Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyr. patrulis M. B. 2016-01-23 surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 89P-49295892-16, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK, ATPK) 124² str. 2 d., 123 str. 5 d., už tai, kad jis 2016-01-23, apie 14.40 val., Laukesos k., Zarasų r., vairuodamas automobilį „VW Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 226 punktų reikalavimus, ant užšalusio balto ežero ledo, iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas vairuojamo automobilio išskirtinumą, didindamas vairuojamo automobilio variklio sūkius, sukėlė šoninį automobilio slydimą, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, t.y. kartu ant užšalusio ežero buvusioms transporto priemonėms ir asmenims. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2016-02-25 Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkės A. K. nutarimu Nr. 58N-52396239-16, J. V. buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 124² str. 2 d., 123 str. 5 d., ir vadovaujantis LR ATPK 33 str., buvo nubaustas galutine subendrinta – 289 Eur bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 12 (dvylikai) mėnesių.

Teismo posėdžio metu J. V. nurodė, kad 2016-01-23 jam paskambino draugas A. L., kuris tuo metu buvo ant Balto ežero ir paprašė jam atvežti žvejybos įrankius. Jis paėmė žvejybos grąžtą, kitus žvejybos įrankius ir kartu su E. M. nuvažiavo prie Balto ežero. Privažiavęs pamatė, kad draugai yra ant ledo kitoje ežero pusėje. Jis su automobiliu privažiavo prie draugų ir išlipęs iš automobilio su jais bendravo. A. L. taip pat buvo užvažiavęs ant ežero ledo su savo automobiliu. Netrukus pastebėjo prie ežero privažiuojantį policijos automobilį, kuris sustojo prie kranto, iš automobilio išlipo vienas policijos pareigūnas ir priėjo prie jų. Kitas policijos pareigūnas liko sėdėti automobilyje. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus ir pasiteiravo kas vairavo automobilį. Jis pateikė prašomus dokumentus ir pripažino užvažiavęs ant ledo, tačiau juo chuliganiškai nevažinėjo. Ant ežero matėsi automobilių ratų paliktos vėžės, tačiau kas jas paliko nežino. Kitų žvejų ant ežero nematė. Prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą už chuliganišką vairavimą ir jį nubausti už neteisėtą užvažiavimą ant užšalusio ežero.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie minėtą įvykį, t.y. automobilių važinėjimą ant užšalusio Balto ežero policijai telefonu pranešė moteris, su kuria vėliau buvo susisiekta telefonu siekiant patikslinti įvykio aplinkybes. Minėta moteris kategoriškai atsisakė prisistatyti, nes nenori liudyti. Moteris nurodė, kad gyvena prie Balto ežero ir nebe pirmą dieną stebi kaip jaunimas su automobiliais važinėja ant ežero ledo. Remiantis turima medžiaga J. V. buvo surašytas nutarimas ir paskirta nuobauda su teisės vairuoti atėmimu.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-23 su J. V. ir D. B. buvo nuvažiavę ant Balto ežero pažvejoti. Privažiavus prie ežero ant jo matėsi išvažinėtos vėžios, todėl ir jis nusprendė užvažiuoti ant ežero. Ieškojo geresnės vietos pažvejoti. Ant ežero daugiau nieko nebuvo. Paskambino E. M. ir paprašė atvežti žvejybos grąžtą. Po kurio laiko atvažiavo J. V. ir E. M. ir atvežė jiems grąžtą. Po 5 minučių privažiavo policijos automobilis ir sustojo prie kranto. Prie jų priėjo pareigūnas R. D. ir paprašė teisių, pasų ir mašinos dokumentų. Nufotografavo automobilių numerius. Tą pačią dieną įvykio vietoje surašė paaiškinimą ir jam buvo surašytas protokolas. Protokolą surašė Utenos policijos pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, kad jie stovėjo ant ledo, tačiau jiems surašė protokolą, kad važinėjo ant ledo iš chuliganiškų paskatų. Jie ant ežero chuliganiškai nevairavo, tik užvažiavo ant ledo ir stovėjo.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-23 būnant su J. V. jam paskambino A. L. ir paprašė atvežti grąžtą ledui pragręžti ant Balto ežero. Grąžtą turėjo bagažinėje. Privažiavę prie kranto pamatė, kad draugų automobilis stovi ant ežero, todėl ir jie prie jų privažiavo su automobiliu. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jie sustojo prie kranto. Vienas pareigūnas atėjo prie jų, nufotografavo automobilius ir liepė privažiuoti prie kranto. Iš jo paaiškinimo pareigūnai neėmė, ant ledo paliktų vėžių nematavo.

