip yra laikomos tos atliekos ir pagal tai, kokį paaiškinimą pateikė įmonės vadovas. Negali nieko paaiškinti dėl 2016 m. patikrinimo, nes tuo metu ji nedalyvavo ir tikrai negali pasakyti ką tuo metu nustatė inspektorius. Nuo 2016 m. praėjo 4 m. ir tame patikrinimo akte kontaktuota, kad buvo pirktos ne dalys, o automobilis ir jis buvo pirktas iš asmens. Analogiškos aplinkybės po 4 m. negali būti, nes pati aikštelės aplinka turėtų keistis ir veikla. Pagal surašytą protokolą nustatyti du pažeidimai, kad nelegali veikla, nes įmonė neturi teise pirkti ardyti, rinkti, apdoroti netinkamų eksploatuoti transporto priemonių, o antra veikla, netinkamas laikymas. Pilietis įvardino, kad ten yra grynas metalo laužas, kuris laikomas nuo 2016 m. ir laukia kol pakils metalo kainos. Nusprendė, kad ten yra atliekos, o ne prekės, nes pilietis pats taip paaiškino. Ardymas, pjaustymas yra priskirtas prie atliekų tvarkymo veiklų, jos įvardintos atliekų tvarkymo taisyklėse. Tai dar kartą įrodo, kad tos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, be pavojingų sudedamųjų dalių, yra ardomos. Pridavimui metalo, tai ir yra metalo atliekos – metalo laužas, kurias A. L. atiduoda atliekų tvarkytojui galutiniam perdirbimui. Tai ir yra atliekos, susidariusios iš A. L. detalių komplektų. Yra atliekos, turinčios teigiamą rinkos vertę ir atliekos, turinčios neigiamą rinkos vertę. Šiuo metu metalo laužas yra atlieka, turinti teigiamą rinkos vertę ir normalu, kad už jo pridavimą yra mokami pinigai. Visos metalo atliekų aikštelės, priimdamos atliekas, veda apskaitą ir priiminėja pagal atliekų kodą. Jeigu būtų užklausta pagal A. L. ar jo darbuotojų asmens kodą, ar pagal įmonės kodą, metalo pardavimo aikštelių, kiek pateikė atliekų per tam tikrą laiką, tokie duomenys būtų tikrai pateikti. Tai faktas, kad A. L. priduoda atliekas. A. L. perka automobilius, tik pirkimo dokumentuose ne taip jas įvardija, perka atliekas. Niekur nėra apibrėžta, kas sudaro detalių komplektą, nes tai gali būti bet kokio daikto detalių komplektas. Jeigu yra detalė, tai negali ji būti atlieka. Atliekos turi likti pas atliekų tvarkytoją – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardytoją, tą, kuris išrenka, išardo dalis, kurios tinka pakartotiniam naudojimui, o tos atliekos, kurios lieka išardžius automobilį, jų ir toks tikslas, kad jos nepatektų į aplinką, būtų apskaitomos ir patektų pas galutinį atliekų tvarkytoją – metalo aikšteles, tepalų filtrų atliekų licenzijuoti tvarkytojai. Šio leidimo toks tikslas ir yra, nes ten yra nustatytos sąlygos, kiek iš automobilio gali susidaryti dalių, tinkamų pakartotiniam naudojimui, kiek gali atliekų. Teisės aktai numato, kad ardymui reikalingas leidimas, tam kad būtų galima atsekti atliekų kelią, susidariusių medžiagų, pakartotinai tinkamų dalių kelią. Jeigu pilietis įsigyja detalių komplektą, kuris neišardytas, po to susidaro atliekų, jisai gali priduoti į aikšteles už dyką, nes visi licencijuoti ir turintys leidimus atliekų tvarkytojai, už atliekų pridavimą, moka pinigus. Jeigu pilietis išsiimtų leidimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir pavojingų ir nepavojingų atliekų eksploatavimui be pavojingų dalių, jam pirmiausia reiktų įsirengti zoną