Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1320-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-27
Bylos Nr.
2A-1320-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18564-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
UAB „Daiturta“
Atsakovas
UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, UAB „Corpus A“
Kategorijos
  • 3.1Procesas pirmosios instancijos teisme
Civilinė byla Nr. 2A-1320-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18564-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Daiturta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Daiturta“ ieškinį atsakovams UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, UAB „Corpus A“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas 2009 m. balandžio 23 d. Sutartį Nr. 29032 (toliau – Sutartis) tarp atsakovų UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ ir UAB „Corpus A“ pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovui „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ taip šiame pastate nuosavybės teise priklauso patalpos. 2009 m. balandžio 23 d. atsakovai sudarė Sutartį Nr. 29032, pagal kurią UAB „Corpus A“ įsipareigojo Sutartyje nurodytam terminui teikti paslaugas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“, remiantis Sutarties 3.2.12 punktu bei sutarties priedais Nr. 1, 2 savo ir kitų pastate esančių patalpų savininkų vardu įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir mokėti už jas atsakovui UAB „Corpus A“ mokesčius pagal Sutartyje numatytus tarifus. Pagal atsakovų pasirašytą Sutartį, pastate esančioms neparduotoms patalpoms (parkavimo aikštelės vietoms), kurios priklauso UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ nustatyti nuliniai tarifai, o pastate esančioms parduotoms patalpoms, kurios prikausto ieškovui ir kitiems savininkams nustatyti 0,62 Lt/m², 0,23 m², 12, 55 Lt už parkavimo vietą, 4, 38 Lt už parkavimo vietą dydžio tarifai. Anot ieškovo, UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“, priešingai nei nurodyta Sutarties 2.1. ir 2.2. punktuose, pasirašydamas Sutartį su UAB „Corpus A“, įsipareigojo ne tik pats priimti UAB „Corpus A“ teikiamas paslaugas ir už jas mokėti (nors realiai UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ nieko nemoka už gaunamas paslaugas), tačiau ir remiantis Sutarties 3.2.12. punktu, 1, 2 priedais, neteisėtai įpareigojo ieškovą bei kitus pastate esančių patalpų savininkus priimti UAB „Corpus A“ teikiamas paslaugas ir mokėti už jas diskriminacines kainas. Ieškovas prašo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeistos CK 4.75, 4.85, 4.82 straipsnio nuostatos. Ieškovas teigdamas, kad Sutartis prieštarauja CK 4.75, 4.85 straipsnių imperatyvioms nuostatoms apeliuoja į tai, kad Sutarties sudarymo metu, UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ nebuvo vienintelis pastate esančių patalpų savininkas, dalis patalpų priklausė ir ieškovui, sprendimai dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, galėjo būti priimti tik patalpas tuo metu nuosavybės teise turinčių savininkų balsų dauguma. Tačiau savininkų susirinkimas dėl administratoriaus skyrimo nebuvo sušauktas, ieškovas raštu nebalsavo. Ieškovas teigdamas, kad Sutartis prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, nustatytai CK 4.82 straipsnyje, nustatančiai, jog patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, apeliuoja į tai, kad pagal atsakovų pasirašytą Sutartį už UAB „Corpus A“ teikiamas paslaugas, pastate patalpas turintiems savininkams taikomi skirtingi mokesčių tarifai, juos neteisėtai diferencijuojant pagal pasate esančių patalpų priklausymą nuosavybės teise skirtingiems savininkams, t. y. UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ nuo jam priklausančių patalpų ploto už patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą nemoka jokių mokesčių, ir jam tenkančią mokesčių dalį turi sumokėti kitų patalpų savininkai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad su ieškovu, sudarydami 2008 m. lapkričio 19 d. Patalpų pirkimo pardavimo sutartį Nr. VB7-10420 (6.2.5 punktas) ir 2009 m. balandžio 10 d. Parkingo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VB7-2594 (6.2.2 punktas), iš anksto susitarė, kad ieškovas įsipareigoja su atsakovo nurodyta pastatą administruojančia įmone sudaryti pastato bendro naudojimo patalpų ir teritorijos priežiūros sutartį, jei tokia sutartis atitiks sąlygas, įprastai taikomas rinkoje tokioms sutarčių rūšims. Vadinasi, ieškovas iš anksto sutiko, kad atsakovas savo nuožiūra parinktų administravimo paslaugas teikiančią įmonę ir ją nurodytų ieškovui, nes aukščiau nurodytų sutarčių pasirašymo metu tokia įmonė dar nebuvo parinkta. Atsižvelgiant į tai, bei siekdamas užtikrinti pastato naudojimo patalpų ir teritorijos priežiūros sutarties sąlygų atitikimą rinkoms sąlygoms, atsakovas organizavo kelių administravimo paslaugas teikiančių įmonių apklausą, atsakovo UAB „Corpus A“ pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu. Atsakovas pažymi, kad pasirašant sutartį atsakovui priklausė 95 procentai pastate esančių patalpų, o ieškovui tik 5 procentai, todėl net ir sušaukus susirinkimą sprendimas būtų buvęs toks pat. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl diskriminacinių įkainių, kuriais būtų pagrįstai įrodyta, kad atsakovui taikant analogiškus ieškovui įkainius, pasikeistų ieškovo mokėtinos sumos už atsakovo UAB „Corpus A“ suteiktas paslaugas.