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-23 su draugais A. L., E. M. ir D. B. sugalvojo pažvejoti. Važiavo apžiūrėti vietos žvejybai ant Balto ežero prie Latvijos sienos. Privažiavus prie ežero pastebėjo, kad ežero ledas išvažinėtas, todėl ir jie užvažiavo ant ledo. Kitų mašinų nematė, žvejų taip pat nebuvo. Su savimi meškerių neturėjo, norėjo tik susirasti kitai dienai vietą žvejybai. A. L. paskambino E. M. ir paprašė atvežti grąžtą. J. V. su E. M. atvežus grąžtą po 5 minučių atvažiavo policija ir sustojo prie kranto. Prie jų priėjo vienas pareigūnas. Paprašė privažiuoti prie kranto ir patikrino dokumentus. Neklausė kas vairavo. Neėmė iš jo paaiškinimo. Neklausė kas įvyko, tik paklausė vardo, pavardės ir gimimo metų. Draugus nubaudė už chuliganišką važinėjimą. Kai atvažiavo pareigūnai jų automobiliai stovėjo, niekas nevažinėjo po ledą.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos nepamena, gal vasario mėnesį jis su J. V. ir A. L. nuvažiavo paieškoti vietos žvejybai. Užvažiavo ant ledo, pavaikščiojo ir tada A. L. paskambino E. M. ir paprašė atvežti grąžtą. Jie atvežė grąžtą ir po 5 minučių atvažiavo policija ir patikrino dokumentus. Matė du pareigūnus, vienas iš jų R. D. priėjo prie jų, patikrino dokumentus ir paklausė kas vairavo. A. L. su J. V. prisipažino pareigūnams, kad vairavo automobilius. Po to Zarasų pareigūnai iškvietė Utenos pareigūnus, kurie surašė protokolus. Iš jo policijos pareigūnai paaiškinimo neėmė. Ant ežero tą dieną niekas nelenktyniavo ir chuliganiškai nevažinėjo.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų rajono policijos komisariate vyriausiu patruliu. 2016-01-23 gavo iškvietimą iš Utenos budėtojų, kad Zarasuose ant Balto ežero manevringai važinėja du automobiliai. Su kolega V. B. nuvažiavo ir važiuodami greta ežero pamatė, kad ant ežero važinėja du automobiliai “BMW” ir “VW Golf”. Šie automobiliai važinėjo slysdami šonu, vienas paskui kitą ir pavojingai manevravo. Šie automobiliai taip važinėjo kol pastebėjo jų tarnybinį automobilį. Ant ežero toliau buvo žvejų. Nuo automobilių važinėjimo iki žvejų atstumas buvo apie 50 metrų. Kai juos pamatė, automobiliai sustojo kitoje ežero pusėje prie savo draugų. V. B. liko saugoti automobilio, o jis priėjęs prie vairuotojų, paprašė pateikti dokumentus. Iš pradžių vairuotojai nenorėjo pateikti dokumentų, tačiau vėliau pateikė. Paklausė kas vairavo automobilius. A. L. ir J. V. pasakė, kad jie vairavo automobilius. Kas vairavo automobiliu jis pats nematė. Visas ežeras buvo išvažinėtas. Ant ežero ratu buvo padaryta trasa, specialiai, kad padaryti šoninį slydimą. Pėdsakų nematavo ir nelygino su jų ratų protektoriais. Nefilmavo, nes tuo metu neturėjo telefonų su vaizdo įrašymo priemonėmis. Paklausus ką veikia ant ežero, jie paaiškino, kad važinėja. Iškvietė Utenos policijos pareigūnus surašyti protokolo, o patys išvažiavo būdėti Zarasų mieste.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariate kriminalinės policijos skyriuje tyrėju. 2016 m. žiemą su kolega R. D. vyko į iškvietimą pagal pranešimą, kad ant Balto ežero ledo, esančio Laukesos kaime, važinėja automobiliai. Nuvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad du automobiliai pravažiavo pusę rato ant ežero ledo. Vienas automobilis buvo raudonos, kitas juodos spalvos. Šie automobiliai važiavo ratu vienas paskui kitą, posūkiuose slysdami šonu. Tuo metu ant ežero buvo kitų asmenų, kaip suprato šių dviejų automobilių vairuotojų draugų, tačiau šie asmenys buvo kitoje ežero pusėje. Kitų asmenų – žvejų, tuo metu ant ežero nepastebėjo. Privažiavus prie ežero, kolega R. D. nuėjo link sustojusių ant ežero ledo automobilių, grįžo su vairuotojų dokumentais, ir jie iškvietė Utenos pareigūnus, kurie surašė minėtiems vairuotojams administracinio teisės pažeidimo protokolus. Jis pats jokių paaiškinimų iš asmenų įvykio vietoje neėmė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, t. y. būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t.y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dviejų metų.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. II-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010).