sandarią aikštelę betonuotą, jam reikėtų vykdyti visus reikalavimus ir vesti apskaitas, nustatytais terminais ir kiekais. Niekas nedraudžia vykdyti veiklos, bet ji turi būti vykdoma su leidimu. Pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 7.1 punkto sąvoką susidarę plastikai yra aplinkos užteršimo faktorius, nes jo pridavimas reikalauja daug kaštų. O kaip ponas sako, kad saugo detales, tinkamas naudojimui, tikrai netiki, kad jos visos nenueis į atliekas. Niekas nesutrukdo, kai nėra jokios apskaitos, išvežti atliekas nežinia kur. Prie betoninės tvoros per patikrinimą buvo užfiksuota (pagal nuotraukas) kėbulai, sukrauti vienas ant kito. Nuotraukos byloje nėra. Detalė yra dalis, kuri tinkama naudoti tam pačiam tikslui. Nuo 2016 m. neplaniniai patikrinimai šioje įmonėje nebuvo atliekami. Nėra teisės akto reglamentuojančio, kiek gali būti laikoma prekė. Kaip ir pats A. L. pasakė, kad durelės negali būti antrą kartą panaudotos, bet gali būti panaudotas stiklas, rankenėlė, ar dar kažkas, tai tą stiklą ar rankenėlę galima laikyti, kiek nori. O durelės iš karto tada yra atlieka ir negali būti laikoma daugiau kaip 1 metus. Norint laikyti ilgiau reikia leidimo. O kaip kėbulai dabar sukrauti, vienas ant kito, ten praktiškai juodas metalas, nes nelabai juos dar panaudosi. Patikrinimo metu buvo apklaustas įmonės direktorius ir pats informavo, kad šitie kėbulai bus priduodami metalui ir čia yra atliekos. Patikrinimo dieną jie buvo atlieka, pagal įmonės direktoriaus paaiškinimą. Apdorojimas, tai yra atliekų tvarkymo veikla, įrašyta į atliekų tvarkymo taisyklių, turinti atskirą kodą ir tai yra apdorojimas, yra viena iš atliekų tvarkymo veikų. Bet kokiu atveju, tai apdorojimui jis turi turėti leidimą. Ardymas irgi yra apdorojimas, taip kaip smulkinimas, pjaustymas, suspaudimas.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijoje. Atsimena, kad buvo tikrinta įmonė (duomenys neskelbtini), kurio tikslas buvo nustatyti ar įmonė nėra transporto priemonių importuotoja. Patikrinimo tikslas buvo absoliučiai kitas, buvo tikrinami tik dokumentai. Jeigu vykdomas planinis patikrinimas, kai įmonė tikrinama plačiau, galbūt ir nustatomi pažeidimai kitu pagrindu. Visada įmonėje paklausia kuo užsiima, kokia veikla vykdoma ir pagal tuos numatytus kriterijus, šitie leidimai nereikalingi. Čia labiau bendro pobūdžio apibūdinimas, kurio reikalauja akto forma, kokia įmonės veikla, kokius turi dokumentus, kokių neturi, todėl tokį formalų sakinį ir įrašo. Jeigu tą įmonę būtų turėjusi turėti kokį nors leidimą, jis būtų užrašęs, kad turi taršos leidimą ir kokios sąlygos numatytos. Tokiai įmonei, pagal tuos kriterijus, ką paaiškino įmonės atstovai, leidimai nereikalingi. Savo išvadoje parašė, kaip sakė įmonės vadovai, kaip jie įsigyja, nes kiek pamena įmonė buvo tikrinama todėl, kad internete buvo nurodyta, kad įmonė prekiauja automobiliais ir buvo tikslas nustatyti ar įmonė nevykdo autotransporto priemonių importo. Ardytojams leidimai reikalingi. Patikrinimo metu tai nebuvo tikrinta, tai skirtingos sritys: importas ir ardymas. Neatsimena kokiu adresu atliko patikrinimą. Tų transporto priemonių savo akimis nematė, nes tikrino tik buhalterinius dokumentus, kuriuos jam pateikė buhalterė.