Atsakovas UAB „Corpus A“ su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Kadangi pastatas privalo būti administruojamas, atsakovas UAB „E.L.L. Nekilnojamasis turtas“ priėmė sprendimą sudaryti sutartį su pastatą administruojančia bendrove – UAB „Corpus A“. Sprendimas sudaryti Sutartį buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, be to priimant sprendimą sudaryti sutartį ne susirinkime, t. y. be ieškovo sutikimo/prieštaravimo, sprendimas sudaryti sutartį su UAB „Corpus A“ negalėtų būti pripažintas neteisėtu, kadangi ieškovas nebūtų galėjęs įtakoti sprendimo turinio. Dėl sutartyje numatyto paslaugų tarifo atsakovo UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ priklausančioms patalpoms nei ieškovas, nei kiti patalpų savininkai nepatiria nuostolių, be to, UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ tenkanti mokesčių dalis neperkeliama kitiems savininkams. Atsakovo UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ moka UAB „Corpus A“ už bendrųjų patalpų ir aikštelės apšvietimui sunaudojamą elektros energiją, o kiti tenkantys mokesčiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu ir priežiūra, yra kompensuojami UAB „Corpus A“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas neginčijo paslaugų tarifų atitikimo rinkos kainoms, nes dėl to yra sprendžiamas ginčas kitoje civilinėje byloje. Ieškovas sutarties negaliojimą, dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, ginčija CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo, kad skirtingas tarifų nustatymas parduotoms ir neparduotoms patalpoms, reiškia imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, nes atsakovas UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ proporcingai savo daliai neprisideda prie išlaidų namui išlaikyti bei išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismas ieškovo argumentus vertino kaip nepagrįstus. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovų sudarytos 2009 m. balandžio 23 d. Sutarties Nr. 29032, 1, 2 prieduose nustatyti skirtingi tarifai priklausomai nuo to, patalpos parduotos ar ne. Ieškovas teigdamas, kad toks tarifų nustatymas pažeidžia CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad tai įtakoja jo mokamas sumas administratoriui. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ moka už suvartotą elektros energiją, o kiti mokesčiai yra kompensuojami UAB „Corpus A“. Toks šalių susitarimas, teismo nuomone, neprieštarauja šalių laisvės principui, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad dėl tokių atsakovų sudarytos sutarties sąlygų jam yra perkeliama atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ tenkanti mokesčių našta. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog dėl CK 4.75, 4.85 straipsnių nuostatų pažeidimo atsakovų sudaryta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Atsakovų sutarties sudarymo dieną 2009 m. balandžio 23 d. atsakovui UAB „Nekilnojamas turtas“ nuosavybės teise priklausė apie 95 procentus pastato ploto, tuo tarpu ieškovui apie 5 procentus. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Ieškovas iš esmės neginčija ir tos aplinkybės, kad atsižvelgiant į tai, jog jis nuosavybės teise valdė tik nedidelę dalį ploto, jis negalėjo turėti lemiamos reikšmės tarp atsakovų sudaryto sandorio turiniui. Teismas sprendė, kad įvertinus tai, jog balsų dauguma priklausė atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, nes jo valdomas plotas sudarė apie 95 procentus bendro pastato ploto, nesušaukimas susirinkimo pakviečiant ieškovą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovų sutartį negaliojančia. Juolab, kad 2008 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. patalpų pirkimo – pardavimo sutarčių 6.2.5., 6.2.3, punktais ieškovas įsipareigojo pasirašyti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį su pardavėjo nurodyta pastatą administruojančia įmone, o pardavėjas užtikrina, kad sutartis atitiks sąlygas, paprastai taikomas rinkoje tokioms sutarčių rūšims, taip pat nebus numatyta papildomų ribojimų, varžančių pirkėjo teisę nutraukti tokią sutartį, kaip tai reglamentuoja LR teisės aktai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Daiturta“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Daiturta" ieškinį patenkinti visiškai.

Apeliantas skundą grindžia motyvais, kad UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas" vienašališkas sprendimas sudaryti Sutartį su pastatą administruosiančia įmone ir tokios Sutarties pasirašymas pažeidžia imperatyvius CK 4.75 ir 4.85 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, taikytinus patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus paskyrimui. Be to, tarp atsakovų sudaryta Sutartis pažeidžia imperatyvų CK 4.82 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimui;

UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" ir kitiems pastate esančių patalpų savininkams, įskaitant ir ieškovą, yra nustatyti skirtingi UAB „Corpus A" teikiamų paslaugų įkainiai, ty. UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" už teikiamas paslaugas nemoka jokių mokesčių, išskyrus mokestį už elektros energiją, o ieškovas ir kiti patalpų savininkai už analogiškas paslaugas moka mokesčius pagal Sutartyje nustatytus tarifus. Neabejotina, jog tuo atveju, jeigu UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" už Sutarties pagrindu UAB „Corpus A" teikiamas paslaugas mokėtų proporcingus UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate daliai mokesčius, visų teikiamų paslaugų mokesčių tarifai butų proporcingai mažesni.Atsakovų sudarytoje Sutartyje nėra aptariamas joks UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" už paslaugas mokėtinų sumų kompensavimo mechanizmas, pagal kurį UAB „Corpus A" padengtų UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" mokėtinų sumų už teikiamas paslaugas dalį, proporcingą UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" nuosavybės teise priklausančioms patalpoms visų pastate esančių patalpų atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas visų bylos šalių pripažįstamo fakto, jog atsakovų sudaryta Sutartis už analogiškas paslaugas skirtingiems patalpų savininkams numato skirtingus mokėtinų mokesčių tarifus, be jokio teisinio pagrindo konstatavo, neva UAB „Corpus A" padengia visus UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" už paslaugas mokėtinus mokesčius ir visiškai netyrė bei nevertino ieškovo kartu su dubliku pateiktų paskaičiavimų, akivaizdžiai pagrindžiančių aplinkybes, jog UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" už paslaugas mokėtinų mokesčių našta perkeliama kitiems patalpų savininkams, įskaitant ir ieškovą. Įstatymo leidėjas riboja sutarties laisvės principo taikymą bendrosios dalinės nuosavybės sutarčių sudarymo ir vykdymo atžvilgiu, nustatydamas imperatyvų reikalavimą patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimui.Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo pateikiamais argumentais, būtų galima daryti išvadą, jog už pastate esančių patalpų, priklausančių atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas", dalį, t. y. net už 49,51 proc. pastate esančių patalpų, UAB „Corpus A" nereikalauja iš atsakovo UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" jokių mokesčių (išskyrus mokesčių už elektros energiją) ir kitiems patalpų savininkams taiko tokius mokesčių tarifus, kuriuos taikytų ir tuo atveju, jei UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" mokėtų mokesčius už paslaugas. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas sprendimu priėjo išvados ir konstatavo, jog UAB „Corpus A" paslaugas UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" nuosavybės teise priklausančiai patalpų daliai, t. y. net 49,51 proc. pastate esančių patalpų, netaiko jokių mokesčių (išskyrus mokesčius už elektros energiją) ir paslaugas teikia veltui.sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo gali būti priimami tik patalpų savininkų susirinkime patalpų savininkų balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje numatyta kitaip arba patalpų savininkams prieš susirinkimą raštu pareiškus apie savo sprendimą. Tuo tarpu bet kokie kiti susitarimai, įskaitant atsakovų sudarytą Sutartį, sudaryti nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo ir naudojimo tvarka, negali būti pripažinti teisėtais, kadangi tokie susitarimai, įskaitant ir atsakovų sudarytą sutartį, pažeidžia kitų patalpų savininkų, įskaitant ir ieškovo, teisėtus interesus ir lūkesčius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, davė savo išankstinį sutikimą atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" savo nuožiūra parinkti pastato bendro naudojimo patalpas administruojančią įmonę, o atsakovas UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" pilnai ir tinkamai įvykdė sąlygas, kurioms esant, ieškovas įsipareigojo sudaryti sutartį su atsakovo UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" nurodyta įmone. Sprendimas dėl bendro naudojimo patalpų valdymo ir naudojimo yra priimami patalpų savininkų balsų dauguma, todėl bet kuriuo atveju net ir sušaukus susirinkimą, ieškovo atsisakymas pritarti Sutarties sudarymui su atsakovu UAB „Corpus A" nebūtų turėjęs jokios įtakos, nes atsakovas UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" tuo metu valdė beveik 94,2% pastate esančių patalpų ir sprendimas balsų dauguma būtų priimtas toks pat. iš Sutarties nuostatų yra aiškiai matyti, kad atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" Sutartyje taikomi įkainiai niekaip neįtakoja ieškovui ir kitiems pastate esantiems patalpų savininkams taikomų administravimo paslaugų įkainių, kurių dydis aiškiai nustatytas ir nekinta, nepriklausomai nuo atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" taikomų įkainių. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, šalys yra laisvos susitarti dėl Sutarties sąlygų, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Ieškovas teigia, kad yra pažeistas proporcingumo principas, pagal kurį patalpų savininkai proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas, tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės administravimui. Tačiau toks ieškovo teiginys yra niekinis, nes tas faktas, kad atsakovas UAB „Corpus A“ faktiškai padengia atsakovui UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ tenkančią patalpų administravimo išlaidų dalį nereiškia, kad atsakovas UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ pažeidė proporcingumo principą, nes nepriklausomai nuo to, ar atsakovas UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ pats mokėtų pastatą administruojančiai įmonei UAB „Corpus A“ už patalpų administravimą tokiais pat įkainiais kaip ir ieškovas, ar atsakovui UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ tenkančią administravimo kaštų dalį padengia atsakovas UAB „Corpus A“, savaime nepažeidžia pareigos proporcingai savo daliai apmokėti administravimo išlaidas, nes kaip nurodyta tiek atsakovo UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ procesiniuose dokumentuose, jos yra apmokamos, o apmokėjimo forma - atsakovas UAB „Corpus A“ savo sąskaita kompensuoja atsakovui UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ tenkančius kaštus. Todėl jokie atsakovui UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ tenkantys proporcingai nuosavybės teise turimų patalpų daliai administravimo kaštai nėra perkeliami ant kitų pastate nuosavybės teise patalpas turinčių savininkų. Ieškovui taikomi administravimo įkainiai nekinta, nes jie nustatyti vienam nuosavybės teise turimų patalpų kvadratiniam metrui ir vienai parkavimo vietai ir priklauso tik nuo nuosavybės teise turimų patalpų kvadratinių metrų skaičiaus ir parkavimo vietų skaičiaus. Ieškovui atsakovo UAB „Corpus A“ taikomi įkainiai nekinta net ir atsakovui UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ pardavus dalį patalpų pastate, tiesiog sumažėja atsakovo UAB „Corpus A“ prisiimama už atsakovą UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ kompensuojama administravimo kaštų dalis. Tai pagrindžia ir tas faktas, kad po to, kai atsakovas UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ ir atsakovas UAB „Corpus A“ sudarė pastato administravimo paslaugų sutartį, atsakovas UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ pardavė dalį patalpų pastate, bet ieškovui taikomi administravimo įkainiai dėl to nepasikeitė, jie liko fiksuoti. Todėl prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą.

Atsakovas UAB „Corpus A“ nurodė, kad teismas pasisakydamas dėl ieškinio argumentų, jog Sutartyje yra nustatyti dvejopo pobūdžio tarifai (UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" moka tik už suvartojamą elektrą) ir tuo pažeidžiamas CK 4.82 str. 3 d. proporcingumo principas, nurodė, kad apeliantas neįrodė, kad kitų patalpų savininkai (įskaitant apeliantą) moka UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" daliai tenkančius komunalinius mokesčius. Teismas byloje nustatė, kad UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, o apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad UAB „Corpus A" savo lėšomis kompensuoja kitus UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" daliai tenkančius mokesčius. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas 2008-11-19 ir 2009-04-10 patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių 6.2.3 ir 6.2.5 punktais prisiėmė įsipareigojimą sudaryti patalpų administravimo sutartį su UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" nurodyta bendrove ir tuo pačiu UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" perleido administruojančios bendrovės pasirinkimo bei administravimo sutarties sudarymo teisę (CK 6.189 str. 1 d.), tuo pačiu atsisakydamas balso teisės priimant sprendimą dėl administruojančios bendrovės paskyrimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto nurodytos aplinkybės dėl patalpų savininkų susirinkimo nesušaukimo, nepagrindžia CK 4.85 str. pažeidimo ir nesudaro pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia. Kadangi apeliantas skunde nenurodo kaip CK 4.85 str. aiškinimas ir taikymas įtakojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą, apelianto argumentai dėl CPK 330 str. pažeidimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas neįrodė, kad UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" daliai tenkanti mokesčių našta yra perkeliama kitiems patalpų savininkams. Atsakovas byloje neprivalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" tenkančių administravimo mokesčių kompensavimo faktą. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė CPK 185 str. įrodymų pakankamumo principo. Teismas atsižvelgė į apeliantui išrašytose sąskaitose nurodytus mokesčių tarifus (kurių dydžiai yra analogiški numatytiems Sutartyje), apelianto turimų patalpų plotą, įrodymus dėl kompensavimo už suvartotą elektros energiją ir pagrįstai nurodė, kad UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" mokesčių dalis apeliantui ir kitiems patalpų savininkams nėra perkeliama. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad tuo atveju jei UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" nebūtų atleista nuo mokesčių mokėjimo, apeliantui proporcingai būtų taikomi mažesni mokesčių tarifai. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Sutartyje nustatyti mokesčių tarifai apeliantui būtų ir yra taikomi nepriklausomai nuo to, ar tarp atsakovų būtų buvęs susitarimas dėl 0 Lt mokesčių tarifo taikymo ar ne. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas UAB „Corpus A" ir apelianto administravimo paslaugų sutarties projektas, kuriame apeliantui nustatyti mokesčių tarifai yra tokie patys kaip ir atsakovų sudarytoje Sutartyje. Aplinkybė, kad atsakovas negauna pajamų, kurias gautų, jei visos UAB "E.L.L. Nekilnojamasis turtas" turimos patalpos būtų parduotos kitiems asmenims ir tai, kad jis iš dalies administravimo paslaugas teikia savo sąskaita, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sutartyje nustatyti mokesčiai yra diskriminacinio pobūdžio ar prieštaraujantys CK 4.82 str. 3 d., nes nei apeliantas, nei kiti patalpų savininkai dėl to nepatiria jokios žalos. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pagrįstai nesivadovavo apelianto dublike pateiktais paskaičiavimais ir pagrįstai konstatavo, kad Sutarties sąlygos dėl mokesčių tarifų nustatymo yra suderinamos su sutarties laisvės principu ir neprieštarauja CK 4.82 str. 3 d. Prašė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Daiturta" apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad Atsakovai UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ (užsakovas) ir UAB „Corpus A“ (vykdytojas) 2009 m. balandžio 23 d. sutartimi Nr. 29032 susitarė, kad vykdytojas įsipareigoja sutartyje nurodytą terminą teikti užsakovui paslaugas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), o užsakovas įsipareigoja priimti suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas vykdytojui kainą, kuri nustatoma paslaugų specifikacijoje. Sutarties 3.2.12 punkte nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja perleisdamas nuosavybės teises į pasate esančias patalpas/ą (įskaitant, bet neapsiribojant pagalbinėmis patalpomis, automobilių stovėjimo vietomis ir pan.) įpareigoti naująjį savininką sudaryti analogišką sutartį su vykdytoju. Užsakovas nėra atsakingas, jei vykdytojas nesusitaria su naujuoju savininku dėl sutarties sąlygų.

2008 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. patalpų pirkimo – pardavimo sutarčių 6.2.5., 6.2.3, punktais ieškovas įsipareigojo pasirašyti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį su pardavėjo nurodyta pastatą administruojančia įmone, o pardavėjas užtikrino, kad sutartis atitiks sąlygas, paprastai taikomas rinkoje tokioms sutarčių rūšims, taip pat nebus numatyta papildomų ribojimų, varžančių pirkėjo teisę nutraukti tokią sutartį, kaip tai reglamentuoja LR teisės aktai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 4.85 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymas nėra imperatyvios normos pažeidimas, nes iš šio straipsnio turinio matyti, kad reglamentuojami nuosavybės teisės įgyvendinimo principai yra grindžiami savininkų balsų dauguma. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai sprendime, jog CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą, jog bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis), yra teisėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus tai, jog balsų dauguma priklausė atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, nes jo valdomas plotas sudarė apie 95 procentus bendro pastato ploto, nesušaukimas susirinkimo pakviečiant ieškovą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovų sutartį negaliojančia. Juolab, kad 2008 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. patalpų pirkimo – pardavimo sutarčių 6.2.5., 6.2.3, punktais ieškovas įsipareigojo pasirašyti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį su pardavėjo nurodyta pastatą administruojančia įmone, o pardavėjas užtikrina, kad sutartis atitiks sąlygas, paprastai taikomas rinkoje tokioms sutarčių rūšims, taip pat nebus numatyta papildomų ribojimų, varžančių pirkėjo teisę nutraukti tokią sutartį, kaip tai reglamentuoja LR teisės aktai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog skirtingas tarifų nustatymas parduotoms ir neparduotoms patalpoms reiškia imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, yra atmestina kaip neįrodyta, nes ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad tai įtakoja jo mokamas sumas administratoriui, kad ieškovas nepaneigė atsakovų nurodytos aplinkybės, jog UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ moka už suvartotą elektros energiją, o kiti mokesčiai yra kompensuojami UAB „Corpus A“.

Ieškovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis, teigia, kad yra pažeidžiamas CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus proporcingumo principas, numatantis patalpų savininkų pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti, nes jeigu UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" už Sutarties pagrindu UAB „Corpus A" teikiamas paslaugas mokėtų proporcingus UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas" nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate daliai mokesčius, visų teikiamų paslaugų mokesčių tarifai butų proporcingai mažesni.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas nepagrindė nurodomų aplinkybių. CPK 178 str. nustato, kad šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

2009 m. balandžio 23 d. Sutarties Nr. 29032 punkte 2.2. nustatyta, kad šalys susitarė, jog paslaugų, kurias pagal šią sutartį užsako užsakovas atlikti, kaina nustatoma paslaugų specifikacijoje. Priedai prie sutarties Nr. 29032 numato paslaugas ir jų įkainius. Ieškovas, teikdamas paskaičiavimus dėl teikiamų paslaugų pagrindimo (b.l.173-184), nepateikia įrodymų, kokiai sumai buvo pateiktos sąskaitos apmokėjimui užsakovui pagal sutartį už bendrą administracinių ir gyvenamųjų patalpų ploto administravimą ir priežiūrą, t.y. už visa apimtimi suteiktas paslaugas, iš kurių tik ir būtų galima spręsti, kaip tos sumos yra paskirstytos bendrasavininkams pagal jiems tenkantį plotą. Pateiktuose skaičiavimuose ieškovas visiems savininkams, išskyrus atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, tenkančius mokėti mokesčius už jų turimą 1874,02 kv.m. plotą dalija iš viso pastato ploto 3711,93 kv.m. (atitinkamai ta pati taisyklė taikoma ir fiksuotų mokesčių įkainiams), bei teigia, kad tokiu santykiu ieškovo mokėtinos sumos būtų atitinkamai mažesnės. Tačiau šie skaičiai nepagrindžia, kad mokėtinos per mėnesį sumos, kurios yra paskirstytos patalpų savininkams, atitinka sumoms, mokėtinoms už suteiktas paslaugas bei kas mėnesį mokėtinoms vykdytojui pagal sutartį. Siekiant nustatyti proporcingumo klausimą, būtina įvertinti ir tuos mokėjimus, kuriuos atliko UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ už elektros energiją, sumas, kurios buvo vykdytojo kompensuojamos užsakovui dėl pastarajam taikyto nulinio tarifo. Nebuvo ginčijama aplinkybė, kad taikomi pagal sutartį paslaugų įkainiai nekinta, nes jie nustatyti vienam nuosavybės teise turimų patalpų kvadratiniam metrui ir vienai parkavimo vietai, o įkainių dydis taip pat nebuvo ginčijamas. Todėl apelianto teiginiai, kad įkainiai būtų mažesni, jeigu už paslaugas mokėtų visi patalpų savininkai, kad UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ už paslaugas mokėtinų mokesčių našta perkeliama kitiems savininkams, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovas UAB “Corpus A” pateikė 2178 Lt bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad ieškovui iš atsakovo priteistini 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija pagal bylos aplinkybes nenustatė pagrindo nukrypti nuo šių rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Corpus A” iš UAB „Daiturta“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė