Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-08-22, Lietuvos Respublikos piliečio, išsiskyrusio, vidurinio išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), pagal jo žodžius dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2012-04-18 01.12 val. G. V. gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW vals. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 130 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais T. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 135 p. reikalavimus, t.y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Jis pateikė teismui pažymą, kurioje nurodyta, kad L. P. (jo draugė) yra nėščia bei paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Paaiškinime nurodyta, jog pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo būklėje. Jo draugė (faktinė žmona) laukiasi vaikelio. Nėštumas komplikuotas. Ji jam esant Vilniuje apie 1 val. nakties paskambino ir pasakė, kad blogai jaučiasi, bijo netekti jų vaikelio. Jis skubėjo pas žmoną į Trakus. Jis vieną dieną prieš pažeidimo padarymą (2012-04-18) kreipėsi į gydytojus dėl problemų su širdimi, kadangi labai pergyveno dėl žmonos sveikatos ir būsimo vaikelio gyvybės. Jam važiuojant prasidėjo širdies aritmija, galvos svaigimas, pulsavimas akyse. Bijodamas prarasti sąmonę, siekdamas pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, galėjo padaryti didesnę žalą atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, ar nutrenkęs žmogų, bandė kaip galima greičiau pasiekti kelionės tikslą ir nematydamas spidometro rodmenų, nejausdamas greičio, viršijo leistiną greitį. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais neabejotinai patvirtina, kad T. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 dalyje. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), T. S. paaiškinimai pateikti bylos nagrinėjimo metu.

ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).

Teismo vertinimu, nenustatyta, kad L. P. sveikatai buvo kilęs pavojus ir jis galėjo būti pašalintas tik T. S. pažeidžiant Kelių eismo taisykles bei kad atitinkamai ATPK 124 str. 6 d. pažeidimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo.

Taipogi teismas įvertino galimybę taikyti T. S. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų taikyti T. S. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

T. S. viršijo leistiną kelyje greitį net 70 km/val. Jo padarytas pažeidimas kėlė pavojų ne tik jam pačiam bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei jų turtui. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog jis prisipažįsta dėl padaryto administracinio pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę, anksčiau administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas, taip pat turi galiojančią administracinę nuobaudą (2012 m. balandžio 3 d. – nesilaikė kelio ženklo), įvertina lengvinančią aplinkybę. Tai, kad T. S. dirba Latvijoje, rūpinasi savo nėščia drauge teismas atsižvelgia taikydamas už padarytą pažeidimą minimalią įstatymo numatytą nuobaudą – 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 31 str., 124 str. 6 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

T. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su 1 (vieno) mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT23 7300 0100 0245 8204, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.