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. nepripažįsta, kad paradė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų ir policijos pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes. V. V. nurodė, kad ant užšalusio ežero tik užvažiavo su savo automobiliu ir sustojęs kalbėjosi su draugais, jokių pavojingų manevrų neatlikinėjo ir chuliganiškai automobilio nevairavo, taip pat nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo pašalinių asmenų. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojai A. L., E. M., J. V., D. B.. Liudytojas policijos pareigūnas R. D., nurodė, kad gavus pranešimą apie tai, kad ant ežero ledo važinėja automobiliai ir nuvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad du automobiliai pavojingai važinėja ant ežero, t.y. šie automobiliai važinėjo slysdami šonu, vienas paskui kitą ir pavojingai manevravo. Ant ežero tuo metu buvo žvejų, kurie buvo apie 50 metrų atstumu nuo važinėjančių automobilių. Tuo tarpu kitas policijos pareigūnas V. B. parodė, jog nuvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad du automobiliai pravažiavo pusę rato ant ežero ledo, kitų asmenų – žvejų, tuo metu ant ežero nepastebėjo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad įvykio vietoje buvo kitų pašalinių asmenų, žveju. Tokie asmenys policijos pareigūnų nėra identifikuoti ir apklausti. Taip pat nenustatyta, kad kur nors netoliese buvo medžiai, krūmai, kiti įrenginiai ar asmenys, į kuriuos galėjo atsitrenkti V. V. vairuojamas automobilis. Įvykio vietoje jokie duomenys nebuvo fiksuojami, t.y. policijos pareigūnai įvykio aplinkybių nefilmavo ir nefotografavo. Nors tokiose administracinių teisės pažeidimų bylose nėra privaloma fotografuoti įvykio vietos ir pateikti nuotraukas ar filmuotą medžiagą, tačiau pažymėtina, kad asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo turi įrodyti Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti imamasi visų priemonių surinkti įrodymams, kad organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nekiltų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo. Kitų objektyvių pareiškėjo kaltės įrodymų byloje nėra. Išklausus telefoninio pokalbio, kuriuo apie įvykį buvo pranešta BPC, nustatyta, kad pranešimas yra anoniminis, bendro pobūdžio, kalbama apie kasdien važinėjančius ant ežero 6-7 automobilius, į BPC skambinęs asmuo liudyti atsisakė.

Taip pat nėra įrodytos ir V. V. chuliganiškos paskatos, kadangi jis pats nurodė, kad tik užvažiavo ant užšalusio ežero ledo vairuodamas elgėsi ramiai, neiššaukiančiai, todėl teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog V. V. automobilį ant užšalusio vandens telkinio vairavo iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 2 d., visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Dėl visų aukščiau išdėstytų teismo argumentų, V. V. skundas tenkintinas, Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2016-02-25 nutarimas Nr. Nr. 58N-52396239-16 naikintinas, V. V. paskiriant nuobaudas pagal LR ATPK 78¹str. 1 d., 123 str. 5 d.

Skiriant V. V. nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimą. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) – dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. V. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas (užvažiavimas ant užšalusio ežero ledo) iš esmės nėra ypač nepavojingas, jis nesukėlė ypatingo pavojaus eismo dalyviams, pats pažeidimas greičiau yra formalaus pobūdžio, taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. V. dirba, tokį teisės pažeidimą (LR ATPK 78¹ str. 1 d.) padarė pirmą kartą, tačiau anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms V. V. skirtinos baudos savo dydžiu artimos sankcijose numatytų baudų minimumui (ATPK 30² str.). Esant idealiai teisės pažeidimų sutapčiai, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2016-02-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. 58N-52396239-16.

Priimti naują nutarimą.

Pripažinti J. V. kaltu padarius LR ATPK 78¹str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus ir jam skirti:

- pagal LR ATPK 78¹str. 1 d. – 14 Eur (keturiolikos eurų) bauda;

- pagal LR ATPK 123 str. 5 d. – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą paskirti 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, įmokos kodą (1001) ir pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16054766429. Nustatytu terminu nesumokėjus visos paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.