Advokatas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokole nurodytų pažeistų įstatymų taikymą, nurodydamas, kad jokie įstatymai nėra pažeisti, kad tai kokia veikla užsiima UAB (duomenys neskelbtini), jokių leidimų nereikia, nes yra perkamas automobilio dalių komplektas, kuris yra parduodamas paskui dalimis. Dalių pardavimas tai nėra vertimasis neteisėta veikla. Ardymas, tai tiesioginis ardo žodžio paaiškinimas. Jeigu ims teisė aktą, dėl netinkamų eksploatuoti transporto priemonių taisyklių tai ten sąvoka labai konkreti „apdorojimas“

Iš 2020 m. spalio 26 d. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir fotonuotraukų matyti, kad 2020 m. spalio 1 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) veiklavietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nurodyta, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) patalpos patikrinimo metu šildomos nebuvo. Bendrovės kieme rasta 12 vnt. automobilių kėbulų, praardytų ENTP. Bendrovė turėjo sudariusi sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl automobilių ardymo, nuo 2018 m., bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) automobilių ardymą atlieka patys, ką patvirtina ir pateiktame paaiškinime. Bendrovė nėra registruota atliekų tvarkytojų registre, neturi TIPK ar TL leidimo vykdyti ENTP ardymo veiklą. Tuo bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 9 p. reikalavimus. Bendrovė perlaikė nepavojingas atliekas ilgiau kaip metus laiko ENTP kėbulai laikomi nuo 2016 m. vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių III skyriaus 18 p. pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galimai laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus. Patikrinimo išvada: UAB (duomenys neskelbtini) vykdo nelegalią eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veiklą, atliekos tvarkomos pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus (b. l. 4, 5-9).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. rašytiniame paaiškinime ir paaiškinimo papildyme nurodė, kad automobilių dalių komplektai buvo įsigyti iš kitų įmonių, automobilių dalių komplektą sudaro: kėbulai, salonai, varikliai, kitos mechaninės dalys, iš kurių pašalinti pavojingi skysčiai. Atvykus klientui reikiama detalė, pavyzdžiui veidrodėlis, durelės, salono dalis ir kita, išmontuoja ir parduoda. Leidimo atliekų tvarkymui neturi, sąskaitos neveda, automobilių detalės saugomos daugiau nei du metus, automobilių kėbulai saugomi nuo 2016 m. Atsakingo asmens už atliekų tvarkymą bendrovėje nėra. UAB (duomenys neskelbtini) neardo ENTP, prekiauja tik iš kitų įmonių įsigytomis automobilių dalimis, kurios nėra atliekos, o yra prekės tinkamos pakartotiniam naudojimui ir pardavimui. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) nepažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo, Nr. 710, III skyriaus 9 punkto reikalavimų. Taip pat, UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo nelegalios eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veiklos. Atliekamo patikrinimo metu pateiktame paaiškinime nurodyti faktai, kad atvykus klientui reikiama detalė yra išmontuojama ir parduodama, reiškia kad yra atskiriamos atskiros dalys iš įsigytų naudotų automobilių dalių komplektų, bet ne ENTP ardymo veiklos vykdymą. Kadangi tai yra prekės įsigytos iš ENTP ardymo veiklą vykdančių įmonių, joms negalioja atliekų tvarkymo taisyklių III skyriaus 18 punkto nuostatos dėl nepavojingų atliekų saugojimo termino (b. l. 10, 11).

Pranešime dėl papildomos medžiagos pateikimo nurodoma, kad Panevėžio aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 30 d. atliktas neplaninis patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių gamintojams ir importuotojams keliamų aplinkosauginių reikalavimų vykdymo. Šio patikrinimo tikslas buvo nustatyti ar UAB (duomenys neskelbtini) importuoja ir išleidžia į Lietuvos Respublikos rinką transporto priemones. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė nevykdo transporto priemonių importo. Patikrinimas dėl galimai neteisėtai vykdytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos atliktas nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad patikrinimas atliktas adresu (duomenys neskelbtini), o dabar nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta galimai nelegali eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veikla adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49).

2016 m. lapkričio 30 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad patikrinimo metu įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pateikė visas 2015 m. pirkimo ir pardavimo sąskaitas-faktūras. Per 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) yra nupirkęs tris transporto priemones iš UAB (duomenys neskelbtini) ir vieną registruotą transporto priemonę iš fizinio asmens. Iš UAB (duomenys neskelbtini) perkamos transporto priemonės būna išardytos dalių komplektais. UAB (duomenys neskelbtini) prekiauja ir naujomis automobilių dalimis. Transporto priemonių importavimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką nenustatyta. Pažeidimų nenustatyta (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalyje administracinė atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkte numatyta, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti nugabentos tik į apdorojimo įmonę, atitinkančią Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkte numatyta, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymo nepripažino visiškai bei nurodė, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) automobilių ardymu neužsiima, todėl jokie leidimai nėra reikalingi. A. L. papildomai nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra perkami, kaip pats juos įvardijo, automobilių dalių komplektai, o ne ENTP, kurių dalis (pavyzdžiui, posparnius, bagažinės dangčius, stiklus ir kt.), paprašius pirkėjams, iškomplektuoja iš įsigytų dalių komplektų bei parduoda. Matyti, kad A. L. teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, jog jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) neužsiima automobilių ardymo veikla, nes įsigyja ne ENTP, tačiau jų dalių komplektus, būtent kurių dalis ir pardavinėja. Nepaisant to, teismas, atsižvelgdamas į surinktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdžio metu apklaustos aplinkos apsaugos departamento atstovės I. J. duotus paaiškinimus, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus paaiškinimus bei kitus duomenis, sprendžia, jog A. L. veikoje yra ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į paties A. L. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra perkami automobilių detalių komplektai, kuriuos ardyti yra geriau jiems patiems, nes tokiu būdu yra sutaupoma. Iš byloje esančių fotonuotraukų, pateiktų kartu su patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad neplaninio patikrinimo, atlikto 2020 m. spalio 1 d., UAB (duomenys neskelbtini), metu, bendrovės buveinės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), rasti laikomi dalinai išardyti automobiliai, t. y. jų kėbulai, įvairios automobilių kėbulų dalys, durelės, kuro bakai, bei kitos įvairios automobilių dalys. Kaip ir nurodė pats A. L., atvykus pirkėjui ir šiam paprašius konkrečios automobilio dalies ar jo detalės, norima automobilio dalis ar detalė yra išimama (išimama naudojant atsuktuvą, ar išpjaunama ir t.t.) iš laikomų automobilių kėbulų ir parduodama. Akivaizdu, jog UAB (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje laikomos ENTP yra įsigyjamos siekiant išardyti ir parduoti išardytas automobilių dalis. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto nuostatomis, jog eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiima ENTP apdorojimo, t. y. ardymo veikla. Tokiu būdu, šioje dalyje sutiktina su Aplinkos apsaugos departamento atstovės I. J. teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, jog A. L. vadovaujama bendrovė užsiima ENTP ardymu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad A. L. kategoriškai neigiant šią aplinkybę bei nurodant, jog jo vadovaujama bendrovė ardo ne ENTP, tačiau jų dalių komplektus, yra siekis išvengti atsakomybės ir jo atliekamos veiklos esmės, t. y. jog yra ardomos ENTP, nekeičia. Pažymėtina ir tai, jog pats A. L. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi TIPK ar TL leidimo vykdyti ENTP ardymo veiklą, todėl teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto reikalavimų pažeidimas, A. L. inkriminuotas pagrįstai.

Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. bei jo atstovas advokatas V. M. grindė ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo fakto nebuvimą ir tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 30 d. jau buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Iš tiesų, iš 2016 m. lapkričio 30 d. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdomoje veikloje pažeidimų nenustatyta, ką teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir apklaustas liudytojas A. K., kuris atliko minėtą 2016 m. lapkričio 30 d. neplaninį patikrinimą. Nepaisant to, liudytojas nurodė, kad atlikto neplaninio patikrinimo tikslas buvo nustatyti ar įmonė nėra transporto priemonių importuotoja, o tai, jog patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, jog TIPK ar TL leidimai nereikalingi, tėra formalaus pobūdžio apibūdinimas, kurio reikalauja tokio pobūdžio akto forma ir jis buvo įrašytas atsižvelgiant į bendrovės vadovo paaiškinimą kuo užsiima jo vadovaujama bendrovė. Pasak liudytojo, tai, jog patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, jog TIPK ar TL leidimai nereikalingi, nesuponuoja to, jog atlikus neplaninį patikrinimą kitu pagrindu, nebūtų buvę nustatyti kiti teisės aktų pažeidimai. Pažymėtina ir tai, jog iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad 2016 m. lapkričio 30 d. atliktas neplaninis patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini), o ne dabartinėje UAB (duomenys neskelbtini) buveinės vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kaip jau ir buvo minėta, 2016 m. lapkričio 30 d. atliktas neplaninis patikrinimas buvo atliktas tikslu nustatyti ar UAB (duomenys neskelbtini) importuoja ir išleidžia į Lietuvos Respublikos rinką transporto priemones, o ne tai ar bendrovė galimai nelegaliai vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo nurodymas, jog atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. lapkričio 30 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, todėl ir nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai jokie leidimai nėra reikalingi, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, įtakos neturi ir A. L. administracinės atsakomybės nešalina.

Teismas pažymi, jog A. L., administracinėn atsakomybėn yra traukiamas, be kita ko, ir už tai, kad jo vadovaujama bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) perlaikė nepavojingas atliekas ilgiau kaip metus laiko, nes 12 vnt. ENTP kėbulų yra laikomi nuo 2016 m. Iš byloje esančio A. L. rašytinio paaiškinimo matyti, jog neplaninio patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) buveinės teritorijoje rasti automobilių kėbulai yra laikomi nuo 2016 m., atliekos tvarkomos pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Šią aplinkybę A. L. iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu, jog neplaninio patikrinimo metu, aplinkos apsaugos departamento inspektorės jo paklausus nuo kada yra laikomi automobilių kėbulai, šis tiksliai negalėjo to pasakyti, tačiau inspektorės jo paklausus ar automobilių kėbulai yra laikomi nuo 2016 m., jis galėjo taip atsakyti, papildomai teismo posėdžio metu nurodydamas, jog automobilių kėbulai gali būti laikomi ir ilgiau laiko, t. y. 3-6 metus. Nepaisant to, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkto nuostatas, numatančias, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buveinės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) rasti 12 vnt. automobilių kėbulų priskiriami nepavojingoms atliekoms, t. y. tokioms atliekoms, kurios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 54 punkto prasme, nelaikytinos pavojingomis atliekomis, nes laikomi automobilių kėbulai neturi jokių pavojingų aplinkai skysčių ar kitų medžiagų. Nepaisant to, teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis negali vienareikšmiškai konstatuoti, jog AB (duomenys neskelbtini) buveinės teritorijoje rasti 12 vnt. automobilių kėbulų, yra laikomi atliekomis, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkte. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta atliekos sąvoka, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais, taip pat 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. D1-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, išmontuotos transporto priemonės ar jų dalys gali būti pripažintos atliekomis tik jų turėtojo valia. Tokiu būdu, AB (duomenys neskelbtini) buveinės teritorijoje rastų laikomų 12 vnt. automobilių kėbulų, ant kurių dar yra detalių, pripažinimas atliekomis, pažeistų šių daiktų savininko nuosavybės teisę laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti savo turtu. Atkreiptinas dėmesys, jog A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo vadovaujamos bendrovės buveinės teritorijoje rasti automobilių kėbulai, ant kurių dar yra detalių tinkamų pardavimui, nėra atliekos, nes pasak jo, tai detalės, kurios dar yra tinkamos pardavimui. A. L. taip pat paaiškino, kad neplaninio patikrinimo metu jo vadovaujamos bendrovės buveinės teritorijoje nebuvo laikomos jokios atliekos. Iš viso to seka, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neplaninio patikrinimo metu rastus laikomus 12 vnt. ENTP kėbulų, kurie užfiksuoti ir neplaninio patikrinimo metu darytose fotonuotraukose, laiko tinkamus pakartotiniam naudojimui, t. y. nuo minėtų ENTP kėbulų dar galima išmontuoti atitinkamas automobilių dalis ir jas parduoti. A. L. pažymėjo, jog būtent dėl šios priežasties, jis minėtų 12 vnt. ENTP kėbulų nelaiko atliekomis, o aplinkybė, jog ENTP kėbulai yra sukrauti vienas ant kito, kaip tai matyti iš fotonuotraukų, nereiškia, kad ant kėbulų dar esančios automobilių detalės yra nebetinkamos pardavimui. Be to, iš jau minėtų fotonuotraukų taip pat matyti, jog kaip ir nurodė pats A. L., ant ENTP kėbulų dar yra automobilių detalių (durelių, stiklų, bagažinių dangčių ir kt.), kurios, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, dar gali būti panaudotos pakartotinai tiek pagal tiesioginę paskirtį (parduodamos kitiems asmenims turint tikslą jas įmontuoti į kitas transporto priemones), tiek pagal netiesioginę paskirtį (kaip metalo laužas). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia esant pagrindui tikslinti A. L. pareikštą administracinį kaltinimą, pašalinant jo dalį, kuria A. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jo vadovaujama bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) perlaikė nepavojingas atliekas ilgiau kaip metus laiko, nes 12 vnt. ENTP kėbulų yra laikomi nuo 2016 m., atliekos tvarkomos pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Atitinkamai, A. L. šalintinas ir kalinimas, pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkto nuostatas, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus. Šis aplinkybės šalinimas A. L. teisių nepažeidžia, padėties neblogina. Pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė nepašalina A. L. administracinės atsakomybės pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, nes jo veiksmuose, kaip nurodyta aukščiau, nustatyti kiti šio ANK straipsnio dalies sudėties požymiai, t. y. ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose <...>.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko visiškai įrodyta, jog A. L. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), atlieka ENTP ardymo veiklą, kai ji nėra registruota atliekų tvarkytojų registre, neturi TIPK ar TL leidimo vykdyti ENTP ardymo veiklą, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto nuostatomis. Todėl A. L. (kaip juridinio asmens vadovo) neteisėti veiksmai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai, asmens kaltę pagrindžia bei visiškai įrodo vienas kitam neprieštaraujantys bei faktinėmis aplinkybėmis sutampantys byloje esantys įrodymai, todėl pažeidėjui kyla administracinė atsakomybė ir jis baustinas.

A. L. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. L., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes. Taip pat teismas vertina ir pažeidėjo asmenybę: A. L. neteistas (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), penkerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka, tačiau ne už analogiškų administracinių nusižengimų įvykdymą, o paskirtas administracines nuobaudas yra įvykdęs (Administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto 2021 m. sausio 29 d., 12.52 val., duomenys). Atsižvelgiant į visas šias svarbias aplinkybes, pažeidėjui skirtina ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio, teismas vertina, jog A. L. šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėtas administracinis nusižengimas asmens įvykdytas pirmą kartą. Todėl, atsižvelgiant, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių A. L. skirtina ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda, kurios dydis artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimumui. Būtent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą.